Jų teigimu, nereikia eiti į kraštutinumus – viską galima susiplanuoti pagal tam tikras taisykles, kad pinigų užtektų ir laisvalaikiui, ir nenumatytiems atvejams, ir santaupoms.
Specialistės pabrėžia, kad taupymas nepriklauso nuo pajamų dydžio, nes dažnai mažai uždirbantys susitaupo, o didesnio atlyginimo žmonėms tenka skolintis. Esą svarbiausia – reguliarumas, nes pinigai savaime nesusitaupo.
Taupyti trukdo netinkamas požiūris
ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto dėstytoja doc. dr. Asta Klimavičienė netaupumą sieja su keliais dalykais. Vienas iš jų – finansinis raštingumas, kurį žmonės dažniausiai supranta kaip žinias – „nežinau, todėl nedarau“. Tačiau, jos teigimu, žinių šiais laikais galima susirasti daug.
Netaupumas, anot pašnekovės, labiau požiūrio klausimas – o kam čia taupyti? Ji teigia, kad vyraujant tokiam požiūriui atitinkamas ir elgesys – žmonės netaupo.
Pasak dėstytojos, tam reikia reguliarumo: lygiai taip pat, kaip su sportavimu ar mitybos režimu, taip ir su taupymu – žmogus nežino, kiek reikėtų sportuoti ar taupyti, nes neturi tokio įpročio.
O „Swedbank“ Finansų instituto projektų vadovė Justina Bagdanavičiūtė atkreipia dėmesį, kad taupymo galimybės skiriasi nuo gyvenimo etapo: susitaupyti sunkiau, jei esi jaunas, tik karjerą pradedantis specialistas, sunku ir jauniems tėvams, daugiavaikėms šeimoms, kurių išlaidos – tikrai nemažos, o dar norisi ir būstą nusipirkti, vaikus užauginti. Tad, anot pašnekovės, išlaidų yra daug, dėl to nukenčia ir santaupų dalis.
J. Bagdanavičiūtė priduria, kad lengviau tauposi, kuomet pajamos yra didesnės arba tokie pagrindiniai poreikiai, kaip būstas, transportas, vaikų auginimas yra visiškai patenkinti ir likusias lėšas galima nukreipti į taupymą ar investavimą.
Mokėjimas taupyti nesusijęs su pajamų dydžiu
A. Klimavičienė pasakoja, kad pagrindinė taupymo taisyklė – labai paprasta: jeigu išleidžiame daugiau, nei gauname pajamų, arba, jei išleidžiame viską, tai nieko ir nesusitaupome. Nesvarbu, ar tai būtų mažos, vidutinės ar didelės pajamos.
Tačiau jeigu žmonių pajamos labai mažos ir gyvenimo aplinkybės tokios, kad pinigų užtenka tik būtiniausiems dalykams, A. Klimavičienė pripažįsta, kad sudėtinga ką nors patarti taupymo klausimais. Anot jos, tokie žmonės geriau žino, kaip susidėlioti išlaidas, ir galėtų net duoti patarimų uždirbantiems vidutinį ar didesnį atlyginimą.
Ji sako, kad tikriausiai kiekvienas savo aplinkoje žino žmonių su mažomis pajamomis, pavyzdžiui, pensininkų: „Jų pensijos nedidelės, bet neretai močiutė sugeba savo anūkams gimtadienio ar Kalėdų proga padovanoti sutaupytų eurų, kas atrodo keista – iš kur ten galima sutaupyti su tokia nedidele pensija?“.
Palyginimui ji pamini, kad taip pat yra žmonių, kurie uždirba gerokai didesnius nei vidutinius atlyginimus, bet jiems pastoviai trūksta pinigų ir kartais net tenka skolintis.
Taupymas – rūpinimasis ateities savimi
Žmonės neretai įtikina save, kad su savo finansine padėtimi jiems susitaupyti nepavyks, tačiau, kaip sako ekspertės, toks požiūris yra klaidingas.
