taupymas

Gerėjant situacijai darbo rinkoje ir didėjant vidutinėms dirbančiųjų pajamoms, finansinė gyventojų padėtis gerėja visose trijose Baltijos šalyse – jų sukaupto turto vertė didėja sparčiau negu turimų įsipareigojimų. SEB bankų Baltijos šalyse duomenimis, šiemet Lietuvoje ir Latvijoje sparčiausiai didėjo santaupos tų indėlininkų, kurie savo sąskaitose jau yra sukaupę santykinai didesnes sumas – bent 1,6 tūkst. eurų Lietuvoje ir 1,7 tūkst. eurų Latvijoje.

Jei vis labiau spaudžiant šaltukui namuose dėl vėsos kalenate dantimis, ar norite taupyti šilumą ir susimažinti sąskaitas štai keletas specialistų patarimų, kaip minimaliomis pastangomis namuose padidinti temperatūrą. Anot jų, juk tikrai nekainuoja atkreipti dėmesį į radiatorius, kaip langų ir durų sandarumą, užuolaidas ir vėdinimą.

Kruopščiai rengtas gyvenimo aprašymas, sunkus pokalbis dėl darbo ar net keli, nauja aplinka ir kolegos – pirmasis darbas iš tiesų yra rimtas žingsnis į suaugusio ir finansiškai nepriklausomo žmogaus pasaulį. Tad nenuostabu, kad gavus pirmąją algą kyla rimta pagunda didelę dalį sunkiai uždirbto atlyginimo iškart išleisti. Vis dėlto finansų specialistai pataria ją paminėti kaip dera suaugusiam žmogui – planuojant savo finansus ir apgalvojant savo veiksmų pasekmes.

Keturi iš penkių 18–25 metų lietuvių taupo konkrečiam tikslui – tai atskleidė SEB banko užsakymu atliktas tyrimas Baltijos šalyse. Palyginti su latviais ir estais, mūsų šalies jaunimas konkretiems tikslams taupo šiek tiek dažniau. Populiariausia taupyti automobiliui, būstui ir kelionėms. Daugelis jaunuolių tarp svarbiausių taupymo tikslų nurodo būsimas vestuves. Konkretiems tikslams taupo ir keturi iš penkių jaunų estų, Latvijoje taupančių ateičiai dalis mažesnė – trys iš penkių.

Sparčiau negu kainos didėjęs vidutinis atlyginimas, gerėjantys lūkesčiai dėl šalies ekonominės padėties padrąsino gyventojus plačiau atverti pinigines. Ypač tuos, kurie gauna didesnes negu vidutines pajamas. Mažėjant taupymo motyvacijai – nedidėja terminuotųjų indėlių palūkanos, pastaruoju metu nelabai palankiai klostosi įvykiai vertybinių popierių rinkose – artimiausiu metu galima tikėtis vartojimo augimo.

Graikijos parlamentas balsuoja dėl Europos vadovų su Graikija sutartų taupymo priemonių. Tik pritarus joms Graikija galėtų tikėtis šaliai būtinos paskolos. O krizės krečiamoje šalyje itin svarbią dieną dar ir nuo ryto vyksta milžiniški streikai. Šalis pasidalinusi, kaip ir Graikijos parlamentarai – vieni sako, kad reikia griebtis Europos pagalbos rankos, kiti mano, kad tai šansas pasipriešinti, kaip jie vadina, Europos šantažui.

Lietuviai maistui ir drabužiams išleidžia apie 28 proc. visų savo pajamų. Savaime suprantama, kad šių išlaidų neįmanoma atsisakyti, tačiau labai dažnai maisto produktus ir mums patinkančią aprangą renkamės pagauti impulsų, o ne būtinybės. Šią sumą galima sutaupyti, vardan svajoto didelio pirkinio arba pinigus atsidėti „juodai dienai“. Apie tai, kaip galima pergudrauti prekybininkus ir savo pojūčius kalbėjomės su ekspertais.

 Jei lietuviams paroje atsirastų papildoma valanda, didžioji dalis ją skirtų sau, šeimai ar miegui, rodo šalies biurų darbuotojų apklausa. Tiesa, penktadalis pripažino, kad jiems sunku rasti daugiau laiko asmeniniam gyvenimui bei nesutiko su teiginiu, jog jų darbo ir asmeninio gyvenimo balansas yra pakankamas.

