taupymas

Individualiame name gyvenanti vilnietė Kristina pasakoja, kad atvėsus orams namus kiek įmanoma ilgiau stengsis apšildyti kūrendama židinį, o tuo pačiu pavyzdžiu seka ir kaimynai. Pereiti prie tokio namų šildymo būdo skatina šuoliais augančios energijos kainos, todėl ieškoma būdų atidėti šildymo sezoną.

Lietuvos energetikos agentūra, reaguodama į išaugusias energijos kainas ir kylantį visuomenės poreikį mažinti išlaidas už ją, pristato Energijos taupymo gaires, rašoma pranešime žiniasklaidai.  Gyventojams, paslaugų ir pramonės įmonėms skirtame dokumente ne tik vienoje vietoje pateikiami įvairių sričių patarimai, bet ir suteikiama galimybė palyginti taupymo veiksmus pagal teikiamą naudą ir reikalingas pastangas. Šias gaires numatoma nuolat pildyti, atnaujinti ir užtikrinti jų aktualumą.

Kaip sutaupyti perkant maistą? Tokius patarimus socialiniame tinkle dalija vienas tailandietis – jis esą rado receptą, kaip per mėnesį maistui išleisti ne daugiau nei 109 eurus. Ar jums pavyktų per mėnesį maistui išleisti tik 109 eurus, kai maisto produktų kainos kyla bene kasdien? Tokį klausimą 29-erių tailandietis pavertė ne tik iššūkiu, bet ir socialinių tinklų sensacija.

Dėl artėjančios energijos šaltinių krizės Europoje Šveicarijos valdžia nusprendė įvesti bausmes gyventojams, kurie nesutinka mažinti vartojimo, skelbiama „Anadolu“. Šį sprendimą iki rugsėjo pabaigos dar turės patvirtinti arba atmesti kantonų valdžia.

Vyriausybė artimiausiu metu turėtų skelbti, kokia dalis galutinė elektros ir dujų kainos bus kompensuojama gyventojams nuo kitų metų. Tačiau svarstoma, kad kompensacijos turėtų būti mokamos ne už visą, o tik nustatytą kiekį suvartotos energijos. Vyriausiasis „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis savo socialiniame tinkle paskelbė įrašą, kuriame teigė, kad teisingiausia būtų už žemesnę kainą siūlyti tik dalį dujų ir elektros, nes tai paskatintų vartotojų taupymą.

Vartotojų tyrimų įmonė „Which?” nustatė, kad vartotojai gali sutaupyti šimtus eurų, peržiūrėdami, kaip jie naudoja savo buitinius prietaisus. „Which?” pasidalino keletu patarimų, kaip galite gauti mažesnes energijos sąskaitas, rašo mirror.co.uk. Skalbimo mašinos išlaidų mažinimas „Which?” sakė, kad vartotojai, vengdami kelis kartus skalbti po nedidelį skalbinių kiekį, gali sumažinti išlaidas.

Virduliai ir kaitlentės yra du dažniausiai naudojami virtuvės prietaisai, naudojami karštiems gėrimams ir maistui gaminti. Tačiau didėjant energijos kainoms daugelis ieško būdų, kaip sutaupyti. „TikTok” vartotojas, vardu @dinosaurdannyx, neseniai padėjo britams išsiaiškinti, kiek energijos išnaudoja ir kiek kainuoja du litrai vandens, verdant juos kambario temperatūroje, rašo express.co.uk. Pirmiausia inžinierius išsiaiškino, kaip išmatuoti krosnies naudojamų dujų srautą.

Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija atsisako šešių pastatų – taip tikimasi sutaupyti lėšų ir išspręsti prižiūrėtojų trūkumą, trečiadienį pranešė Kalėjimų departamentas. „Pertvarkos metu bus atsisakyta šešių senų Pravieniškėse esančių pastatų, o tai leis sutaupyti nebeinvestuojant į jų atnaujinimą ir išlaikymą. Tai ypač aktualu dėl smarkiai brangstančių energijos išteklių.

Padidėjus sąskaitoms už elektrą, dauguma imasi įvairiausių būdų kaip sutaupyti pinigų. Tačiau retas pagalvoja, kad keli, iš pirmo žvilgsnio nekalti, įpročiai virtuvėje gali tyliai eikvoti elektrą ir kainuoti didelius pinigus. Sužinokite, į ką reikėtų atkreipti dėmesį, kad sumažėtų sąnaudos. Energijos taupymo ekspertų teigimu, virtuvė yra svarbiausia vieta, kuri gali padėti sumažinti energijos suvartojimą paprasčiausiai pakeitus viryklės, orkaitės ir kitų elektrą naudojančių prietaisų naudojimą.