Yra situacijų, kai žmonės išleisdavo viską, ką uždirbdavo, o pakilus mokesčiams, prekių ir paslaugų kainoms gyvena taip pat ir nejaučia, kad galėtų sau kažko leisti mažiau, nei leisdavo anksčiau. Tai rodo, kad jeigu būtų norėję, būtų galėję sutaupyti.
Aptardama šią situaciją A. Klimavičienė kaip problemą išskiria taupymo suvokimą: „aš“ dabar ir „aš“ kažkada ateityje – šiandien turiu kažko atsisakyti dėl savo ateities „aš“.
Vis tik žmonės, anot pašnekovės, iš psichologinės pusės labiau vertina dabartį, nes šiandiena yra vertingesnė, o ateitis, kuris bus kažkada, yra pernelyg tolima.
„Žmonės dažnai galvoja taip, kad gal aš gailėsiuosi po pusmečio ar po metų, kad kažko šiandien nepadariau, bet ten busiu kaip ir ne aš, o kažkas kitas“, – aiškina finansų specialistė.
Pasak jos, taupymas verčia rinktis vartojimą šiandien arba vartojimą ateityje, bet tai nėra psichologiškai tolygūs dalykai, nes dabartis – aiškesnė ir artimesnė, nei atrodo ateitis.
Jos teigimu, tokiu atveju labiausiai padeda aiškus tikslas ir motyvacija – kodėl žmogus nori turėti santaupų: gal nori susitaupyti kokiam nors brangiam pirkiniui, o gal užsitikrinti finansinį saugumą.
Griežtas taupymas rezultato neatneš
Finansų ekspertės įvardija ir kokie taupymo būdai nepasiteisina arba yra tik laikini. Jos pabrėžia kraštutinumus, kai žmonės nieko sau nebeleidžia, skaičiuoja kiekvieną centą ir gyvena „susiveržę diržus“.
Anot J. Bagdanavičiūtės, nereikėtų į tai pulti stačia galva, atsisakyti viso laisvalaikio, pramogų ar kitų nebūtinų išlaidų. Ji sako, kad dėl to greitai dingsta gyvenimo džiaugsmas, o tokia praktika apsisuka bumerangu ir neretai pasireiškia dideliu išlaidavimu, todėl reikia ieškoti balanso.
Pašnekovė pažymi, kad apie taupymą nereikėtų galvoti, kaip apie neigiamą dalyką, kad galima valgyti tik kruopas, nieko sau neleisti.
„Kaip galvojame, kaip nusiteikiame, taip ir savo smegenis užsiprogramuojame. Jei galvojame, kad taupymas yra kančia, tuomet ir susitaupyti bus labai sunku. Sunku susitaupyti, kuomet nėra konkretaus tikslo ir supratimo, kodėl tai darome: dėl trumpalaikio pasilepinimo ar malonumo išleidžiant pinigus vis labiau tolstama nuo ilgalaikių tikslų“, – sako finansų ekspertė.
O A. Klimavičienė priduria, kad toks griežtas rėžimas gali pasiteisinti nebent trumpuoju laikotarpiu: „Kai sportininkas ruošiasi olimpiadai, jis kelis mėnesius gali turėti labai griežtą mitybos ir sporto rėžimą artimam tikslui pasiekti. Tai jeigu mes norime susitaupyti kažkam artimuoju laikotarpiu, tai griežtas režimas gal ir tinka. Bet per griežta finansinė dieta ilguoju laikotarpiu neveiks – daug vargsite, pinigai taupysis lėtai, todėl galiausiai galvosite, kam iš viso taupyti“, – komentuoja finansų specialistė.
Be reguliarumo nebus ir santaupų
Ekspertės nepataria imtis ir savaiminio taupymo, kai tai daroma nereguliariai.
