Antradienį parlamentas turėjo svarstyti Vyriausybės bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymą kitais metais nedidinti politikų, teisėjų, tarnautojų, pareigūnų atlyginimų bazinio dydžio, tai yra jį palikti 130,5 Eur (450 Lt) dydžio, tačiau neišdrįso. Nutarta apie dar padiskutuoti frakcijų lygmenyje. Projektą svarstęs Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas (SRDK) šiam siūlymui nėra pritaręs.
Darbo partijos atstovas, Seimo narys Petras Čimbaras savo ruožtu siūlo politikų, teisėjų, tarnautojų, pareigūnų algų bazinį dydį padidinti iki 137,5 Eur. Jei būtų įgyvendintas šis pasiūlymas, papildomai iš valstybės biudžeto reikėtų apie 53,2 mln. Eur, o politikų atlyginimas maždaug ūgteltų 100 Eur. Tiesa, tai dar ne viskas – SRDK komitete nuskambėjo ir pasiūlymas politikų, teisėjų, tarnautojų, pareigūnų algos bazinį dydį sugrąžinti į prieškrizinį, tai yra 2008 m. lygį. Tokiu atveju, šis bazinis algos dydis siektų 144 eurus ir valstybei reikėtų kitąmet surasti papildomus 102,6 mln. Eur.
Naudojant šį bazinį algos dydį skaičiuojami atlyginimai valstybės politikams, tarp jų ir Seimo nariams, bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjams, valstybės pareigūnams, valstybės tarnautojams. Iš viso – maždaug 50 tūkst. žmonių Lietuvoje. Pastarąjį kartą algos bazinis dydis keistas 2009 metais – prasidėjus ekonominei krizei jis sumažintas nuo 490 litų (144 eurų) iki 450 litų (130,5 euro).
Ragino atsižvelgti į įsipareigojimus
SRDK pirmininkė, socialdemokratė Kristina Miškinienė portalui tv3.lt pasakojo, kad komitete, svarstant Vyriausybės siūlymą kitąmet taikyti sumažintą politikų, teisėjų, tarnautojų, pareigūnų atlyginimų bazinį dydį, ji ragino Seimo narius prisiminti apie įsipareigojimus kompensuoti pensijas, sumažintas išmokas ir panašiai, tačiau komiteto nariai tam nepritarė.
„Aš raginau atsižvelgti į esamą situaciją. Jeigu nebūtų priimti Konstitucinio Teismo sprendimai dėl kompensavimo, kaip dėl neteisėtai sumažintų pensijų, tiek dėl darbo užmokesčio, tai iš tiesų valstybė, mano supratimu, turėjo palaipsniui sugrįžti į tą prieškrizinę situaciją ir atstatyti bazinius dydžius, bet juos reikia atstatyti ne vien politikams, o pradėti nuo biudžetinio sektoriaus“, – komentavo K. Miškinienė, pažymėdama, jog pati palaikė Vyriausybės poziciją dėl bazinės algos dydžio.
Anot jos, Vyriausybės pozicija kitąmet palikti 130,5 Eur bazinės algos dydį politikams, teisėjams, tarnautojams, pareigūnams palaikė socdemų atstovai SRDK ir „tvarkietis“ Algimantas Dumbrava, o likę nariai turėjo kitą nuomonę, taigi Vyriausybės siūlymui nebuvo pritarta. Tiesa, kaip teigė K. Miškinienė, komitetas nepalaimino ir „darbiečio“ P. Čimbaro siūlymą didinti bazinės algos dydį iki 137,5 Eur.
„Jeigu mes norime nedidinti skolos, atsakingai žvelgti į finansus, laikytis fiskalinės drausmės, tai turėtume pritarti Vyriausybės projektui, reikėtų elgtis labai atsakingai. Logiška būtų, jeigu siūlai kažką, tai nurodai ir finansavimo šaltinį. [...] Žinote, gal rinkimai artėja ir to politikavimo daugiau“, – apie kolegų elgesį kalbėjo SRDK vadovė. SRDK – vienintelis komitetas, kuris nepritarė Vyriausybės siūlymui nedidinti bazinio algos dydžio, taikomo politikams, teisėjams, tarnautojams, pareigūnams. Biudžeto ir finansų ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetai Vyriausybės projektui pritarė.
Siūlo grįžti į prieškrizinį lygį
SRDK narys, „darbietis“ Mečislovas Zasčiurinskas portalui tv3.lt neslėpė, jog nepalaikė Vyriausybės siūlymo nedidinti kitąmet politikams, teisėjams, tarnautojams ir pareigūnams taikomą bazinį atlyginimo dydį.