 Pastaruoju metu dešimtadaliu padaugėjo besiskundžiančiųjų, kad jų finansinė padėtis ir šeimos ekonominė situacija eina vis prastyn. Tokius duomenis rodo neseni sociologų tyrimai. „Baltijos tyrimai“ apklausa atskleidė, kad į pesimistų stovyklą šiemet perėjo dešimtadalis visų lietuvių - kad ir Lietuvoje, ir jų šeimose ekonominiai reikalai palyginti su praėjusių metų geguže eina prastyn, šiandien mano beveik kas antras - tai yra 38 procentai gyventojų.

 Kasmetines atostogas užsienyje planuoja daugiau tautiečių vyrų nei moterų. Taip pat vyrai kiek dažniau nei dailiosios lyties atstovės teigia, jog yra susitaupę atostogoms. Tokios tendencijos išryškėja ne tik Lietuvos, bet ir septynių Centrinės ir Rytų Europos šalių mastu. Jas atskleidė „International Personal Finance“ (IPF) užsakymu atlikta klientų apklausa. Teiraujantis Lietuvos gyventojų apie atostogų planus, savo šalyje kasmetines atostogas planuoja praleisti beveik 60 proc.

 Vilniaus kolegijos studentai sukūrė asmeninius finansus padėsiančią valdyti programėlę „Studento biudžetas“. Programėlė prieinama visiems, naudojantiems Windows operacinę sistemą savo telefone. Ją galima įsigyti ir naudotis nemokamai. Ateities planuose – ir programėlės versijos kitoms platformoms. „Pripažinkime, studentams finansų valdymas nėra labai patraukli tema.

Praėjusių metų pabaigoje, prieš įvedant eurą, tiek vartotojai, tiek prekybininkai stebėjo kainų pokyčius ir stengėsi prie jų prisitaikyti. Šiandien jau pusę metų gyvename su nauja valiuta, stebimas atlyginimų augimas, tačiau net ir daugiau uždirbantys prisimena krizės metu išmoktas arba praleistas pamokas. Pirmąjį metų ketvirtį atlyginimai augo sparčiau nei jie buvo išleidžiami. Palyginamosiomis kainomis sausio-balandžio mėnesiais mažmeninės prekybos apyvarta buvo 4 proc.

 Didžioji taupančių namų ūkių dalis kaupė finansinį turtą grynaisiais pinigais, sąskaitoje arba laikydami indėlius bankuose ir artimiausiu metu tokio pasirinkimo keisti neplanuoja, rodo naujausia Lietuvos banko užsakymu atlikta namų ūkių apklausa dėl finansinės elgsenos. „Kita vertus, vis labiau augo susidomėjimas didesnės rizikos taupymo priemonėmis: gyvybės draudimu, pensijų fondais, o vidutinis namų ūkių turimų taupymo priemonių skaičius didėjo.

 Taupumui nėra ribų – tai įrodė kinai. Pietų Kinijos pareigūnams šeimyninis autobusiukas užkliuvo vėlų sekmadienį – filmuotoje medžiagoje matyti, kad šešiavietis autobusiukas tiesiog prigrūstas žmonių. Iš pradžių pareigūnai nė neįsivaizdavo, kad jų ten tiek daug.

 Nuo liepos įsigaliojus Lietuvos banko rengiamiems Atsakingojo skolinimo nuostatams, 870 eurų algą gaunantis Lietuvos pilietis, anot žiniasklaidoje pasirodžiusių komentarų, galės pasiskolinti perpus mažesnę, negu dabar pinigų sumą būstui įsigyti. Tikėtina, kad nemaža dalis šiuo metu pajėgiančių skolintis šalies gyventojų pasiskolinti apskritai nebegalės.

Nedidelės investicijos, gyventojų sąmoningumas ir profesionalų pagalba daugiau nei 1600 daugiabučių namų Lietuvoje praėjusį šildymo sezoną užtikrino mažesnes šildymo sąnaudas. O Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje trys daugiabučiai tapo rekordininkais, kuriuose per 5 metus itin ženkliai sumažėjo šilumos suvartojimas.

 Lietuvos biokuro biržos „Baltpool“ duomenimis, visoje šalyje šilumos gamintojams aukcionuose įsigytas biokuras šildymo sezono metu atsiėjo mažiausiai 2,34 mln. eurų pigiau, nei perkant pagal dvišales sutartis. Toks skirtumas gaunasi lyginant biokuro biržos ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) fiksuotą kainų vidurkį šildymo sezono metu.   „2,34 mln.