Vokietija ir toliau eksportuos elektros energiją į kaimyninę Prancūziją, nors savus gyventojus ragina rengtis kompensuoti energijos stygių žiemą taupant elektrą namuose, trečiadienį pranešė pareigūnai. Prancūzijoje pastaraisiais mėnesiais dėl įvairių problemų augo atominėse elektrinėse pagamintos elektros kainos, todėl kaimyninių šalių energetikos bendrovės ėmė pardavinėti elektros perteklių Prancūzijai.

Vasarą, kai rengiamės atviresniais drabužiais, nesunku pastebėti, kad dauguma žmonių turi bent vieną tatuiruotę. Ne paslaptis, kad toks meno kūrinys ant kūno yra ne pigi paslauga, taigi kyla klausimas – kiek Lietuvoje kainuoja tatuiruotės, nuo ko ta kaina priklauso ir kiek joms įprastai išleidžia lietuviai. Tatuiruočių meistrės papasakoja, kad ir taškelis ant kūno kainuos 50 eurų, nes tai – minimali kaina, į kurią įeina naujos adatos, pasiruošimas ir kt.

Elektros energijos kainoms mušant rekordus, aukščiausios Lietuvos valdžios institucijos taip pat ieško būdų, kaip taupyti, kad sąskaitos už elektrą būtų mažesnės. Juose išjungiami kondicionieriai, mažinamas apšvietimas, daugiau dirbama nuotoliu, dieną atsisakyta fontano ir planuojama įsigyti saulės elektrinę.

Trečiadienį Kauno picerija „Mamma pizza“ pranešė, kad siekiant išvengti nuostolių dėl rekordinių elektros kainų nusprendė nedirbti vieną valandą. Tačiau dviejų picerijų durų užvėrimas nepadėjo sutaupyti nė kiek, netgi pridarė daugiau nuostolių. „Tamsieji laikai atėjo ir į mūsų kiemą… Su nusivylimu pranešame, kad 18-19 val. nedirbsime. Reaguojame į rekordinę elektros kainą – biržoje kilovatvalandė kainuos 4 Eur. Tokių kainų nėra buvę per visą istoriją.

Energetikos ministrui pranešus, kad rugsėjį visuomenei bus pristatytas elektros taupymo planas, energetikos viceministrė Inga Žilienė teigia, kad iš esmės tai bus gyventojų švietimo kampanija. „Mes planuojame rugsėjį paleisti plačią viešinimo, edukacijos, gyventojų informavimo kampaniją, nes yra paprastų patarimų, kaip pakeitus įpročius galima sutaupyti“, – trečiadienį lrt radijui sakė I. Žilienė.

Liniuotė, rašiklis, keli sąsiuviniai ir pratybos – vaiko suruošimas į mokyklą prieš rugsėjį tik iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti kaip atskiros biudžeto eilutės ir kruopštaus planavimo nereikalaujančios išlaidos. „Swedbank“ Finansų instituto ekspertų skaičiavimais, pirmoko mokyklinis krepšelis tėvams atsieis bent 350 eurų, vyresniųjų tėvai išleis mažiau, tačiau išlaidas taip pat turėtų suplanuoti, rašoma pranešime spaudai.

Išlaidos benzinui ir dyzelinui yra stipriai išaugę ir daugelis ieško būdų, kaip taupyti kurą ir retinti apsilankymus degalinėse. Vairuotojai raginami stebėti degalų vartojimą, naudojant vieną paprastą gudrybę. Ekspertai ragina vairuotojus stebėti degalų sąnaudas ir jas mažinti tiesiog tikrinant padangas. „Kwik Fit“ duomenimis, netinkamos padangos automobilio degalų sąnaudas gali padidinti iki 20 procentų.

Warreno Buffetto turtas vertinamas maždaug 100 mlrd. JAV dolerių. Akivaizdu, kad jam nereikia rūpintis dėl kasdienių išlaidų. Tačiau garsus milijardierius, aštuntas turtingiausias žmogus planetoje iš tiesų yra gerai žinomas dėl savo gyvenimo būdo ir požiūrio į išlaidavimą, rašo „Market Watch“. Galima pamanyti: kodėl turėčiau galvoti apie pinigų taupymą, kai kainos auga taip sparčiai ir jie nuvertėja? Tačiau specialistai primena, kad nutikus nelaimei – pavyzdžiui, patyrus rimtą traumą, netekus d...