Anot A. Klimavičienės, atsitiktinis taupymas, kai žmonės tiesiog nori susitaupyti, neveikia. Pašnekovė sako, kad galima daug ko norėti: sportuoti, nubėgti maratoną, bet noras nereiškia, kad mes kažką darome, jog to pasiektume.
„Jeigu mes sakome, kad jei liks kažkas mėnesio gale, tai bus mano santaupos, sutaupyti nepavyks, nebent pajamos būtų labai didelės, o išlaidos – labai mažos. Tačiau savaime susitaupo retai, nes pagundų išleisti pinigus visada atsiras“, – komentuoja finansų ekspertė.
Su tuo sutinka ir J. Bagdanavičiūtė: atsidėti pinigų retai, kai tik prisimeni, arba taupyti pinigus, kurie lieka mėnesio gale, jos teigimu, nepasiteisina, nes žmonių norai yra beribiai, tad mėnesio gale nelieka iš ko taupyti.
„Taip pat koją taupymui pakiša ir smulkių sumų nuvertinimas, kai galvojama, kad tris eurus geriau išleisiu trumpalaikiam malonumui, užuot dėjęs į taupyklę, arba galvojama, kad norint susitaupyti, reikia taupyti didelėmis sumomis“, – pabrėžia pašnekovė.
Nenumatyti atvejai – ne priežastis leisti santaupas
Vis dėlto pinigų atsidėjimas daug kam nepasiteisina, nes visada iškyla kokių nors nenumatytų atvejų, kam prireikia pinigų, ir santaupos išsileidžia.
Tokioje situacijoje A. Klimavičienė pataria laikytis „50–30–20 proc.“ taisyklės. T.y. pusę ar daugiau savo pajamų skirti tam, kas būtina, 20 ar bent 10 proc. skirti taupymui, o likusius 20–30 proc. – tam, kas teikia džiaugsmą: savo norams, pomėgiams ir laisvalaikiui.
Jeigu žmones ištinka nenumatyti atvejai, kaip automobilio remontas, liga arba artėja kokia nors šventė, kuriai teks išleisti daugiau pinigų, ekspertė siūlo tam leisti laisvalaikiui skirtus 20–30 proc. pajamų ir neliesti santaupų: „20–30 proc. skirti savo norams yra normalu. Jei mano tikslas yra sukaupti kažkokiam didesniam pirkiniui, visada, kai man prireikia pinigų gimtadieniui ar mašinos remontui, juos reiktų imti iš kitur, pavyzdžiui, norų biudžeto – to 20–30 proc., o ne iš tos sąskaitos, kurioje taupau didesniam pirkiniui ar tikslui“.
Tačiau ji atkreipia dėmesį, kad jeigu žmogaus tikslas ir yra turėti santaupų būtent nenumatytiems atvejams, „juodai dienai“, kad nereikėtų ieškoti, iš kur pasiskolinti ar susimažinti išlaidas, viskas yra puiku. Sutaupyti pinigai išleidžiami ir tada yra kaupiami toliau.
Geriausias būdas – slėpti pinigus nuo savęs
Ekspertės teigimu, taip pat labai svarbu susigalvoti, kaip vyks pats taupymas: kiek procentų nuo atlyginimo ar kokia eurų suma bus atidedama santaupoms.
„Sugalvojus sumą pagal savo galimybes siūlyčiau taupymą automatizuoti. Angliškas terminas būtų „pay yourself first“ – pirmiausiai susimokėti sau. Jeigu aš sugalvojau, kad noriu susitaupyti 100 eurų ar 10 proc. nuo atlyginimo, kai tik atlyginimas įkrenta į banko sąskaitą, geriausia iš karto pervesti tą pinigų sumą į kitą banko sąskaitą ir nelaikyti taupymo pinigų ten pat.
Atidaryti elektroninę bankininkystę labai paprasta: papildomą banko sąskaitą galima pasivadinti „Taupymas“ ir į ją automatiškai pervesti sugalvotą pinigų sumą. Taip padarius jūs net nepastebėsite, kad ta suma kas mėnesį nuskaičiuojama, ir po kelių mėnesių ar metų pamatysite, kad ten jau susikaupė nemažai pinigų“, – patarimais dalinasi A. Klimavičienė.