 Komercinis bankas pirmą kartą Lietuvos istorijoje nustatė nulines palūkanas už metų termino indėlį. Jei terminas kiek ilgesnis, galima gauti vos vienos ar kelių dešimtųjų procentų palūkanas. Finansų žinovai gyventojus, kurie turi keletą tūkstančių eurų juodai dienai ir ne itin išmano pinigų pasaulį, ragina nesiblaškyti ir palikti juos saugoti bankui.

 Maisto prekių parduotuvė – vieta, į kurią daugelis mūsų užsuka net kelis kartus per savaitę. Natūralu, kad nepaisant dažno lankymosi parduotuvėje kiekvienas turime tikslą sutaupyti. Prekybos tinklas „IKI“ primena kelias pagrindines ir laiko patikrintas tiesas, kurios tikrai padės apsipirkti protingai ir išleisti mažiau.

Mažiausiai 100 tūkst. žmonių šeštadienį buvo išėję į Madrido gatves pademonstruoti paramos naujai, taupymui nepritariančiai Ispanijos partijai „Podemos“, kurios populiarumas šoktelėjo po Graikijos kairiųjų partijos „Syriza“ sėkmės rinkimuose. Demonstrantų jūra, plūsdama nuo Madrido rotušės į centrinę Saulės vartų aikštę, skandavo „Taip, mes galime!“ ir nešė užrašus „Permainos dabar“. Tai buvo pirma didelė „Podemos“, kurios populiarumas padidėjo svarbiais rinkimų metais, sušaukta demonstracija.

Rinkdamiesi naują buitinę techniką lietuviai atsižvelgia į keletą veiksnių. Tačiau neseniai kompanijos „Samsung“ atlikto tyrimo „Living Smart“ duomenys nustebino – kaina jiems toli gražu nėra pagrindinis faktorius. Iš apklausoje dalyvavusiųjų lietuvių, įsigijusių skalbimo mašiną arba šaldytuvą per pastaruosius pora metų, žemą kainą, kaip pagrindinį veiksnį, lėmusį jų pasirinkimą, įvardijo vos apie 26 proc.

Žinių radijas Apžvelgdamas dviejų metų vyriausybės rezultatus, premjeras Algirdas Butkevičius kaip svarbiausius laimėjimus įvardijo mažėjančias energetinių išteklių kainas, verslo aplinkos pagerinimą, strateginių projektų įgyvendinimą, pasirengimą įsivesti eurą, daugiabučių renovacijos proveržį. A.Butkevičiaus teigimu, jo vadovaujama Vyriausybė taisė pirmtakų klaidas, ieškojo kaip sutaupyti. „Laiku buvo sustabdytas saulės elektrinių projektas.

 Seimas priėmė 2015 metų valstybės biudžetą, kuris pirmą kartą skaičiuojamas eurais.   Už kitų metų valstybės pajamų ir išlaidų planą balsavo 79 Seimo nariai, prieš - 33, o susilaikė 23. Biudžeto neparėmė parlamentinė opozicija, o valdantieji balsavo už. „Nežiūrint geopolitinės padėties, jokių finansinių pokyčių neįvyks ir krizių taip pat“, - Seime pareiškė premjeras Algirdas Butkevičius. Seimui nurodžius Vyriausybei kitais metais beveik 90 mln.

Lietuvoje verslas šiandien yra gana skeptiškai nusiteikęs taupymo atžvilgiu. 2 iš 5 smulkaus ir vidutinio verslo įmonių – 40 proc. – nemano, kad versle jos gali sutaupyti, tačiau 44 proc. taip pat negali įvardinti sumos, mokamos už elektrą. Tokius duomenis atskleidė nepriklausomo elektros tiekėjo „Elektrum Lietuva” užsakymu atliktas verslo įmonių tyrimas.

Artėjant sausio 1-ąjai pradedama svarstyti, kaip valdyti asmeninius finansus pasikeitus valiutai. Mažesnes pajamas gaunančių lietuvių apklausa parodė, kad kiek daugiau nei pusė jų mano savo įpročių nekeisiantys ir tik mažuma nurodė pradėsiantys taupyti. Apklausą atliko „Provident Finansai“ skambučių centro darbuotojai. Tik kas ketvirtas lietuvis galvoja, kad įvedus eurą jo įpročiai finansų valdymo srityje bus kitokie nei anksčiau.