Kai infliacija siekia 20 proc., brangsta būtinos išlaidos, labai svarbu priimti teisingus sprendimus nenorint, kad ištiktų asmeninė finansinė krizė. Ekspertai pataria nelaikyti visų santaupų banke, jeigu nemokamos palūkanos, neskubėti anksčiau laiko atiduoti paskolų, pirkti ar parduoti nekilnojamo turto (NT). Pašnekovai pabrėžia, kad šiuo metu svarbiausia planuotis savo išlaidas ir atsisakyti to, kas nėra būtina: pietų restorane, kino teatro ar nuolat veikiančios skalbinių džiovy...

Augant žaliavų kainoms, energetikos ištekliams, darbuotojų atlyginimams, įmonės ieško įvairių būdų sumažinti išlaidas. Vienos jų bando taupyti energetinius išteklius, kitos – atsisako plėtros planų ir investicijų. Tačiau nepaisant to, tikina, kad rudenį situacija bus dar sudėtingesnė, tad gali mažėti gamybos apimtys, dalis darbuotojų gali būti atleisti. Tuo metu ekonomistai irgi prognozuoja, kad infliacija rudenį gali neslopti dėl situacijos energetikos ir žemės ūkio sektoriuose.

Vokietijai dėl rusiškų gamtinių dujų trūkumo pradedant taupyti energiją, Berlyno miestas išjungia prožektorius, apšviečiančius jo istorinius monumentus. Maždaug 200 pastatų ir paminklų, įskaitant Berlyno rotušę, valstybinę operą ir Šarlotenburgo rūmus, naktį nebebus apšviečiami, šią savaitę pranešė sostinės pareigūnai.

Paskutinę rugpjūčio savaitę turėtų prasidėti intensyvūs pokalbiai dėl energijos taupymo pramonės sektoriuje, portalui delfi.lt sakė Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius.  Pasak jo, svarstomos tokios priemonės, kaip įrenginių paleidimo koordinavimas tarp stambesnių elektros vartotojų, taip pat „nereikalingos“ elektros taupymas.  „Tarkime, dvi stambios gamyklos pasileidžia vienu metu, pavyzdžiui, nuo aštuonių valandų ryto.

Rusijai grąsinant užsukti dujas Europa paviešino planą, kaip gelbėsis nuo krizės. Prašo visų savo valstybių narių, įskaitant ir Lietuvos, taupyti dujas, bent 15 procentų sumažinti jų naudojimą. Nuostolius prognozuoja ir Lietuva. Jei labiausiai nuo dujų priklausomoms vakarų Europos valstybėms dujų tiesiog pritrūks, stos fabrikai, kitos šalys kaip Lietuva, nors dujų ir turės, už jas greičiausiai mokės didžiulę kainą, o dėl ekonomikos nuosmukio kentės visas senasis žemynas.

Šalies prekybininkai pereina prie griežto energijos taupymo režimo, praneša portalas vz.lt. Viena didžiausių Lietuvoje mažmeninės prekybos bendrovių „Maxima“ 30 proc. mažins parduotuvių apšvietimą, naktį išjungs šviečiančias reklamas, „Aibė“ dalyje parduotuvių riboja gėrimų vėsinimą šaldikliuose, mažina apšvietimą. „Lidl“ ne darbo metu apšvietimas išjungiamas automatiškai, o „Iki“ kai kur atsisakys šildymo dujomis, spartina saulės elektrinių projektus.

Europos Komisija ruošiasi blogiausiam: kuria planą, kaip atėjus šalčiams, valstybės, įskaitant ir Lietuvą, turėtų taupyti dujas. Tarp siūlymų: riboti viešų pastatų – ligoninių, ministerijų ar biurų šildymą. Rekomenduojama šildyti patalpas tik iki 19-os laipsnių. Labiausiai turėtų susirūpinti Vilnius, kuris šildymui naudoja daugiausia dujų Lietuvoje. Nekilnojamojo turto vystytoja „SBA Urban“ savo verslo centruose sostinėje energijos nešvaisto.

Mirus artimajam susiduriama ne tik su gedulu ir netekties skausmu, dažnai problema tampa ir laidotuvių išlaidos. Ne visi žmonės turi galimybę atsidėti santaupų ar taupyti banke kritiniams gyvenimo atvejams, dauguma apie šią perspektyvą nepagalvoja, kol nesusiduria su nelaime. Tai gali sukelti daug papildomų rūpesčių, ypač netikėtos mirties atveju, kai artimasis nesirgo, neturėjo rimtų sveikatos problemų.

