Tik kas ketvirtas lietuvis galvoja, kad įvedus eurą jo įpročiai finansų valdymo srityje bus kitokie nei anksčiau. Tarp taip manančių daugiau buvo moterų bei jaunesnio amžiaus, iki 45 metų, respondentų. Maždaug ketvirtadalis teigė kol kas negalintys atsakyti, nes dar nėra apsisprendę.
„Tai, kad nemaža dalis tautiečių nemano keisiantys savo finansinius įpročius, leidžia daryti prielaidą, jog euro įvedimas jų netrikdo. Visgi mažesnes pajamas gaunantiems žmonėms rekomenduotina bent jau pirmąjį mėnesį akyliau planuoti savo biudžetą ir sekti išlaidas“, – kalba „Provident Finansai“ marketingo vadovė Dovilė Krinickienė.
Manančių, kad jų elgsena valdant šeimos biudžetą kitąmet keisis, buvo prašoma įvardinti, kuo jų pakitęs elgesys pasireikš. Tik kas antras respondentas nurodė pradėsiantis taupyti, maždaug kas dešimtas teigė seksiantis savo išlaidas ir stengsiantis jas riboti.
„Tik labai maža dalis nurodė, kad prireikus pasiskolinti atidžiau vertins savo finansinę situaciją. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad skaitine išraiška pajamos atrodys mažesnės daugiau nei tris kartus. Tad reikėtų objektyviai įvertinti pasikeitusią situaciją ir dar atsakingiau nei įprastai priimti sprendimą dėl paskolos, – kalba „Provident Finansai“ marketingo vadovė Dovilė Krinickienė.
Anksčiau atlikta „Provident Finansai“ duomenų analizė atskleidė, kad kreipdamiesi dėl asmeninės vartojimo paskolos lietuviai dažnai neįvertina savo finansinių galimybių. Didesnę nei 5000 litų paskolą norintys gauti klientai, galutiniame paskolos vertinimo etape pasitenkindavo 70 proc. mažesne suma.
Apklausoje apie elgseną įvedus eurą dalyvavo 300 dėl asmeninės trumpalaikės paskolos besikreipiantys 18 metų ir vyresnio amžiaus Lietuvos gyventojai. Apklausa telefonu, kurią atliko „Provident Finansai“ skambučių centro darbuotojai, vykdyta rugsėjo mėnesį.
