Tai patvirtina ir vieno iš bankų atlikta apklausa – mažinti vartojimo neketina tik vos kas penktas lietuvis. Kai kurie verslai jau pastebi, kad pirkėjai išlaidauja mažiau, tačiau, pavyzdžiui, brangias keliones žmonės ir toliau šluote šluoja. Jeigu žmonės išties smarkiai apkarpys išlaidas, tai neišvengiamai lėtins ir visos ekonomikos apsukas.
Gyventojai jau stengiasi atsisakyti nebūtinų prekių:
„Pradedu mažiau pinigų leisti visokioms nesąmonėms, žalingiems dalykams – cigaretėms, alkoholiui. Taip daugiausia tauposi.“
„Tiesiog atsisakiau visko, kas nėra būtina. – Ir kaip sekasi? – Puikiai, man tiesiog nieko nereikia. Kiekvienam žmogui savaip.“
Žmonių mintyse – neregėtas kainų augimas, o verslui – trigubas galvosopis. Kai jau atrodė, kad pandemija bemaž įveikta, užgriuvo kitos dvi bėdos – ne tik infliacija, bet ir Rusijos karas Ukrainoje, kuris klientus akivaizdžiai išgąsdino.
„Kai galimybių pasas nuimtas, klientų srautas buvo didelis. Bet aplankė ir karas, tai klientūra sumažėjo 60 proc“, – sako savininkas Audrius Pocius.
O tai, pasak Panevėžyje įsikūrusio bazdaskučių salono savininko, reiškia tik viena.
„Klientų nėra – nėra apyvartos, ir barberiams nėra darbo – nėra algų. Labai jautėsi tos trys savaitės“, – kalba A. Pocius.
Savininkas tikina kol kas kainų nekelsiantis ir viliasi, kad srautai atsigaus – kirptis ir skustis vyrams šiaip ar taip reikės. Tačiau ar tikrai reikia naujų drabužių – pagalvoja jau dažnas. Pirkėjų elgesio pokyčius jau stebi vienų mados namų vadovė.
„Gal mažiau liko spontaniškumo, mūsų klientės labiau apgalvoja pirkinius, numato į ateitį šventes, apgalvoja, kurią suknelę ar papuošalą norėtų įsigyti“, – teigia mados namų vadovė Jolita Tonkuvienė.
SEB banko atlikta apklausa rodo, kad įsigalėjus dar neregėtai 15-os procentų infliacijai, lietuviai išties nusiteikę spaustis. Daugiau kaip pusė apklaustųjų tikina, kad pirmiausia mėgins atprasti nuo pasisėdėjimų kavinėse.
„Pirmoje vietoje buvo mažinti išlaidas kavinėse, restoranuose. Antroje vietoje buvo pramogos. Trečioje-ketvirtoje kelionės, buitinės technikos, baldų, elektronikos prietaisų pirkimai“, – komentuoja ekonomistas Tadas Povilauskas.
Gyventojai dalinasi, kaip stengiasi taupyti:
„Stengiamės mažiau į parduotuves eiti, o kai mažiau eini, susitaupo.“
„Kelionių sąskaita, drabužių sąskaita, prisikaupę turim seniai drabužių, nebūtinai naujus pirkti.“
„Mažiau saldumynų.“
„Madingų drabužių, madingų batų, daugiau investuoti į save.“
„Skaičiuoju kiekvieną centą, viską skaičiuoju. Aišku, perkam tik akcines prekes. Darbą praradau, mokyklą uždarė.“
Taupyti perkant prastesnį maistą nusiteikę maždaug dešimtadalis lietuvių.
„Vartoti mažiau ketina tie žmonės, kurių pajamos mažiausios. O tai Lietuvoje yra arba pensininkai, arba bedarbiai, arba tie žmonės, kurių pajamos yra iš biudžeto“, – sako T. Povilauskas.
Tiesa, štai kelionių agentūros tikina, kad srautai ne mažėja, o atvirkščiai – didėja. Žmonės iš anksto šluoja keliones ne tik vasarai, bet ir rudeniui ar net Naujųjų sutiktuvėms.
„Mes siejame su tuo, ir keliautojai dažnai pasako juokaudami – pirkime dabar, tai bent žinosime, kiek kainuos ir kiek reikės, sutaupysime. Baimės pirkti nėra, yra kaip tik didesnis antplūdis, žmonės investuoja į keliones“, – tikina turizmo verslo asociacijos vadovė Žydrė Gavelienė.
O štai kai kurie sako, kad taupyti jiems nereikia:
„Kiek turim, tiek išleidžiam, stengiamės kuo mažiau galvoti.“
„Prisipirkau pilną krepšį. Ir ką tu pakeisi, valgyt reikia, gyventi reikia. Katinas, šuo yra, valgyt visiems reikia.“
„Na, tėveli, nesijaučia. Mes nesiskundžiam, tikrai ne.“
Ekonomistai pataria žmonėms atidžiai persižiūrėti savo išlaidas – išbraukus nereikalingas, pasitaupyti pavyktų ir labai nesiskriaudžiant. Skaičiuose diržų veržimasis kol kas neatsispindi, po Naujųjų žmonės kaip tik pradėjo leisti santaupas. Vien per sausį-vasarį iki tol augę indėliai sumažėjo 800-ais milijonų eurų. Ar tai pinigų išsigryninimo pasekmė, ar nebeužtenka algų, tad prireikia ir santaupų, įvertinti dar sudėtinga. Tačiau jei žmonės ims vartoti gerokai mažiau, tai lėtins ir ekonomikos augimą.
„Ekonomikos sulėtėjimas reiškia, kad kai kurie verslai pajamų gaus mažiau. Tas pačias pramogas atstovaujantys verslai ar maitinimo verslai gali susidurti su dar viena problema. Jau atrodė, kad atsigaunama nuo kovido, bet įtampos egzistuoja, jos bus neišvengiamai“, – kalba ekonomistas Marius Dubnikovas.
Diržų veržtis artimiausiu metu neketina kas penktas tautietis. Pasak apklausos, daugiausia tai – vadovai, kvalifikuoti specialistai.
Gyventojai es zole , kad apmoketu JAV karini metalo lauza.
