Atlyginimai sparčiausiai augo Latvijoje, indėliuose laikomos santaupos - Lietuvoje
Indėlių, sudarančių didžiausią finansinio turto dalį, vertė 2015 m. antrą ketvirtį, palyginti su atitinkamu laikotarpiu pernai, sparčiausiai augo Lietuvoje – 16 proc. (1,5 mlrd. eurų). Latvijoje šis augimas siekė 9 proc. (460 mln. eurų), Estijoje – 8 proc. (414 mln. eurų).
„Antrą šių metų ketvirtį Baltijos šalyse gerėjo padėtis darbo rinkoje, didėjo vidutinis darbo užmokestis. Sparčiausiai darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, augo Latvijoje – 7,5 procento. Estijoje augimas siekė 7,3 proc., Lietuvoje – 4,4 procento. Panašu, kad gyventojai dalį išaugusių pajamų paliko indėlių – terminuotųjų ar neterminuotųjų – sąskaitose. Nors Lietuvoje pajamos augo lėčiau nei kitose Baltijos šalyse, spartesnį indėlių vertės didėjimą iš dalies galėjo lemti euro įvedimas – daugelis iki tol santaupas laikiusiųjų namuose, sunešė jas į bankų sąskaitas“, – sako SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.
Indėliuose laikomos santaupos augo netolygiai
SEB bankų trijose Baltijos šalyse duomenimis, šiemet Lietuvoje ir Latvijoje sparčiau didėjo santykinai didesnės vertės – nuo maždaug trijų vidutinių darbo užmokesčio dydžių – santaupas sukaupusiųjų indėlininkų turtas. Estijoje turto vertės augimas buvo daugmaž tolygus, nepriklausomai nuo sukauptų santaupų vertės.
Lietuvoje nuo 2014 m. birželio iki 2015 m. birželio gyventojų SEB banko sąskaitose laikomų indėlių vertė vidutiniškai padidėjo 15 procentų – kiek sparčiau augo vidutinės vertės (nuo 270 iki 9,2 tūkst. eurų) indėliai. Vertinant pirmus šešis šių metų mėnesius, kai buvo įvestas euras, bendras indėlių portfelis beveik nekito: mažesnių indėlių (iki 1,6 tūkst. eurų) vertė mažėjo, o didesnių didėjo 2–4 procentais.
„Žvelgiant į šiuos pokyčius, galima numanyti, kad mažesnes santaupas banke turėję gyventojai pasikeitus valiutai dažniau negu kiti jas vėl pasiėmė atgal arba dalį jų išleido. Tuo metu tiems, kas indėlių sąskaitose laikė santykinai didesnes lėšas, pavyko dar daugiau sutaupyti. Vis dėlto gyventojų, kurių turto vertė per šešis šių metų mėnesius padidėjo, negalima būtų pavadinti išskirtinai turtingais, nes indėlių, kurių suma padidėjo, vertė prasideda nuo 1,6 tūkst. eurų, t. y. maždaug 3 vidutinių darbo užmokesčio dydžių vertės”, – sako J. Varanauskienė.
Latvijoje pastebimos panašios tendencijos. Prieš įvedant eurą 2014 m. daugelis žmonių sunešė grynaisiais pinigais laikytas santaupas į bankų sąskaitas – tuomet visų indėlių vertė išaugo maždaug penktadaliu. Įvedus eurą – nuo 2014 m. birželio iki 2015 m. birželio – gyventojų indėlių vertė SEB banke ūgtelėjo kiek daugiau nei dešimtadaliu. Tokiu tempu ar kiek sparčiau augo indėlių, didesnių nei 1,7 tūkst. eurų, vertė. Kaip ir Lietuvoje, ši suma atitinka maždaug tris vidutinius darbo užmokesčius.
Estijoje stebėjimo laikotarpiu valiutos pasikeitimas indėlių vertės pokyčiams įtakos nedarė, nes euras šalyje jau įvestas seniau, tačiau šioje šalyje nuo 2014 m. birželio iki 2015 m. birželio bendra gyventojų indėlių vertė padidėjo maždaug 6 procentais. Panašus indėlių augimo tempas nustatytas beveik visose indėlių grupėse pagal jų dydį. Tik 20 proc. pačių mažiausių indėlių, arba tokių, kurių vertė mažesnė negu 109 eurų, augimas buvo vos lėtesnis.
