Jeigu į kaupimą įtraukti asmenys nieko nedarys, nuo liepos 1 d. jų alga sumažės 2,7 proc. arba 3 proc. Priklausomai nuo kaupimo būdo tokio dydžio įmokos nuo gyventojų atlyginimų bus pervedamos į jų sąskaitas pensijų fonduose.
Pirmu atveju į jų sąskaitą iš valstybės biudžeto bus pervedama 1,2 proc. nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio (VDU), antru – 1,5 proc. nuo VDU.
Taigi, jei žmogus uždirba 1 tūkst. eurų „ant popieriaus“ ir pasirinko 2,7 proc. dydžio kaupimą, kartu su 27 eurais nuo jo atlyginimo į sąskaitą bus pervesta 17,28 euro iš visų sumokėtų mokesčių.
Uždirbant 1 tūkst. eurų ir pasirinkus 3 proc. kaupimą, kiekvieną mėnesį į pensijų fondą bus atskaitoma 30 eurų nuo jo atlyginimo ir 21,59 eurų dydžio įmoka iš valstybės biudžeto.
Kaip žinoma, į valstybės biudžetą mokesčius sumoka visi gyventojai – net ir tie, kurie nekaupia ar jau yra išėję į pensiją. Tad kodėl jie turi mokėti už kaupiančius? Kodėl taip nėra skatinamas kitoks taupymas senatvei?
Toks „valstybės“ pasirinktas būdas
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija aiškina, kad valstybėje dalis surenkamų mokesčių, be kita ko, naudojami įvairioms socialinėms reikmėms, ne tik II pensijų pakopai.
„Pavyzdžiui, pensijos negaunantys asmenys savo mokesčiais finansuoja dabartinius pensininkus, apie 2,4 mlrd. eurų 2022 metais. Mažų vaikų neturintys gyventojai finansuoja tuos, kurie juos augina, vaiko pinigais, nemokamu maitinimu. Savo būstą rinkoje įsigiję asmenys finansuoja būstą tiems, kurie naudojasi valstybės parama būstui įsigyti ar gyvena socialiniuose būstuose, ir pan.
Taip pat ir tie, kurie patys kaupti savo būsimai pensijai nenori, bendrais mokesčiais prisideda prie skatinamosios įmokos būsimiems pensininkams, kurie moka pinigus nuo savo darbo užmokesčio tikslingai tam, kad vėliau gautų dalį pensijos iš savo pačių sukauptų lėšų ir sumažintų valstybės išlaidų poreikį jų paramai ateityje. 2022 m. skatinamosioms įmokoms iš valstybės biudžeto numatyta 175 mln. eurų. Toks yra valstybės pasirinktas būdas skatinti žmones rūpintis būsima pensija ir savais pinigais, nelaukiant visko vien iš valstybės“, – komentavo ministerija.
II pensijų pakopai griežtos taisyklės
Anot ministerijos, yra svarbi priežastis, kodėl valstybės biudžeto pinigai skiriami tik gyventojams, kaupiantiems II pensijų pakopoje.
„Kiti investavimo būdai – NT, akcijas, III pensijų pakopa ir kiti yra taupymo ir santaupų apsaugos nuo nuvertėjimo būdai, bet jų paskirtis nėra gyventojo būsima pensija. Savo santaupomis asmuo gali disponuoti kaip panorėjęs ir kada panorėjęs.
Jei asmuo kaupia lėšas III pakopos pensijų fonde, tai visiškai nereiškia, kad sukauptą sumą jis naudos tik po pensinio amžiaus ir tik pensijos reikmėms. Tuo II pakopa ir skiriasi nuo visų kitų taupymo produktų – valstybė skiria lėšas tiksliniam kaupimui būtent pensijų reikmėms ir kartu nustato griežtesnes disponavimo šiomis lėšomis taisykles – negalima pinigų atsiimti iki pensinio amžiaus, negalima didesnių sumų atsiimti vienkartine išmoka, nuo tam tikros sumos pinigai išmokami tik kaip anuitetas“, – aiškino ministerija.