Ji tikina, kad jei taupomi pinigai bus bendroje sąskaitoje, iš kurios už viską mokama, tai pagunda išleisti tuos pinigus bus labai didelė. Ekspertė sako, kad taip ir užsimiršta, kad tie 250 eurų, kurie buvo sutaupyti, išsileido.
Pašnekovė juokiasi, kad svarbiausia tuos pinigus slėpti nuo savęs: „Aš slepiu juos nuo dabartinio savęs, kad ateities man būtų geriau“.
Norint sutaupyti reikia motyvacijos
A. Klimavičienė pabrėžia, kad norint sutaupyti svarbiausia – motyvacija: kai žmogus žino, ko nori, labiau tikėtina, kad laikysis įpročio taupyti. Pašnekovė pažymi, kad prieš taupant svarbiausia atsakyti į klausimą, kodėl norima taupyti.
Anot ekspertės, jei daroma prielaida, kad yra iš kur pamažinti išlaidas arba padidinti pajamas, pirma reikia suprasti, kodėl mums to reikia, nes kai yra aiškus tikslas, atsiranda reguliarumas: „Kiekvieną kartą parduotuvėje galvojant, pirkti ar nepirkti, reikia prisiminti tą tikslą – jeigu aš šiandien tai nusipirksiu, tai to savo tikslo po metų galiu ir nepasiekti“.
Tą sako ir J. Bagdanavičiūtė. Anot jos, norint sutaupyti, išvengti išlaidavimo ir priimti finansiškai teisingesnius sprendimus, reikia turėti tikslų. Jie turėtų būti aiškūs, pamatuoti, pasiekiami ir asmeniškai svarbūs, pavyzdžiui, taupoma finansiniam rezervui, geresniam automobiliui, atostogoms ir taupoma reguliariai, dalį pinigų atsidedant į sąskaitą, kelias skirtingas sąskaitas ar indėlius vos tik gavus bet kokias pajamas.
Ekspertė pažymi, kad taupymas nėra vienkartinis ar trumpalaikis procesas – jis turėtų vykti nuolatos.
„Rekomenduojama bent 10–20 proc. nuo bet kokių gautų pajamų atsidėti taupymui, ar tai 10 ar 1 tūkst. eurų. Svarbu vertinti bet kokią pinigų sumą, net jei ji atrodo maža ar nereikšminga – per laiką tai gali tapti būtent ta suma, kurios reikia“, – aiškina finansų specialistė.
Priartinti prie tikslo gali ir pigesnė kava
J. Bagdanavičiūtė pabrėžia, kad labai svarbu sekti savo išlaidas ir aiškiai žinoti, kam ir kiek išleidžiama pinigų, nes aiškus žinojimas, kur iškeliauja pinigai, suteikia daugiau ramybės, kontrolės ir galima priimti racionalius sprendimus.
Jos teigimu, pasidarę savo finansinį auditą galime matyti, ar visos mūsų išlaidos yra būtiniausiems poreikiams patenkinti, galbūt kai kurie įsigyjami dalykai pabrango per daug ir reikia ieškoti jiems alternatyvų, galbūt turime per daug neracionalių išlaidų, kurių galime atsisakyti.
Anot pašnekovės, reikia būti kūrybiškiems ir ieškoti sprendimų, kaip būtų galima sutaupyti kuo daugiau, kuo mažiau save „nuskriaudžiant“. Ji sako, kad pradėti reikėtų nuo mažų žingsnių ir bandyti atrasti balansą tarp pajamų ir išlaidų.
Pirmas žingsnis – tai peržiūrėti savo išlaidas ir tiesiog suprasti, ko galima atsisakyti: „Galbūt yra nenaudojamų arba itin retai naudojamų prenumeratų: muzikos, TV kanalų, sporto klubo ir pan. Gal kasdienį kavos puodelį, kuris perkamas kavinėje, galėtų pakeisti iš namų atsineštas termosiukas ar kava darbe.