Anot jo, konstatuota, jog ekonominė krizė baigėsi, taigi atlyginimus reikia didinti. Be to, anot Darbo partijos atstovo, tai numatyta ir valdančiosios koalicijos programoje.
„Mano pozicija yra tokia, kad mes iš karto turime atstatyti atlyginimų dydžius į pirminį, tai yra į 2008 metų lygį. [...] Jeigu krizė baigėsi, viską privalome atstatyti į pirmykštį lygmenį. Deja, nedidelė dauguma politikų patenka į tą pačią grupę“, – kalbėjo M. Zasčiurinskas.
Portalas tv3.lt primena, kad valdančioji koalicija yra sutarusi, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga (MMA) bus didinama nuo 325 iki 350 eurų, tačiau „darbiečiai“ siekia, kad kitąmet minimali alga būtų palaipsniui padidinta iki 437 eurų.
„Darbietis“ M. Zasčiurinskas, klausiamas, ar valstybė pajėgi kitąmet ne tik ženkliai padidinti MMA, bet ir padidinti politikų, teisėjų, tarnautojų, pareigūnų bazinį algos dydį nuo 130,5 iki 144 Eur, pažymėjo, kad finansinės galimybės šiuo aspektu nėra svarbiausios.
„Tai yra ne pinigų, o prioritetų klausimas. [...] Yra suformuota nuomonė, kad svarbiausius valstybės sprendimus turi priiminėti žmonės, kurių atlyginimas yra mažas. [...] Suprantu, kad politiškai šnekėti apie tai mes nesame pasiruošę. Pavyzdžiui, jeigu Europos Parlamente parlamento narys po 70 tūkstančių litų gauna į mėnesį, tai, žinote…“, – į esą nedidelius Seimo narių atlyginimus atkreipė dėmesį parlamentaras.
Anot jo, reikėtų susimąstyti ir apie valstybės sektoriuje dirbančių asmenų algas.
„Valstybės tarnautojų atlyginimai yra žemi. Jie praktiškai negali konkuruoti su privačioje rinkoje esančiais atlyginimais. Tokiu atveju mes lyg ir susitaikome su tokia padėtimi, kad ten profesionalumo trūksta“, – aiškino M. Zasčiurinskas.
Liberalas: artėjant rinkimams, „geri“ darbai paūmėja
Portalo tv3.lt kalbintas Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininko pavaduotojas, liberalas Kęstutis Glaveckas skaičiavo, kad bazinės algos dydžio, taikomo politikams, teisėjams, tarnautojams, pareigūnams, padidinimas vienu euru kainuoja papildomus 7,6 mln. Eur valstybei.
K. Glavecko skaičiavimais, jei būtų pritarta P. Čimbaro siūlymui bazinį algos dydį pakelti iki 137,5 Eur, politikų atlyginimai ūgteltų apie 100 Eur, o jei būtų palaimintas M. Zasčiurinsko noras minėtą dydį grąžinti į prieškrizinį lygį (144 Eur), politikų algos padidėtų ne mažiau kaip 200 Eur.
„Prieš rinkimus visi nori atrodyti geri, bet čia lėšų tiek nėra. Artėjant rinkimams, „geri“, popieriniai darbai paūmėja. Visi siūlo visokias pašalpas, pensijas, paramas didinti. Taip buvo visuomet ir taip bus. Niekas nematuoja galimybių ir nesiūlo, iš kur gauti tuos pinigus. Visi tik siūlo kaip išleisti, o išleidėjų, kaip taisyklė, skaičius visuomet yra didesnis negu tų, kurie uždirba tuos pinigus“, – parlamentarų siūlymus didinti atlyginimus įvertino K. Glaveckas.
Ekonomikos mokslų daktaro laipsnį turintis parlamentaras tikino, jog Lietuva šiuo metu ženkliai didinti algas politikams, teisėjams, tarnautojams, pareigūnams neturi galimybių.
„Mes litą turėjome ir to nedarėme, o dabar eurą turime, visus apribojimus, finansinio tvarumo sutartis pasirašę, tai praktiškai mūsų rankos yra labai smarkiai surištos. Negali daryti, ką nori, reikia ir į biudžeto deficitą žiūrėti. [...] Svarbiausia priežastis yra tai, kad ekonomika beveik neauga. 1,6 procento BVP per metus, tai mes mažai išvystyta valstybė. Tai yra labai nedaug, reikėtų mums mažiausiai augimo 5-6 procento BVP, tada galėtume kompensuoti, didinti ir panašiai“, – komentavo liberalas.