Gyventojai, santaupas laikantys namuose, tikriausiai jau susimąstė, kaip reikės jas pakeisti į eurus. Tai turėtų paskatinti ne tik susiskaičiuoti turimas lėšas ir pagalvoti apie savo šeimos finansinę ateitį, bet ir gali tapti palankia proga pasidairyti pelningesnių taupymo būdų nei palūkanų neduodantis grynųjų litų pluoštas namuose. Štai keletas žingsnių, kuriuos „Swedbank“ ekspertai siūlo norintiems paprastai, bet efektyviai valdyti pinigus euro įvedimo laikotarpiu.

„Europe direct“ informacijos centro kvietimu į Šiaulius susitikti su aukštesniųjų klasių moksleiviais ir studentais Asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovė Odeta Bložienė patarė, kaip reguliariai tvarkyti savo biudžetą ir valdyti turimus pinigus. Pasirodo, net trečdalis šalies gyventojų, ypač jaunuolių iki 24 metų, visiškai netaupo ir neturi įgūdžių planuoti savo išlaidas. Štai jauni žmonės vis labiau ir ilgiau yra priklausomi nuo tėvų: 2012 metais 12 proc.

Keliaudami Baltijos šalyse lietuviai jau įprato mobiliuoju ryšiu naudotis beveik taip pat laisvai, kaip ir namie. Telekomunikacijų bendrovės „Tele2“ klientų įpročius keičia ir nemažai pinigų jiems sutaupo nemokamas atsiliepimas į skambučius Latvijoje ir Estijoje. „Tele2“ birželio–rugpjūčio mėn. statistika rodo, kad dėl nulinio atsilieptų skambučių tarifo „Tele2“ klientai Latvijoje ir Estijoje priimdami skambučius prakalbėjo net 7 kartus daugiau, nei patys skambindami.

Visais laikais studentai stengėsi taupyti – dažniausiai stengiasi mažiau išleisti maistui, taip lieka daugiau pinigų įvairioms pramogoms. Tačiau nors ir taupydami šių dienų studentai sako vis tiek stengiasi rinktis kokybiškus ir svarbiausia šviežius maisto produktus. Kalbinti studentai Marija ir Jonas sako, kad rinkdamiesi, kur geriausia apsipirkti turi keletą kriterijų pagal kuriuos renkasi vieną ar kitą maisto prekių parduotuvę. „Mums svarbiausia, kad maisto produktai būtų švieži ir kokybiški.

Vilniaus miesto savivaldybės Socialinių išmokų skyriuje nuo šiol veikia Skambučių centras, kur darbuotojai bendruoju asmenų aptarnavimo telefono numeriu (+370) 700 35 545 registruoja vilniečius į priėmimą pas socialinių išmokų specialistus dėl visų socialinių išmokų ir kompensacijų. Registracija bendruoju asmenų aptarnavimo telefonu galima darbo dienomis pirmadieniais – ketvirtadieniais nuo 7:30 iki 16:30 val., penktadieniais – nuo 7:30 iki 15:15 val.

Teisingumo ministerija (TM) siūlo į vieną sujungti tris vartotojų teises ginančias organizacijas. Jei siūlymui bus pritarta, Vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Ne maisto produktų inspekcija ir Metrologijos inspekcija bus sujungtos ir veiks kaip Vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT). Visos šios institucijos sprendžia vartotojų bei verslininkų ginčus ir prižiūri rinką, jos nuolat susirašinėja, o tai ilgina procesus ir didina kaštus.

 Teisingumo ministerija (TM) siūlo į vieną sujungti tris vartotojų teises ginančias organizacijas. Jei siūlymui bus pritarta, Vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Ne maisto produktų inspekcija ir Metrologijos inspekcija bus sujungtos ir veiks kaip Vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT). Visos šios institucijos sprendžia vartotojų bei verslininkų ginčus ir prižiūri rinką, jos nuolat susirašinėja, o tai ilgina procesus ir didina kaštus.

