Maždaug 200 pastatų ir paminklų, įskaitant Berlyno rotušę, valstybinę operą ir Šarlotenburgo rūmus, naktį nebebus apšviečiami, šią savaitę pranešė sostinės pareigūnai.
„Dėl karo Ukrainos atžvilgiu ir Rusijos energijos politikos grasinimų svarbu, kad būtume kuo atidesni dėl savo energijos“, – trečiadienį sakė miesto aplinkos politikos vadovė Bettina Jarasch iš Žaliųjų partijos.
Anot jos, tai apima vartotojus, pramonę ir valstybines institucijas, tad sprendimas išjungti monumentų apšvietimą yra „teisingas, siekiant įnešti aiškų indėlį“.
Naujoji politika nuo trečiadienio vakaro taikoma šešiems monumentams, bet per ateinančias keturias savaites apims 200 pastatų ir paminklų, kuriuos apšviečia 1,4 tūkst. prožektorių, nurodė B. Jarasch biuras.
Viena paslaugų firma per dieną išjungs po 100–120 prožektorių, bet jų neišmontuos, nes politika turėtų būti laikina.
Pinigų stokojanti sostinė iš elektros atjungimo nieko nesutaupys, nes darbo kaštai turėtų atsverti sutaupytos elektros kainą.
Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris šią savaitę sakė norintis parodyti pavyzdį, todėl jo oficialioji rezidencija, Belvju rūmai Berlyno Tyrgarteno parke, nuo šiol naktį nebus apšviečiama.
Keli Vokietijos miestai yra paskelbę, kad labiau pasistengs sumažinti elektros ir dujų vartojimą.
Centro kairiųjų vadovaujama kanclerio Olafo Scholzo vyriausybė jau kelios savaitės ragina šalį taupyti energiją, dėl Rusijos invazijos Ukrainoje smarkiai išaugus jos kainoms.
Vokiečių pareigūnai taip pat įspėjo, kad Kremlius galėtų šią žiemą nutraukti tiekimą, keršydamas už skaudžias Vakarų sankcijas Maskvai.
Energijos taupymas apima oro kondicionavimo mažinimą, skatinimą naudotis viešuoju transportu ir efektyvesnėmis dušo galvutėmis.
Prieš karą Ukrainoje Vokietija 55 proc. jai reikalingų gamtinių dujų pirkdavo iš Rusijos.
Nors birželio pradžioje šis skaičius buvo sumažėjęs iki 35 proc., didžiausia Europos ekonomika vis tiek yra labai priklausoma nuo energijos iš Rusijos. Berlyno teigimu, tai Maskva naudoja kaip ginklą.
Trečiadienį Rusijos valstybinė energijos milžinė „Gazprom“ dujų tiekimą Vokietijai dujotiekiu „Nord Stream“ sumažino nuo 40 proc. iki 20 proc. jo pajėgumų.