Gajus mitas, kad pagal darbo sutartį dirbantiems žmonėms yra paprasčiau užsitikrinti finansiškai stabilią senatvę nei dirbantiems savarankiškai. Tačiau ekspertai tikina, kad išėjus į pensiją saugiai jaustis gali ir tie, kurie dirba sau – tereikia dar darbingame amžiuje neužmiršti kelių reikšmingų veiksnių. Ką apie pensijų kaupimą reikėtų žinoti savarankiškai dirbantiems asmenims,  pasakoja Loreta Načajienė, „Luminor investicijų valdymas“ vadovė, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Trys sesutės – Baltijos šalys – kenčia nuo infliacijos pabaisos. Kainos sparčiausiai auga Estijoje ir kol vietiniai gyventojai ieško būdų sutaupyti, valdžios atstovai pliekiasi tarpusavyje. Neseniai Estijoje sugriuvo valdančioji koalicija ir dabar ministrų kabinetas renkamas iš naujo. Tuo tarpu Latvijoje valdžia taiko kitokią taktiką ir kovoja su degalų kainų augimu, mažina akcizus, skirtingai nei to nepadariusios Lietuva ir Estija.

Ekonomistai net neabejoja, kad netrukus sulauksime krizės. Anot jų, vieni gyventojai jau jaučia jos padarinius, nes visus jų pinigus suėda išlaidos būstui ir maistui. Esą taip dar nebuvo, kad šitaip brangtų absoliučiai visi dalykai. Specialistai prognozuoja, kad vėliau dalis nekvalifikuotų darbuotojų gali būti atleisti. Pasak jų, mažiausiai krizės padarinius pajus santaupų turintys gyventojai.

„Pastaruoju metu norisi nusirauti plaukus – kur tik eini, kainos pakilusios iki nesuvokiamo lygio. Uogos, vaisiai, daržovės, o ką jau kalbėti apie pieno produktus – baisu. Aš nežinau, kaip reikės toliau gyventi, bet akivaizdu, kad kažkaip suktis reikės“, – rašo tv3.lt laišką atsiuntusi trijų vaikų mama iš Alytaus Daiva. Auginu tris vaikus ir gerai žinau, kiek viskas kainuoja – būreliai, maistas, pramogos.

Dauguma Lietuvos gyventojų pritaria, kad taupyti yra labai svarbu, tačiau reguliariai tai daro tik apie 40 proc. lietuvių, rodo neseniai atliktas tyrimas. Finansų ekspertės aptaria įvairias situacijas ir pataria, ką reikia daryti, kad taupymas taptų įpročiu, o santaupos neištirptų. Jų teigimu, nereikia eiti į kraštutinumus – viską galima susiplanuoti pagal tam tikras taisykles, kad pinigų užtektų ir laisvalaikiui, ir nenumatytiems atvejams, ir santaupoms.

Ir turtuoliai verkia: kaip Kirkorovas, Buzova ir kitos putinistų žvaigždės „nuskurdo“ dėl sankcijų. Tie Rusijos menininkai, kurie koronaviruso epidemijos metu skundėsi mažomis pajamomis, dabar taip pat išgyvena sunkų laikotarpį dėl Rusijos Federacijai įvestų sankcijų dėl agresijos Ukrainos teritorijoje. Smarkiai sumažėjo koncertų ir įmonių renginių užsakymų, o kartu su jais sumažėjo ir paslaugų kainos. Putino Rusijos žvaigždės pradėjo skaičiuoti pinigus, rašo unian.net.

Daugiau nei pusė šalies gyventojų save laiko viduriniosios klasės atstovais. Tai yra gyventojai, ant popieriaus uždirbantys nuo 983 iki 2621 eurų. Tačiau tam, kad jaustųsi oriai, lietuviai norėtų gauti vidutiniškai 56 proc. didesnes pajamas. Tai rodo „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa.  „Pastaruosius kelerius metus sparčiai kilę atlyginimai turėjo įtakos augančiam pasitenkinimui savo pajamomis.