Europos Sąjungos ir Rusijos ekonomikos šiuo metu primena du chroniškai sergančius ligonius, kurie dėl principinio nesutarimo Ukrainos atžvilgiu nusprendė prispjaudyti vienas kitam į sriubą. Negana to, kai kurie ekonomistai nerimauja, kad ES paskirti vaistai gali būti netinkami, o Rusiją ėmė kamuoti pirmieji pingančios naftos uždegimo simptomai.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ Tauragės greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnyboje dirbantiems žmonėms pagaliau trūko kantrybė. Žolinių dieną į redakciją paskambinusi medikė teigė, kad valdžia taip užsimojo taupyti lėšas, kad net popieriniams rankšluoščiams pinigų gailima. Esą didžiausiu viršininku dabar patapo ūkvedys Edmantas Tamašauskas, kuris skaičiuoja net tualetinio popieriaus ritinėlius. – Jau net nebežinome, į ką kreiptis. Pinigų gailima net popieriniams rankšluoščiams, kurie būtini mūsų darbe.

Jonavos r. savivaldybėje nuo rugsėjo 1 d. pradės veikti elektroninė pavėžėjimo apskaitos sistema. Pavėžėjimo sistema tai savivaldybės dotuojama galimybė mokiniams, gyvenantiems toliau nuo mokyklos, į ją nuvykti ir grįžti nemokamai, naudojantis regioniniais autobusais. Iki šiol pavėžėjimo sistemos administravimas buvo vykdomas rankiniu būdu. Dalyje mokyklų pavėžėjimo talonai buvo išduodami iš anksto, taigi vežėjams buvo mokama net už keliones, kai mokiniai autobusu iš tikrųjų nevažiavo.

Neretai nutinka taip, kad net ir visus metus sąžiningai taupant atostogų kelionei ir dedant centą prie cento, atsiranda kokių netikėtų išlaidų ir norimam atostogų scenarijui pritrūksta reikiamos sumos. Tačiau tai nėra priežastis atsisakyti planuotos keliones, išsisukti galima net ir turint ribotą biudžetą. Tiesiog jums reikia daugiau išmonės, o ne skolintų pinigų. Turint nedideles santaupas taip pat galima drąsiai keliauti, pamatyti naujų vietų ir neatrastų kultūrų.

Žemės ūkio ministerija jau prieš kelis mėnesius parengė taupymo planą ir valdymo išlaidų optimizavimą, tad ateinančių metų biudžeto išlaidos bus mažesnės. „Taupyti ir racionaliai skirstyti lėšas reikia visada, tačiau norėčiau pabrėžti, kad šis taupymas nesusijęs su savivaldybėmis“, – užtikrino žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.

Kartais daugiau išmokstame iš savo klaidų nei laimėjimų, rašo portalas Businessinsider.com. Mary Hunt, „Debt–Proof Living“ įkūrėja, savo naujausioje knygoje „Protingos moters gidas kaip planuoti pensiją“ (angl. – „The Smart Woman‘s Guide to Planning for Retirement“) pristato kelis pagrindinius dalykus, kurių turėtumėte vengti, norėdami nepatirti finansinių nesėkmių. Štai kelios dažnai žmonių daromos klaidos: 1. Gyvenimas iš kreditų.

Vyrai vaikšto į parduotuves, moterys vaikšto po parduotuves. Apsipirkimas, matyt, jau seniai tapo kasdienišku ritualu, kuris formuoja mūsų ekonominius įgūdžius. „Ten duona brangesnė, aš geriau nueisiu toliau, bet sutaupysiu pinigų“, – kalbasi kieme ant suoliuko sėdinčios močiutės. „Ale kruopos tikrai pigesnės praeitą savaitę buvo kitoje gatvės pusėje. Ar turi nuolaidų kortelę? Ten daug nuolaidų būna.“ Ir lietuviai dar sako, kad nemoka skaičiuoti.

Neiti į parduotuvę nuobodžiaujant ir nepavargti apsipirkinėjant – tai keletas patarimų, kurie padės sutaupyti. Tiesa ta, kad didžioji dalis mūsų sprendimų įsigyti produktą, ar susilaikyti, nemaža dalimi priklauso ir nuo mūsų emocinės būsenos. Prekybos tinklas „IKI“ dalinasi patarimais ir įžvalgomis, kurie bus vertingi norintiems per daug neišlaidauti. Neskubėkite Apsipirkinėdami duokite sau pakankamai laiko pagalvoti, apsvarstyti savo pasirinkimus.

Svajonė apie nuosavą būstą daugeliui lietuvių yra tarsi įaugusi į kraują ir asocijuojasi su stabilumu ir gerove ar bent jau patikima ir ilgalaike investicija. Apklausų duomenys rodo, kad 86 proc. gyventojų turi nuosavą būstą arba gyvena kartu su artimaisiais jiems priklausančiame būste, ir beveik pusė jų norėtų jį keisti į naujesnį ar erdvesnį. Būsto kainoms pasiekus šešiaženkles sumas, dažnam didžiausia tikimybė jį įsigyti yra pasiėmus paskolą.

