Pirmąjį metų ketvirtį atlyginimai augo sparčiau nei jie buvo išleidžiami. Palyginamosiomis kainomis sausio-balandžio mėnesiais mažmeninės prekybos apyvarta buvo 4 proc., tuo tarpu realusis vidutinis darbo užmokestis pirmą metų ketvirtį buvo 5,8 proc. didesnis nei atitinkamą 2014 metų laikotarpį.
„Sausį dar gyvenom su euro baimėmis ir lūkesčiais, dabar atsidūrėme pokriziniame laikotarpyje. Vidutinis darbo užmokestis sumažėjo, bet tai yra sezoniška, nes metų pabaigoje atlyginimai būna didesni su premijomis“, - pastebi SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.
Atlyginimai sparčiausiai auga jauniems
Palyginus su prieškriziniu laikotarpiu – 2008 m. 1 ketv.-2015 1 ketv. – realusis darbo užmokestis sparčiausiai augo informacijos ir ryšių sektoriuje ir čia šiuo metu vidutinis darbo užmokestis į rankas sudaro 937 eurus. Tuo tarpu statybų sektoriuje algos yra beveik penktadaliu mažesnės nei prieš krizę ir vidutinis užmokestis sudaro 503 eurus.
„Sparčiausiu pajamų augimu gali džiaugtis jauni žmonės. Per metus labiausiai augo jaunesnių nei 25 metų amžiaus žmonių pajamos. Įtakos turi tai, kur jauni žmonės eina dirbti. Būtent IT įmonėse atlyginimai auga labai sparčiai, o pagal darbuotojų amžiaus vidurkį ten dirba labai jauni žmonės. 65 metų ir vyresni piliečiai gali pastebėti pajamų mažėjimą“, - pabrėžia ekspertė.
Pasak jos, atlyginimai auga dėl pasikeitusios darbo rinkos struktūros, mat specialistai, kurių trūksta, neateina dirbti, jei nėra siūlomas didelis atlyginimas. Būtent šiame sektoriuje dirba jauni žmonės, nes čia labai svarbūs IT sugebėjimai ir tai tampa pajamų atotrūkio priežastimi.
„Galima prognozuoti, kad didės atotrūkis pagal pajamas. Anksčiau tokią takoskyrą tarp pajamų sukeldavo, tarkime anglų kalbos mokėjimas. Dabar tokiu elementu tampa IT sugebėjimai. Augant jaunų žmonių pajamoms jau nebėra kalbama, kas kam turi uždirbti pensiją“, - pabrėžia ji.
Ekspertė taip pat pastebi, kad šiuo metu karjeros pagal pajamas viršūnė yra iki 34 metai.
Išmoko taupyti, nors nėra būtina
Metų pabaigoje indėliai bankuose augo didžiuma dėl to, kad žmonės sunešė grynaisiais turėtus litus. Vis dėlto indėlių skaičius, net ir įvedus eurą, auga toliau. Šiame kontekste ekspertė pastebi prieštaringą tendenciją.
„Sausį stebėjome, kai po ilgos pertraukos terminuotų indėlių vertė šoktelėjo. Taip atsitiko dėl neterminuotų indėlių pigimo, tačiau esant mažoms palūkanoms žmonės nemato tikslo juos perkelti iš vieno į kitą. Tačiau teoriškai jeigu daugėja neterminuotų indėlių, galima teigti, kad vartotojai kaupia pinigus, kad juos greitai išleistų. Visgi mažų palūkanų akivaizdoje negalime tikėtis šuoliško vartojimo padidėjimo“ , - pabrėžia J. Varanauskienė.
Skaičiuojama, kad jaunų žmonių indėlių skaičius augo didžiausiu tempu, bet vartojimas nėra impulsyvus.
„Dabar jauni žmonės turi tokius svarbius taupymo motyvus kaip būstas ar didesni pirkiniai, bet ne pensija. Lietuvos banko tyrimas parodė, kad žmonės dabar taupo, bet nesiskolina, jei nori įsigyti brangesnį pirkinį“, - sako ekspertė.
Ji pastebi, kad net ir uždirbdami daugiau, gyventojai yra linkę toliau taupyti, o jei ir leidžia pinigus, tai renkasi racionalius pirkinius kaip naujesnis automobilis ar būsto atnaujinimas.
„Paprastai pokriziniam vartotojui būdingas pasirenkamasis taupymas, nes jų pajamos nepadidėjo. Tačiau yra tokių, kurie gali išleisti daugiau dėl išaugusių pajamų, bet jie nėra lojalūs konkretiems pardavėjams ir renkasi pigesnes prekes“, - pastebi ji.
Net ir jauni žmonės, kurie šiuo metu gali džiaugtis didžiausiu atlyginimų kilimu, gali pasigirti gana kukliu vartojimu. Jei 2008 metais, kai infliacija siekė 8 proc. – nebuvo tikslo taupyti, o, anot J. Varanauskienės, dabar viskas yra kitaip. Didelės infliacijos ir palūkanų normos sąlygomis taupymo įpročiai auga
Gyventojai neskuba grįžti prie skolų
Duomenys rodo, kad šiuo metu lietuviai būstui gali skolintis bene pigiausiai Europoje, tačiau vartojimo kreditų rinkoje padėtis yra atvirkščia.
„Skolinimosi būstui kaina Lietuvoje yra tarp mažiausių, tačiau vartojimo kredituose nesame pigi šalis. Taip susiklostė dėl didelės dalies blogų paskolų ir rinkos situacijos. Nereikia pamiršti, kai gyvename pokriziniame laikotarpyje ir gyventojai neskuba grįžti prie gyvenimo skoloje“, - sako J. Varanauskienė
Pasak jos iki lapkričio pirmos dienos bus galima stebėti naują suaktyvėjimą, jei žmonės bijos, kad naujos atsakingo skolinimo taisyklės bus jiems nenaudingos.
