„2,34 mln. eurų naudą gauname įvertinę kiek šilumos gamintojams kainavo per biržą pirktas kuras, pristatytas nuo 2014 m. spalio iki 2015 m. kovo, ir palyginę kas gautųsi, jei šis kuro kiekis būtų pirktas už biržos ribų. Iš tiesų leidome sutaupyti dar daugiau, čia pats atsargiausias skaičius. Į skaičiavimus neįtrauktas balandis, nes dar nėra paskelbtas oficialusis vidurkis. Taip pat reiktų atkreipti dėmesį ir į tai, kad iš VKEKK fiksuoto kainų vidurkio išėmus biržos kainą, vidutinė biokuro kainą gautųsi aukštesnė“, - sako „Baltpool“ l.e. generalinės direktorės pareigas Daivą Garbaliauskaitė.
Nuo 2014 m. spalio iki 2015 m. balandžio imtinai per „Baltpool“ biokuro biržą iš viso biokuro parduota už 12,4 mln. eurų. Vien balandį sandorių sudaryta už 2,4 mln. eurų. Pastarąjį mėnesį, pasinaudoję žemomis kainomis, biokuro pirkėjai pirko kurą visam vasaros sezonui.
Vidutiniškai šildymo sezono metu (2014.10-2015.04) pristatyto per biržą įsigyto biokuro kaina siekė 162,7 EUR/tne (tona naftos ekvivalento), tuo tarpu VKEKK fiksuotas šalies vidurkis (be balandžio) buvo 200,7 EUR/tne. VKEKK skelbiamą vidurkį apskaičiuoja įvertinus visų tą mėnesį įvykusių biokuro pardavimų kontraktų kainų vidurkį. Komisijos fiksuotas vidurkis – tai didžiausia kaina, kurią leidžiama įtraukti į šilumos gamybos išlaidas valstybės reguliuojamiems šilumos gamintojams.
Pigiausiai šilumos gamintojams kainavo balandį pristatytas per biržą įsigytas biokuras – vos 123 EUR/tne. Tuo tarpu prieš metus šį mėnesį per biržą pristatytas biokuras kainavo 195 EUR/tne.
Didžiausias kainų skirtumas fiksuotas sausį, kai už per biržą įsigytą biokurą mokėta 162 EUR/tne, o pagal dvišales sutartis pirktas biokuras kainavo 214 EUR/tne. Tačiau, labai tikėtina, jog VKEKK apskaičiavus balandžio kainų vidurkį, rekordiniu mėnesiu taps pastarasis.
„Šį sezoną kainos labai nukrito dėl šiltos žiemos. Atsiradus dideliam biokuro pertekliui biokuro biržos dalyviai balandžiui kuro pirko už itin mažas kainas. Ypač tai pajuto žiemą trumpalaikiais (SPOT) sandoriais kurą įsigiję pirkėjai. Tačiau, bendro kainų kritimo negalima sieti vien su šilta žiema. Kol nebuvo biokuro biržos, jo kainos Lietuvoje buvo maždaug trečdaliu aukštesnės nei kaimyninėje Latvijoje, kurios biokuro rinka labai panaši į Lietuvos. Dabar kainos supanašėjo, tad, manome, tam įtakos turėjo ir biržos įtakotas skaidrumas rinkoje“, - sako D. Garbaliauskaitė.
Nuo 2015 metų valstybės reguliuojami šilumos gamintojai per biržą arba ne didesnėmis nei biržos vidurkis kainomis privalo įsigyti mažiausiai 50 proc. biokuro, nuo 2016-ųjų šį sąlyga galios visam įsigyjamam biokuro kiekiui.
„Šiemet, bene vieninteliai metai, kai galima taip įvertinti biokuro biržos naudą. Pirmaisiais biržos veikimo metais mūsų apyvartos dar buvo labai mažos, šiemet, pamatę, kad sistema veikia ir kuro galima nusipirkti gerokai pigiau biržos aukcionuose, šilumos gamintojai aktyviai juose dalyvavo. Tačiau juos dar saistė anksčiau pasirašytos ilgalaikės dvišalės sutartys. Šių metų pabaigoje, manome, didžioji biokuro dalis bus perkama per biržą, o 2016 metais valstybės šilumos gamintojai, paklusdami vartotojus ginančioms nuostatoms, jau nebegalės pirkti kuro brangiau, nei biržos vidurkis“, - sako D. Garbaliauskaitė.
