Atlyginimai augo sparčiau negu kainos
Vidutinis darbo užmokestis į rankas antrą šių metų ketvirtį buvo 554 Eur – 10 Eur (1,9 proc.) didesnis negu pirmą metų ketvirtį ir 23 Eur (4,3 proc.) didesnis negu prieš metus. Kainų lygis tiek nekilo: palyginti su antru 2014 metų ketvirčiu, bendras kainų lygis sumažėjo 0,7 procento, o palyginti su pirmu 2015 metų ketvirčiu, vartojimo prekių ir paslaugų kainų krepšelis pabrango 1,4 procento.
Sparčiau negu kainos didėjančios vidutinės pajamos daro nevienodą įtaką namų ūkiams. Kaip rodo Statistikos departamento skelbiami vartotojų nuomonių apklausos duomenys, mažesnes pajamas uždirbantys asmenys dažniau negu pernai sako galintys šiek tiek sutaupyti, o tarp didžiausias pajamas uždirbančių šeimų padaugėjo tokių, kurios sako išleidžiančios viską, ką gauna.
„Vadinasi, geriau besiverčiantys namų ūkiai iš taupymo pamažu pereina į vartojimo režimą ir ima daugiau išlaidauti“, - sako SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.
Vartojimo augimo tempas vėl greitėja
Mažmeninės prekybos apyvartos rodikliai, kurie rodo ir namų ūkių vartojimo tendencijas, antrą ketvirtį, palyginti su pirmu, buvo akivaizdžiai geresni: mažmeninės prekybos, išskyrus automobilius, apyvarta lyginamosiomis kainomis buvo 14,7 proc. didesnė negu pirmą šių metų ketvirtį ir 5,5 proc. didesnė negu antrą pernai metų ketvirtį.
„Vartojimas po trumpo sąstingio metų pradžioje, siejamo su euro įvedimu, antrą ketvirtį vėl augo. Lūkesčiai dėl šalies ekonominės situacijos stipriai siejasi su mažmeninės prekybos apyvarta ateinantį ketvirtį. Antrą šių metų ketvirtį vartotojų lūkesčiai dėl šalies ekonominės padėties buvo geresni negu pirmą metų ketvirtį, liepą ir rugpjūtį – didėjo toliau, vadinasi, artimiausiu metu galima tikėtis spartesnio vartojimo augimo“, - sako J. Varanauskienė.
Pasak jos, gyventojai ryžtasi plačiau atverti pinigines ne tik dėl gerėjančių lūkesčių, sparčiau negu kainos didėjančių pajamų, bet ir dėl sumažėjusio santaupų pelningumo.
„Laikantieji santaupas indėlių sąskaitose, kai rinkos palūkanos mažos, beveik nieko neuždirba, todėl tokia forma laikyti pinigų daugiau negu reikėtų nenumatytiems atvejams pasidarė nebenaudinga.
Investuojantys į akcijų rinkas pastaraisiais mėnesiais galėjo pastebėti, kad jose dažniau vyravo kainų kritimo, t. y. turto vertės mažėjimo tendencijos. Šie svyravimai, SEB grupės analitikų nuomone, laikinas reiškinys, o ne ilgalaikė tendencija, ir tai neturėtų daryti įtakos tiems, kas tokios rūšies turtą nusiteikę laikyti dar ilgai, tačiau investuojančius naujas lėšas netikrumas dėl būsimų akcijų rinkos kainų pokyčių gali šiuo metu pristabdyti“, - sako ekspertė.
Gyventojai palankiau žiūri į skolinimąsi
Antrą ketvirtį augo visų rūšių paskolų portfelių vertė. Būsto kreditų vertė per tris mėnesius padidėjo 81,4 mln. Eur (arba 1,4 proc.), vartojimo kreditų – 17,5 mln. Eur (arba 2,7 proc.), kitų kreditų – 15 mln. Eur (arba 1,8 procento).
„Būsto paskolų paklausa galėjo padidėti ir dėl ateityje – nuo lapkričio - pasikeisiančių Atsakingojo skolinimo nuostatų reikalavimų. Kai kurie gyventojai suskubo pasiimti paskolas, kol dar neįsigaliojo griežtesni Atsakingojo skolinimo nuostatų reikalavimai. Vartojimo paskolų portfelio augimas rodo, kad gyventojai palankiau žiūri ir į vartojimo prekių įsigijimą skolon“, – teigia J. Varanauskienė.
Mažėjančią taupymo motyvaciją ir didėjančius ketinimus leisti pinigus vartojimui rodo ir Statistikos departamento skelbiami vartotojų nuomonių tyrimo duomenys. Respondentų, atsakiusių, kad tikėtina, jog jie išleis didesniems pirkiniams daugiau negu pernai, antrą šių metų ketvirtį, palyginti su pirmu šių ir su antru praėjusių metų ketvirčiais, padaugėjo 2 proc. punktais – nuo 20 iki 22 procentų. Šių metų liepą ir rugpjūtį tokių buvo jau 25 procentai.