Pasak jos, prie II pakopos valstybė prisideda vienodo dydžio skatinamąja įmoka visiems gyventojams.
„Akivaizdu, kad toks skatinimas palankesnis mažesnių pajamų gavėjams, bet mažiau palankus didesnių pajamų gavėjams. Pavyzdžiui, pats žmogus moka įmokas nuo minimalios mėnesinio algos (MMA), bet prie jo būsimos pensijos valstybė prisideda įmoka nuo vidutinio darbo užmokesčio (VDU). Kadangi II pakopa yra integrali visos pensijų sistemos dalis, perskirstymas vyksta ir šioje pakopoje. O III pakopos kaupimui taikoma gyventojų pajamų mokesčio lengvata“, – sakė ministerija.
II pakopos taisykles nustato valstybė?
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Tadas Gudaitis sakė, kad daugiapakopė pensijų sistema, kuri užtikrina pensijų mokėjimą iš kelių šaltinių, veikia daugelyje ES ir pasaulio šalių.
„Ją skatina dauguma tarptautinių organizacijų. Mūsų šalyje kaupimą II pakopoje reglamentuoja teisės aktai. Būtent valstybė, o ne pensijų kaupimo bendrovės, apibrėžia dalyvavimo II pakopoje sąlygas.
LIPFA laikosi pozicijos, kad ilgalaikiam investavimui ir taupymui skirta II pakopa turi išlaikyti savo pirminę paskirtį. Šios pakopos tikslas yra ne keletą metų, o keletą dešimtmečių trunkantis gyventojų turto kaupimas pensijai, tiek didinant pensinį amžių pasiekusių žmonių pajamas, tiek mažinant finansinę naštą valstybei. Lietuvos pensijų fondais pasitiki ir savo pensijai kaupia absoliuti dauguma šalies dirbančiųjų apie 1,3 mln. gyventojų, o valstybės skatinimas gyventojams rūpintis savo ateitimi ir siekti esminio tikslo – didesnių pajamų sulaukus pensinio amžiaus, atrodo, logiškas ir suprantamas“, – teigė LIPFA vadovas.
Skatina kaupti visose trijose pensijų pakopose
Pasak T. Gudaičio, asociacija mato, kokios makroekonominės ir socialinės aplinkybės dominuoja ir palaiko atsakingo bei ilgalaikio taupymo tikslingumą.
„Vakarų šalių visuomenėms sparčiai senstant, o valstybių finansams patiriant iššūkių, pasiryžimas asmeniškai prisidėti prie geresnio gyvenimo pasitraukus iš darbo rinkos yra be galo svarbus.
Turime nemažai klientų, kurie pasirenka kaupimą ir II ir III pakopoje. Tai jiems suteikia dar daugiau stabilumo planuojant finansus sulaukus pensijos. Kaupti III pakopoje valstybė taip pat skatina – suteikdama gyventojų pajamų mokesčio lengvatą – galimybę susigrąžinti iki 300 eurų per metus“ – skaičiavo LIPFA vadovas.
Ekonomistas Marius Dubnikovas irgi pastebėjo, kad valstybė jau dabar remia gyventojų investicijas ne tik II pensijų pakopoje.
„Žmonės, turintys gyvybės draudimą ar III pensijų pakopą, gali susigrąžinti mokesčius iki 300 eurų per metus. Tai gana reikšminga suma, kuri gali padidinti gyventojų taupymą.
Tačiau valstybė neturi skatinti visų gyventojų investicijų, pavyzdžiui į akcijas ar NT. Tada išeis, kad visi savo pinigais skatinsime taupyti, visi susimeta ir padeda investuoti tik tiems žmonėms, kurie turi daugiau turto ar galimybių. Tokiu atveju būtų nelygybė. Užtenka skatinimo II ir III pensijų pakopos ir gyvybės draudimui“, – sakė ekonomistas.