Kas antras Lietuvos gyventojas sako, kad dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje atideda stambesnius pirkinius ir riboja kasdienes savo išlaidas. Kone kas trečias gyventojas, jausdamas nerimą dėl finansų, teigia atsidedantis daugiau lėšų santaupoms. Tokius duomenis atskleidžia reprezentatyvi „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta šalies gyventojų apklausa.  „Didesnių ar mažesnių nuogąstavimų dėl savo asmeninių ar šeimos finansų turi 9 iš 10 gyventojų, parodė tyrimas.

Po ilgos pertraukos Lietuvos žmonių lūpose – vėl frazė, kurią tarti norisi mažiausiai. Vėl tenka veržtis diržus. Infliacijai pasiekus 15 procentų ir Rusijai pradėjus karą dažnas lietuvis jau pripažįsta, kad arba pradeda atsisakyti ne pirmo būtinumo prekių ar paslaugų, ar bent svarsto, kad taupyti teks pradėti. Tai patvirtina ir vieno iš bankų atlikta apklausa – mažinti vartojimo neketina tik vos kas penktas lietuvis.

Visiems galvojant apie sąskaitas už elektrą ir kitus patarnavimus, kyla klausimų, kaip sumažinti vartojimą. Paprašėme ekspertų atsakyti į kai kuriuos dažnai užduodamus kausimus, rašo theguardian.com. Ar pigiau kaisti vandenį makaronams elektriniame virdulyje ar puode ant dujinės viryklės? Milijono vertas klausimas.

Brangstančios žaliavos bei energetiniai ištekliai, trūkinėjančios tiekimo grandinės ir jaučiamas geopolitinis neapibrėžtumas augina kasdienai būtinų produktų bei paslaugų kainas. Dažnam gyventojui kyla klausimas, kokių finansų valdymo sprendimų imtis, kad kylančios kainos kandžiotųsi mažiau. Štai 8 patarimai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį siekiant sutaupyti.

Kylančios maisto, įvairių prekių bei paslaugų kainos du iš trijų šalies gyventojų jau paskatino pereiti prie taupymo režimo. Dar iki karo Ukrainoje pradžios, į žiemą vykusį prekių ir paslaugų brangimą daugiau ar mažiau reagavo iš viso 66 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų. Reprezentatyvi „Spinter tyrimų“ apklausa, kurią inicijavo Medicinos bankas, atskleidė, kad taupymo griežtumas skiriasi, tačiau net kas penktas (22 proc.

Norėtumėte sumažinti elektros sąskaitas? Skalbimo ekspertas ir „Laundryheap“ generalinis direktorius Deyan Dimitrov pasidalijo septyniais patarimais, kaip sumažinti energijos suvartojimą. Tad kaip ir kada geriausia skalbti?  Skalbimo mašiną naudokite vėlai vakare arba anksti ryte Manoma, kad 16–19 val. yra pats brangiausias laikas skalbti ar džiovinti drabužius, nes dėl padidėjusio poreikio šiomis valandomis elektra gali būti brangesnė, atsižvelgiant į jūsų tarifą.

Galite sutaupyti pinigų benzinui naudodami tik dubenį vandens, teigia automobilių lizingo įmonės „Vanarama“ ekspertai. Jie pasidalino geriausiais patarimais, kaip sutaupyti kurą. Vienam protingam triukui tereikia vieno paprasto dalyko – dubenėlio vandens. Anot „Vanarama“, norint taupyti degalus, labai svarbu vairuoti atsargiai. Kiekvieną kartą stabdant energija prarandama dėl šilumos, kurią sukuria stabdžių kaladėlės ir diskai, rašo mirror.co.uk.

Šiemet apie 300 tūkst. gyventojų be jų sutikimo automatiškai įtraukti į II pakopos pensijos kaupimą. Kaupimo dalyviai skatinami papildoma įmoka iš valstybės biudžeto – visų mokesčių mokėtojų, taip pat ir pensininkų ar nekaupiančių pinigų. Tačiau prisidėti prie kitų taupymo ir investicijos rūšių valstybė nenori. Jeigu į kaupimą įtraukti asmenys nieko nedarys, nuo liepos 1 d. jų alga sumažės 2,7 proc. arba 3 proc.

Pakilusios elektros energijos kainos ne vieną Lietuvos gyventoją paskatino permąstyti asmeninius elektros vartojimo įpročius. Žiemos mėnesiais labiausiai ištuštinamos gyventojų piniginės, nes būtent šiuo laiku intensyviausiai naudojami elektriniai šildytuvai, daugiau laiko praleidžiama prie televizorių bei kompiuterių, dažniau įjungiama šviesa, nes dienomis šviesusis laikas yra trumpesnis.

