„Santaupoms atidedamų lėšų dydis priklauso ne tik nuo jaunuolių gaunamų pajamų, bet ir nuo finansų planavimo gebėjimų. Tie, kas užsidirba patys, disponuoja didesnėmis pajamomis negu tie, kas gyvena iš tėvų paramos. Kita vertus, tie, ką finansiškai remia tėvai, gali būti mažiau suinteresuoti taupyti pinigus, nes galvoja, kad tėvai juos rems ir toliau,“ - sako Julita Varanauskienė, SEB banko šeimos finansų ekspertė.
Taupyti prasčiausiai sekasi patiems jauniausiems – 18-19 m. žmonėms. Neretai tai dar moksleiviai ar pirmų kursų studentai. Dauguma jų prioritetą teikia tik ką prasidėjusioms studijoms, o ne susipažinimui su darbo rinka. Remiantis tyrimo duomenimis, taupyti pavyksta tik kas antram dvidešimtmečiui (57 proc.), o pasiekus 25 metų amžių, pinigų susitaupo net du trečdaliai respondentų (76 proc.).
Netikėtai pritrūkus pinigų, jauni žmonės bando sumažinti kasdienes išlaidas ir pasistengti gyventi kukliau: pirkti paprastesnį maistą, neišlaidauti nereikalingiems drabužiams ir pan. Daugiau nei kas ketvirtas (28 proc.) 18-25 metų jaunuolis sako, kad pristigus pinigų, susirastų papildomą darbą, pavyzdžiui, vakarais galėtų papildomai uždarbiauti baruose ar restoranuose ir t. t.
Apklausa rodo, jog norėdami pasiskolinti pinigų, daugiau nei pusė (63 proc.) respondentų kreiptųsi į tėvus ar giminaičius. J. Varanauskienė pastebi, kad iš tėvų dažniausiai skolinasi jaunesni, vis dar su jais gyvenantys respondentai. Vyresni respondentai dažniau turi pastovų darbą, todėl iš tėvų skolinasi šiek tiek rečiau.
Dirbantiems žmonėms atsiranda galimybė finansinės pagalbos kreiptis į banką, ja pasinaudoja 3 proc. visų vyresnių nei dvidešimties metų amžiaus apklaustųjų. O kas penktas vyresnis nei 21 metų amžiaus jaunuolis pagalbos kreipiasi į antrąją pusę. Tad kintant apklaustųjų amžiui, atitinkamai kinta ir finansinių sunkumų sprendimo būdai.
SEB banko užsakymu, jaunimo finansų tyrimą 2016 m. rugpjūčio mėnesį atliko žiniasklaidos planavimo agentūra „Mindshare“. Iš viso buvo apklausti 500 18-25 metų amžiaus Lietuvos jaunuolių.
