Šalies gerovę paprastai vertiname pasitelkdami ekonominius rodiklius – gyvenimo lygį, bendrąjį vidaus produktą ir pan. Pagal tokius kriterijus reitingo viršūnėje atsiranda šalys, kurios daugiausia gamina ir daugiausia vartoja. Tačiau dabar, kai žmogaus ir gamtos santykių būklė yra katastrofiška, besaikio vartojimo skatinimas yra tiesiog nusikalstamas. Neturime kitos išeities kaip tik keisti savo mąstymą, atsisakant vartojimo stereotipų, įpročių, pradėti vartoti mažiau ir atsakingai, taupyti elektros, šilumos energiją ir vandenį, rūšiuoti atliekas.
Pagrindiniai gyvensenos įpročiai formuojasi vaikystėje, vyresniame amžiuje juos keisti yra sunkiau. Todėl svarbu, kad vaikai, žinodami gyvenimo realijas ir rūpindamiesi savo bei visos planetos ateitimi, būtų draugiški aplinkai, ją saugotų.
Kiek šilumos išeina per langus
Daugiau kaip 3 tūkstančiai moksleivių penkiasdešimtyje Lietuvos mokyklų dalyvavo Lietuvos žaliųjų judėjimo aplinkosauginiame projekte ir ieškojo energijos taupymo galimybių mokyklose. Kartu su žaliųjų judėjimo aktyvistais seminaruose jie diskutavo, kaip kiekvienas galėtų taupyti. Pirmiausiai jie pabandė atlikti savo mokyklos energetinį auditą ir sužinoti, ar jų mokykla sandari, ar šiluma neišeina pro kiaurus langus, senas sienas, ar pakankamas klasių, kabinetų apšvietimas, kiek energijos naudoja mokykloje naudojami prietaisai: kompiuteriai, valgyklos virtuvės įranga.
„Vaikams papasakojome apie profesionalų energetinį auditą, bet paaiškinome, kad ir pačiam galima tyrinėti savo aplinką. Kartu su mokiniais mokyklose atlikdami energetinį auditą naudojome paprastesnius matavimo prietaisus: elektroninius termometrus, elektros apskaitos prietaisus, šviesomačius. Vaikams buvo įdomu, kaip jie veikia ir ką parodo. Tikiu, kad išmokę atlikti energetinį auditą mokykloje, jie pasidomės ir savo namų energetine būkle“, – sako Lietuvos žaliųjų judėjimo atstovas, seminarų lektorius Rimantas Braziulis.
Nedidelės pastangos – ženklūs rezultatai
Lektoriaus teigimu, moksleiviams buvo nemažiau įdomu sužinoti, kodėl reikia taupyti ir ką jie gali padaryti mokykloje. Vaikai diskutavo apie gamtos tausojimą, aplinkos taršą, klimato kaitą. Apie tai, kad energijos ištekliai nėra begaliniai, jie senka, todėl turime daugiau naudoti alternatyvių energijos šaltinių, tokių kaip saulė, vanduo.
Vaikai žino, kad norint taupyti šilumą mokykloje, reikia užkamšyti nesandarius langus – jie patys tai daro kiekvieną rudenį. Bet ne kiekvienas susimąsto, kad reikia išjungti kompiuterius, kai jų nenaudoji, nepalikti budėjimo rėžimu, neužmiršti išjungti šviesą, kai išeina iš klasės. Tai nedideli, rodos nereikšmingi žingsneliai, bet jei juos daro tūkstančiai, milijonai žmonių, jų rezultatas gali būti didžiulis. Moksleiviai seminaruose buvo mokomi, kad taupyti, būti draugiškais aplinkai reikia ne tik mokykloje, bet ir namuose, visur, kur bebūtum. Tokia gyvensena tai ne tik savo aplinkos, visos planetos saugojimas, ji mums sutaupo ir nemažai pinigų, kuriuos galime panaudoti savo poreikiams.
Projektas „Energetinis auditas ir energijos taupymo galimybės mokyklose“ įgyvendintas pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priemonę „Visuomenės informavimo ir švietimo apie aplinką priemonių įgyvendinimas“. Šios priemonės tikslas - vykdyti aplinkosauginį švietimą, kuris užtikrintų veiksmingą visuomenės informavimą apie aplinkai palankų gyvenimo būdą. Iš viso pagal aplinkosauginę priemonę finansuoti 48 projektai, iš kurių 37 jau yra sėkmingai baigti. Jiems įgyvendinti skirta 13 mln. Lt Europos regioninės plėtros fondo finansinės paramos.
Aplinkos ministerija www.am.lt ir ES struktūrinė parama www.esparama.lt.