Kaunietis Timas Petraitis (39) taupus buvo visą gyvenimą. Įsibėgėjus jo taupumo manijai vyras pagalvojo, kad jam reikėtų naujo iššūkio – visus 2021-uosius metus jis gyvena kuo mažiau vartodamas – neperka net naujų drabužių, o jei šie suplyšta, į rankas paima adatą ir siūlą. „Tavo emocinis stabilumas ir emocinė būsena nėra susijusi su tuo, kaip leidi pinigus gyvenime“, – sako vyras.

Lietuviai per pandemiją bankuose sukaupė 3 milijardus eurų, o išsilaisvinus iš karantino pančių, atsipalaidavo ir pravėrė pinigines. Ekonomistai pastebi, kad jau vasarą indėliai bankuose smarkiai nebeaugo, o rugpjūtį ėmė judėti iš sąskaitų. Tautiečiai ne tik investavo į nekilnojamąjį turtą, bet ir pinigus leido kelionėms po saulėtąją Graikiją, Italiją, Turkiją.

Pandemija ir karantinas gerokai sumaišė kortas ir paveikė didelės dalies tautiečių finansus. Aiškėja, kad nuo karantino labiausiai nukentėjo savarankišką gyvenimą pradedantys jauni žmonės – ne tik sumažėjo jų pajamos, bet ir susitraukė santaupos. Tiesa, ekonomistų teigimu, pandemija išmokė žmones taupyti ir kaupti finansinę pagalvę. Tautiečiai jau dabar gali pasigirti rekordiniais indėliais bankuose – aiškėja, kad per metus lietuviai sukaupė daugiau kaip 3 milijardus eurų.

Vestuvės turėtų būti džiaugsmas visiems dalyvaujantiems jose, tačiau ne visada viskas sekasi kaip buvo planuota. Taip atsitiko vienai socialinio tinklo „Reddit“ vartotojai, kuri buvo pakviesta į vestuves „nuostabioje ir prabangioje“ aplinkoje, bet pasirūpinta buvo tik gražiąja ceremonijos dalimi, taupant pinigus kitur. Moteris liko priblokšta, kai ją ir dar devynis svečius paskyrė suplauti indus, mat pora pati pasirūpino maisto tiekimu, bet pamiršo pasamdyti valytojus.

Beveik pusė Lietuvos gyventojų neanalizuoja savo suvartojamos energijos kiekio. Iš tai darančiųjų daugiau nei trečdalis tam skiria nuo 10 iki 50 minučių per metus. Tokius duomenis atskleidė „Ignitis“ užsakymu atliktas tyrimas apie energijos suvartojimą. Ekspertai pastebi, kad akylesnis namuose sunaudojamos elektros ar gamtinių dujų kiekio stebėjimas gyventojams leistų ne tik prisidėti prie aplinkos tausojimo, bet ir sutaupyti, rašoma įmonės pranešime žiniasklaidai.

Baltijos šalyse atlikto tyrimo duomenys parodė, kad vienokių ar kitokių investicijų turi apie pusę gyventojų. Tie, kurie dar neinvestuoja, turi įvairių baimių ar vadovaujasi gajais mitais. Laimei, jie nesunkiai paneigiami, o baimė investuoti paaiškinama ir išsklaidoma, rašoma SEB banko pranešime žiniasklaidai.

Septyni iš dešimties lietuvių savo namuose imasi priemonių aplinkai saugoti. Tačiau kas ketvirtas įsitikinęs, kad pastangos gyventi žaliau pareikalaus daug laiko ir pastangų rodo tyrimas. Siekdami gyventi žaliau namuose, dauguma Lietuvos gyventojų (72 proc.), pirmenybę teikia išteklių taupymui. Tai ypač aktualu tarp aukštesnes pajamas gaunančių apklaustųjų, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Ar galėtumėte metus išgyventi nepirkdami jokių naujų daiktų ar rūbų? O štai vienas kaunietis taip gyvena jau kelis mėnesius. Nusprendęs ekstremaliai taupyti, pinigus leidžia tik maistui, higienos prekėms, transportui – tam, kas būtina. Darnaus vartojimo šalininkai sako, kad tai ne vien pinigų taupymas, bet ir rūpinimasis aplinka. Metai be naujų daiktų. Tokiam iššūkiui ryžosi kaunietis Timas ir jau penkis mėnesius gyvena ekstremalaus taupymo režimu – perka tik būtiniausias prekes.