Šalies gerovę paprastai vertiname pasitelkdami ekonominius rodiklius – gyvenimo lygį, bendrąjį vidaus produktą ir pan. Pagal tokius kriterijus reitingo viršūnėje atsiranda šalys, kurios daugiausia gamina ir daugiausia vartoja. Tačiau dabar, kai žmogaus ir gamtos santykių būklė yra katastrofiška, besaikio vartojimo skatinimas yra tiesiog nusikalstamas.

Šiais metais ant Lazdynuose, Architektų gatvės 77 numeriu pažymėto daugiabučio ir Vilniaus miesto savivaldybės bus sumontuotos saulės baterijos, kurios leis pasigaminti elektros energiją ir sutaupyti keliasdešimt tūkstančių litų per metus. Architektų gatvės daugiabučio namo gyventojai kasmet galės pasigaminti apie 28 tūkstančius kilovatvalandžių elektros energijos, kurios užteks laiptinės, rūsio patalpoms apšviesti, taip pat papildomai nereikės mokėti už lifto sunaudojamą elektrą.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Tam, kad galėtumėte būti pakankamai ramūs netekę darbo ar kitaip sumažėjus jūsų pajamoms, prireiks 3–6 mėnesių išlaidų dydžio santaupų, teigia naujienų portalo LRT.lt kalbintos asmeninių finansų ekspertės. „Tikslas ir siekiamybė turėtų būti, kad žmogus be įprastinių pajamų galėtų išgyventi bent tris mėnesius. Tai gali būti sudėtinga, tačiau šią taisyklę anksčiau ar vėliau reikia įsidėmėti“, – sako SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.

Vairuotojai per mėnesį degalams išleidžia vidutiniškai iki 500 litų – vieniems pakanka įsipilti už 100 litų, kiti sumoka ir keliskart daugiau, atskleidė portalo Autogidas.lt atliktas tyrimas. Didžioji dalis nori sutaupyti ir ieško degalų taupymo būdų. Netgi 80 proc. portalo respondentų sako, kad stengiasi taupyti degalus. Dauguma taupančiųjų bando tai daryti, keisdami savo vairavimo įpročius: stengiasi vairuoti, palaikydami kuo mažesnes variklio apsukas (25 proc.

Finansų ekspertų teigimu, sparčiausiai Europos Sąjungoje augančios ekonomikos kontekste Lietuvos gyventojai turės peržiūrėti savo papilnėjusius asmeninius biudžetus ir dalį jų skirti ne tik vartojimui, bet ir taupymui. „Aviva Lietuva“ užsakymu atliktas tyrimas atskleidė, kad ketvirtadalis Lietuvos gyventojų teigia jau dabar reguliariai atidedantys ir taupantys savo lėšas ateities poreikiams. Vis dėlto didžiausia dalis respondentų arba 64 proc.

LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Gegužę pailsėti Bulgarijoje buvo galima ir už 400–500 litų, bet sezono metu tokie pasiūlymai itin reti, sako keliones užsienyje organizuojantis Rimvydas Širvinskas. „Vis dėlto norintiems kokybiškai pailsėti užsienyje, turėtų pakakti apie 1,5–2 tūkst. litų“, – mano jis. Nors nemažai žmonių atostogoms skolinasi, „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovė Odeta Bložienė pabrėžia, kad to daryti nereikėtų.

Nors įmonės kredito istorija yra tik vienas iš banko vertinamų aspektų teikiant paskolas, finansinis nedrausmingumas gali pakoreguoti galimybes pasiskolinti. SEB banko skaičiavimais, laiku vykdanti įsipareigojimus finansų įstaigoms, partneriams ir valstybei maža ar vidutinė įmonė, skolindamasi investiciniam projektui, gali sutaupyti iki 100 tūkst. litų.

Daugėja namų ūkių, sugebančių sutaupyti, be to, gyventojai pamažu atranda alternatyvų populiariausioms taupymo priemonėms – sąskaitoms ir indėliams bankuose bei grynųjų pinigų laikymui namuose, rodo naujausia Lietuvos banko užsakymu atlikta namų ūkių apklausa dėl finansinės elgsenos.