Skirtingai nei daugelyje išsivysčiusių Vakarų šalių, kur daugiau nei pusė gyventojų investuoja į vertybinius popierius – akcijas, fondus, obligacijas, Lietuvoje tokią investiciją renkasi tik 5 procentai gyventojų.
Pasak ekonomistų, taip yra, nes tautiečiai nesidomi finansų rinkomis, dėl to renkasi apčiuopiamesnius dalykus. Yra ir nemažai investuojančių į tauriuosius metalus – auksą ir sidabrą, o dabar, elektros kainoms šovus į viršų, lietuviai masiškai perka ir saulės jėgaines.
40-metis vilnietis Mindaugas atėjo į parduotuvę atsiimti užsakymo – kelių sidabro monetų. Vyras sako, kad dabar, kai šalyje infliacija muša vis naujus rekordus, jis taip bando apsaugoti savo pinigus.
„Infliacija, ir žmonės nelabai turi, kur dėt pinigų, ne tai, kad neturi kur dėt, bet galvoja, kad tie pinigai pavirs kopūstų lapais. Tik keista, kad auksas ir sidabras pinga“, – sako Mindaugas.
Vilnietis sako, kad kas mėnesį bent truputį pinigų skirs sidabro monetoms ir aukso luiteliams.
„Planuoju, bet nedideliais kiekiais, negaliu uncijos aukso nusipirkt iškart, bet planuoju. Luiteliai tai toks dalykas, kurį visada gali parduot ir iškeist“, – kalba Mindaugas.
Tauriaisiais metalais prekiaujančios parduotuvės savininkas rodo aukso ir sidabro likučius. Esą tik tiek liko iš prieš dvi savaites gauto pusketvirto mln. vertės aukso. Keletas monetų ir luitelių už 100 tūkstančių, kuriais jau domisi pirkėjai internete.
Anot jo, aukso pardavimai šovė į viršų jau per pandemiją, tačiau paklausa neatslūgsta, ji 3 kartus viršija pasiūlą.
„Jei prieš 2,5 savaitės mes užsakėm 3,5 mln. eurų vertės, tai mes jį pardavėm per nepilnas 2 savaites, ir vakar jau padarėm naują užsakymą, kitą savaitę gausim vėl 3,5 mln., ir turbūt irgi parduosim per savaitę, pusantros“, – teigia „Florinus LT“ vadovas Žilvinas Leškevičius.
Tačiau nepaisant to, kad auksas Lietuvoje turi savo pirkėjų grupę, jis toli gražu ne populiariausia investicija. Pasak ekonomisto Nerijaus Mačiulio, daugiausia lietuviai jau daug metų investuoja į nekilnojamąjį turtą.
„Matėme pastaraisiais metais – didelė dalis sandorių buvo ir antras trečias būstas. Akivaizdu, net ir tuomet, kai gyventojai turi nemažai turto, neinvestuoja į vertybinius popierius, bet perka NT“, – kalba „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Ekonomistas tikina, kad po truputį įgauna pagreitį ir kitokios investicijos – į akcijas, fondus ir obligacijas. Per metus 40-čia procentų padaugėjo aktyviai į juos investuojančių, o suinvestuota bendra suma siekia iš viso apie 2 mlrd. eurų. 1 mlrd. – į akcijas, 600 mln. – į fondus ir 250 mln. į obligacijas.
Tačiau nepaisant to, kol kas tokių investuotojų tarp lietuvių – vos keli procentai.
„Šiuo metu yra apie 110 tūkst. aktyviai investuojančių į vertybinius popierius – akcijas, fondus, obligacijas. Tai yra labai mažai – maždaug 5 proc. suaugusių žmonių Lietuvoje, palyginimui – išsivysčiusiose valstybėse – Švedijoj, JAV, apie pusę žmonių investuoja. Tai mes dar kūdikystės stadijoje“, – sako N. Mačiulis.
„Čia reikėtų daugiau viešumo, nes problema tame, kad žmonės, kurie turi santaupų patys nesidomi alternatyviomis investicijomis, o tokie investuotojai nepakankamai reklamuoja tokias galimybes“, – tvirtina ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
O kur investuoja pakalbinti Lietuvos gyventojai? Štai, ką jie pasakoja:
„Žinau, kad su akcijom reikia labai daug žinių, tai ten nerizikuoju. Geriausia būtų aiškų į NT, bet kol kas dar nėra tiek lėšų.“
„Visi lietuviai investuoja į NT. – Kaip jūs? – Tai, kaip ir visi lietuviai.“
„Į investicinius fondus investuoju. Pusantrų metų gal investuoju, buvo didelis pakilimas, dabar nuosmukis. Bet kadangi investavimas yra ilgalaikiam periode, tai tikiuosi atgausiu savo lėšas.“
„Į nekilnojamąjį turtą. Perkam butus.“
„Aš tiek neturiu, kad turėčiau, kur investuoti, mano pinigėliai maži ir aš tuoj pat panaudoju juos savo reikmėm.“
O štai pastaraisiais metais itin populiarią investiciją – kriptovaliutas ir NFT – nepakeičiamus žetonus, kurie pastaruoju metu pigo 60, o kartais net 90 proc., keičia kita moderni investicija. Į viršų šovus elektros kainoms, žmonės masiškai perka saulės jėgaines.
„Susidomėjimas milžiniškas tiek dėl valstybės paramos, tiek dėl to, kad kainos elektros energijos pakilo į rekordines aukštumas. Ir grąža investuojant į tas elektrines, yra didelė. Bet čia gyventojai nori ne tik grąžą turėt, bet ir stabilumą“, – tvirtina N. Mačiulis.
Vien liepos mėnesį finansavimo saulės elektrinėms iš valstybės paprašė daugiau nei 17 tūkstančių vartotojų už beveik 48-is milijonus eurų.