Galbūt kasdieniams pietums išleidžiama didelė pinigų suma, o maisto yra ir namuose. Kiekvienas, kad ir mažas žingsnis yra svarbus. Galime rasti pigesnių alternatyvų: gal daug pinigų išleidžiama maistui išsinešti, gal turimas interneto planas labai prabangus ar perkame per brangius drabužius? Gal norai yra per dideli ir gyvenama ne pagal kišenę? Jei kišenė per maža, vadinasi reikia galvoti apie papildomą uždarbį arba kvalifikacijos kėlimą bei kitus būdus gauti didesnį atlyginimą“.
O jeigu įvertinus pajamas ir išlaidas „laisvų pinigų“ neatsiranda ir išlaidų sumažinti nėra kaip, pašnekovės teigimu, derėtų pagalvoti apie tai, kaip pasididinti pajamas: arba paieškoti geriau apmokamo darbo, arba pasikalbėti su vadovu dėl didesnio atlygio, arba ieškoti papildomo darbo.
Pasak jos, papildomos pajamos pagelbės trumpuoju periodu subalansuojant finansus, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje reiktų pagalvoti apie profesinį tobulėjimą ir karjeros galimybes.
Be tikslo kaupiamus pinigus „valgo“ infliacija
Tačiau, anot J. Bagdanavičiūtės, nereikėtų užsikabinti vien ant taupymo. Nemažai gyventojų tiki, kad, kuo daugiau pinigų jie atsidės ir sutaupys, tuo jie taps turtingesni. Visgi toks pasyvus taupymas, pasak ekspertės, pinigų neaugina, nes taip laikomus pinigus tiesiog „valgo“ infliacija.
Tą pastebi ir A. Klimavičienė. Ji sako, kad, žiūrint statistiškai, lietuviai bankų sąskaitose turi prisikaupę nemažai pinigų, o per pandemiją ta suma tik išaugo.
Nors vidutinis lietuvis netaupo ar taupo mažai, tie, kurie santaupų turi, turi jų daugiau, negu vertėtų.
Taip yra todėl, kad laikyti nejudinamas pinigų sumas bankuose nėra finansiškai protingas sprendimas, nes tie pinigai po truputį nuvertėja: „Per daug susitaupyti ir taupyti be tikslo tik tam, kad taupyti, nėra geras sprendimas“.
J. Bagdanavičiūtė pataria, kad norint apsaugoti sukauptus pinigus nuo infliacijos geriausia išbandyti investavimą. Jį galima pradėti nuo nedidelių sumų, tačiau svarbu tiek investavimui, tiek taupymui per mėnesį skirti 10–20 proc. pajamų. Ji teigia, kad kaip ir taupymo atveju, investuojant taip pat svarbu tai pradėti kuo anksčiau ir daryti tai periodiškai, kad būtų pasiekti geresni rezultatai.
„Svarbu suprasti, kad investavimas – ilgalaikis procesas. Trumpuoju laikotarpiu gali įvykti daug netikėtų kainos svyravimų ir korekcijų, tačiau investuojant ilgam laikotarpiui galite būti tikri, kad jūsų investicijos bus daugiau ar mažiau sėkmingos. Ir, žinoma, nuolat stebėkite bei sekite rinkos pokyčius.
Nuo investavimo šiuo metu kai ką gali sulaikyti sunkiai nuspėjama finansų rinkų kryptis. Vis dėlto pradėjus nuo santykinai nedidelių sumų, jas investuojant reguliariai ir į plačią diversifikaciją siūlančias priemones, pavyzdžiui, įvairių pasaulio regionų investicinius ar biržose prekiaujamus fondus, ilgainiui galima pasiekti teigiamos grąžos, kuri gerokai pranoks infliaciją“, – komentuoja finansų specialistė.
