Gąsdinantys atsakingo skolinimosi nuostatų pakeitimai

 Nuo liepos įsigaliojus Lietuvos banko rengiamiems Atsakingojo skolinimo nuostatams, 870 eurų algą gaunantis Lietuvos pilietis, anot žiniasklaidoje pasirodžiusių komentarų, galės pasiskolinti perpus mažesnę, negu dabar pinigų sumą būstui įsigyti. Tikėtina, kad nemaža dalis šiuo metu pajėgiančių skolintis šalies gyventojų pasiskolinti apskritai nebegalės. Tuo metu Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktorius Simonas Krėpšta „Žinių radiją“ tikino, kad tokie nuogąstavimai esą nepagrįsti: „Siūlydami šiuos pakeitimus,labai atsakingai vertinome, koks būtų poveikis. Pasižiūrėjome,kokios paskolos buvo išduotos 2013-2014 metais. Paaiškėjo,kad tik 1,5 procento norinčių pasiskolinti turėtų šiek tiek susimažinti norimą paskolą. Taigi, pareiškimai,kad čia esą bręsta kažkokia revoliuciją tikrai nėra pagrįsti. Apskritai, apie 80 procentų naujų skolininkų tie pasiūlymai nepaveiktų. Likusieji – apie 18 procentų – turėtų nežymiai pasididinti savo mėnesinę įmoką ir jie tai galėtų padaryti, įvertinant gaunamas pajamas“. Kai dėl statybų bendrovės „Hanner“ planų nuomą pakeisti reikalaujamu nuosavu pradiniu įnašu, įsigyjant būstą, ši paslauga, anot S. Krėpštos, vartotojui esą gali kelti tam tikrų rizikų: „Visų pirma, tai yra būsto nuomos paslauga, o ne skolinimas. Tai nėra Lietuvos banko reguliavimo laukas, tačiau kiekvienas žmogus turi labai atidžiai skaityti tokią sutartį ir įvertinti,kaip tos rizikos yra suvaldytos. Čia didžiausia rizika ta, kad žmogus nuomojasi būstą, moka įmokas, kurios galėtų būti užskaitomos,kaip pradinis įnašas,tačiau jis nėra garantuotas,kad po dvejų metų pirks būtent tą būstą. Jis nėra garantuotas,kad nepasikeis reguliavimo sąlygos ar būsto kainos. Taigi yra rizika,kad tos su mokėtos įmokos bus nepanaudotos“, - tikino S. Krėpšta.