Visi šie taupymo patarimai surinkti sovietinei moteriai skirtoje knygoje „Taupumas buityje“ (aut. E. Kanevskis, E. Krasnianskis, M. Lysovas), kuri lietuviškai išleista 1987 m., likus vos keliems metams iki nepriklausomybės.
Dabar knygoje minimi patarimai gali kelti šypseną ir nuostabą. Tačiau anais laikais, kai vyravo deficitas ir trūko daugelio paprasčiausių prekių (nuo mėsos ar žirnelių iki tualetinio popieriaus, drabužių ar degalų), daugeliui taupumas ir taupymas buvo kasdienis dalykas.
Taigi, kaip sovietmečiu rusų okupuotos Lietuvos žmonės buvo raginami taupyti?
Pajamos ir išlaidos
Pirmiausia sovietiniam žmogui buvo siūloma tiksliai apskaičiuoti gaunamus pinigus – per savaitę, mėnesį, metus. Suskaičiuoti visas pajamas – ne tik darbo užmokestį, pensiją, stipendiją, bet ir sodo sklype užauginto derliaus vertę ar pan.
Turint netgi kuklų biudžetą patariama numatyti tam tikrą sumą pinigų nenumatytoms išlaidoms, taip pat sezonines išlaidas, už kurias sumokėti per mėnesį būtų pernelyg sunku, tarkime, už malkas, bulves žiemai, daržovių ir vaisių atsargas.
Pavyzdžiui, pasak knygos autorių, namų šeimininkės kiekvieną mėnesį turėtų pirkti papildomą kilogramą cukraus, norėdama turėti atsargą tam laikui, kai reikės ruošti uogienes ir džemus žiemai.
O artėjant šventėms, patariama nusipirkti kai kurių negendančių produktų būtinų šventiniam stalui.
Gavus užmokestį geriausia iš karto visam mėnesiui (!) nusipirkti būtinų, greitai negendančių produktų – makaronų, kruopų, miltų, arbatos, cukraus, taip pat muilo, dantų pastos, skalbimo miltelių, šveitimo priemonių puodams, mokė sovietmečio knyga (taip mokyta, nes parduotuvėse dažnai nebuvo net tokių prekių, red. past.).
Žmonėms joje patariama ne tik kontroliuoti išlaidas, bet ir vartojimą. Pavyzdžiui, dažnai skalbimui esą užtektų ir šaukšto skalbimo miltelių, bet jų išberiama daugiau kaip pusė pakelio.
Pajamų, išlaidų knygos ir mikrokalkuliatorius
Knygoje teigiama, kad žmogumi, kuris nemoka skaičiuoti savo pinigų, negalima pasikliauti. Todėl esą būtina imtis namų buhalterijos, pirmiausia būtina pildyti dvi knygas – ūkio inventoriaus ir kasos.
Į pirmąją knygą turėtų būti surašomas visas turtas, nurodant jo kiekį ir kokybę. Tai – padargai, baldai, namų apyvokos reikmenys (užuolaidos, kilimai, paveikslai, skulptūros, radijo imtuvas, televizorius ir kt.); virtuvės indai ir servizai, patalynė, apatiniai ir viršutiniai drabužiai, maisto atsargos, kuras.
Antroji knyga – kasos. Į ją kasdien pagal skiltis įrašomos išlaidos: pajamos, išlaidų data, išlaidų rūšis, kiekis, suma.
Turint tokią knygą iš karto galima suskaičiuoti kiekvieno mėnesio ar metų išlaidas. O apskaičiuoti geriausia naudojantis mikrokalkuliatoriumi, arba kalbant šių dienų kalba – skaičiuotuvu.
Anuomet šis įrenginys prilygo kone stebuklui. Knygos autorius negali patikėti, kad kasdieniuose skaičiavimuose žmonėms gali padėti elektroninė skaičiavimo technika.
„Dar prieš penkerius, dešimt metų mikrokalkuliatorius atrodė fantastika. O šiandien tie, kurie spėjo įsigyti mikokalkuliaorių neįsivaizduoja, kaip anksčiau be jo išsiversdavo. Tie kurie nespėjo įsigyti gali ir nusistebėti, argi namie reikalingas šis technikos stebuklas?
Atsakymas – taip, reikalingas. Mikrokalkuliatoriumi išlaidas suskaičiuosite greičiau, taigi taupysite laiką“, – rašo knygos autoriai.