T. Gudaitis pastebi, kad daugelyje kitų valstybių gyventojai patys kaupia pensijai.
„Tokiose Europos šalyse, kaip Islandija, Olandija ar Šiaurės šalys, kuriose išmokos sulaukus pensinio amžiaus sudaro 80 proc. ar didesnę dalį nuo vidutinių pajamų, nemaža dalimi paremtos privačiu kaupimu. Lietuviai jau beveik du dešimtmečius aktyviai investuoja pensijai papildomai.
2021 m Lietuvos gyventojų pensijai privačiai kaupiamo turto vertė pirmą kartą perkopė 6 mlrd. eurų ribą. LIPFA vertinimu, visos trys pakopos, tai yra pirmoji – „Sodra“, II pakopos pensijų fondai bei III pakopos pensijų fondai išėjus į pensiją padės užtikrinti apie 70 proc. atlyginimo siekiančias pajamas pensijoje – todėl dalyvavimas visose trijose pakopose yra svarbi sąlyga siekiant turėti finansiškai saugesnę senatvę“ – tikino LIPFA vadovas.
Apie II pensijų pakopą trūksta informacijos?
Tuo metu ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sakė, kad valstybė galėtų finansiškai prisidėti prie įvairių investicijų rūšių ir taip skatintų gyventojus taupyti finansų rinkose.
„Tai yra vienintelė galimybė gauti didesnę pensiją. Žmogus turi turėti pasyvių pajamų arba investuoti į II ar III pensijų pakopą tam, kad jo senatvė būtų aprūpinta“, – sakė ekonomistas.
Anot A. Izgorodino, valstybė turėtų ne tik prisidėti prie skirtingų gyventojų investavimo rūšių, bet ir aiškiau komunikuoti apie II pensijų pakopą.
„Viešojoje erdvėje trūksta paaiškinimų gyventojams, kad nepaisant pandemijos neigiamos įtakos akcijų rinkoms, ilgalaikėje perspektyvoje akcijų rinkos kils. Tad žmonės, kurie investuos į akcijas šiandien, išėję į pensiją jie turės visai kitokią grąžą ir turto vertę, negu ta vertė yra dabar. Labai trūksta tokios valdžios komunikacijos, natūralu, kad ne visi žmonės domisi investavimu.
Taip pat normalu, kad ne visi teigiamai vertina II pensijų pakopą. Susidaro labai panaši situacija, kaip ir su vakcinomis: vieni pasisako už, o kiti – prieš. Tačiau II pensijų pakopą vertinu teigimai. Pats investuoju tiek per pakopas, tiek asmeniškai, nes ruošiuosi pensijai iš anksto“, – prisipažino ekonomistas.
M. Dubnikovas II pensijų pakopą irgi vertino teigiamai.
„Pavyzdžiui, Skandinavijoje profesinės sąjungos netgi reikalavo, kad II pensijų pakopos tarifas būtų didinamas. O Lietuvoje virš 1 mln. gyventojų dalyvauja II pensijų pakopoje, tai yra didžioji dalis dirbančiųjų. Iš jos pasitraukti nori nedidelė gyventojų dalis.
Ši sistema yra gera. Be to, II pensijos pakopa yra ilgalaikis taupymas nuo atlyginimo, jis sudaro 3 proc. Tai yra tik trečdalis, nuo klasikinėse teorijose rekomenduojamo 10 proc. Tačiau tai yra ilgametis taupymas, labiausiai tinkantis jauniems 20–30 metų žmonėms. Jie išėję į pensiją bus sukaupę reikšmingas sumas“, – sakė ekonomistas.
Anot jo, ardyti II pensijų pakopos sistemos nereikėtų.
„Ji ir taip dažnai patenka po reformų atakomis. Nuo II pensijų pakopos įsteigimo ją buvo bandoma daugybę kartų reformuoti ir keisti. Tie pakeitimai ir kelia žmonių nepasitikėjimą. Todėl norėtųsi, kad ši sistema funkcionuotų ilgesnį periodą, be jokių pakeitimų“, – sakė M. Dubnikovas.