Jie net neabejoja, kad ateityje vaikai ir paaugliai tiesiog negalės apsieiti be buitinės elektroninės skaičiavimo technikos.
Kaip taupyti maisto produktus?
Knygos autoriai dalijasi ne tik savo patirtimi, kaip taupyti, bet ir kalbina įvairius tam tikrų sričių specialistus.
Pavyzdžiui, knygos skyriuje apie maisto taupymą kalbinami medicinos ir maisto mokslų kandidatai. Vienas jų, pataria neišmesti kopūsto koto ir dalijasi receptu, kaip iš jo pagaminti ikrus.
Štai receptas. Sumalkite kopūstkotį mėsmale, įberkite druskos, įpilkite pieno ir pavirkite 5 minutes, paskui, užvožę dangtį, palaikykite 15–20 minučių. Po to, įdėkite sviesto. Štai jums skanūs ir maistingi ikrai. Juos galima valgyti ir kaip užkandį, ir kaip priedą.
Dar vienas patarimas ir receptas mėsą virti su pertraukomis. Gabalą mėsos įdėkite į vandenį, užvirinkite ir nunugraibę putų virkite 5 minutes. Paskui išjunkite dujas ir mėsą kiek palaikykite uždengtame inde. Vėl užvirinkite puodą ir mėsą virkite dar 5 minutes. Tai kartokite keletą sykių, kol mėsa suminkštės.
Dar vienas patarimas, kaip panaudoti kruopų, makaronų, daržovių ar kitus nuovirus. Juos galima sumaišyti su aliejumi, pienu ir patiekti prie kitų patiekalų. Arba vieno produkto nuovire galima išvirti kitą produktą.
Galima dar kartą panaudoti netgi sugižusį pieną, iš jo patariam šeimininkėms gaminti varškę.
Jeigu duona ar pyragas sužiedėjo, iš jos siūloma išvirti džiūvėsėlių košės. Reikės 40 g džiūvėsėlių, šaukštelio cukraus, stiklinės vandens. Vanduo užvirinamas su cukraus sirupu ir juo užpilami pyrago džiūvėsėliai. Išbrinkę jie pertrinami per sietą. Į masę įdedama pusė stiklinės virinto pieno, įmaišoma 2 vidutinio dydžio keptų obuolių tyrelės.
Energijos taupymas
Patarimus apie elektros taupymą dalijo kitas knygos autoriaus pašnekovas, kuris dirbo elektrotechnikos srityje.
Jis pastebėjo, kad namuose žmonės be įprasto apšvietimo dar turi ir įvairius toršerus, stalines lempas, daugiašakius sietynus. Anot jo, šios apšvietimo priemonės neturėtų būti naudojamos, kaip pagrindinės. Esą joms energijos išnaudojama daug, o reikiamo apšvietimo lygio nepasiekia.
Norint sutaupyti elektros energijos būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kaip šeimininkė naudojasi šaldytuvu. Jį būtina laiku išvaduoti iš sniego „kailinių“ (tuometiniai šaldytuvai savaime neatitirpdavo, juos reikėdavo išjungti ir laukti, kol nutirps, red. past.). Dar reikia ilgai nelaikyti atidarytų durų, keisti guminius sandarinimo įtaisus. Tinkama šaldytuvo eksploatacija padeda sutaupyti 15–20 proc. energijos.
Specialistas pažymėjo, kad daug elektros sunaudoja elektrinės viryklės. Todėl toliau dalijo patarimus, kaip ant jų virti maistą. Elektrinė viryklę reikėtų įjungti iš anksto, nes ji turi įkaisti. Jeigu yra pakopinis jungiklis, tai kai valgis užverda, viryklę reikia perjungti į žemesnio maitinimo pakopą.
Kitas specialistas pažymėjo šilumos taupymo svarbą. Anot jo dauguma šilumos iškeliauja pro langus ir duris. Todėl jis patarė žiemai juos tinkamai paruošti. Pirmiausia sudaužytus stiklus pakeisti naujais, užglaistyti plyšius, sutvarkyti jų rėmus. Duris reikėtų apmušti dermatinu ar kita medžiaga, taip pro jas nutekės mažiau šilumos.
Daugiau apie taupymą sovietmečiu – jau kitą savaitgalį portale tv3.lt
----------
Durne, dabar pabandyk iš parduotuvės ,,pieno" padaryti varškę.