• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Specialistai sako, kad išlaidas galima sumažinti kone perpus, jeigu išmoksime tinkamai apsipirkti.  Parduotuvėje patariama nepulti prie vežimėlio ant ratų ir rinktis nešiojamą krepšį. Esą pajutę jo svorį veikiausiai dar kartą peržiūrėsite prekes ir atsisakysite to, kas nebūtina. Tyrimus atlikę psichologai ir ekonomistai pažeria ir daugiau gudraus apsipirkimo patarimų. 

Specialistai sako, kad išlaidas galima sumažinti kone perpus, jeigu išmoksime tinkamai apsipirkti.  Parduotuvėje patariama nepulti prie vežimėlio ant ratų ir rinktis nešiojamą krepšį. Esą pajutę jo svorį veikiausiai dar kartą peržiūrėsite prekes ir atsisakysite to, kas nebūtina. Tyrimus atlikę psichologai ir ekonomistai pažeria ir daugiau gudraus apsipirkimo patarimų. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Apsipirkti atėjo pensininkė Katažina. Moteris tvirtina, kad iš kelio jos neišves jokios kitos prekės. Sekame senjorei iš paskos. Katažina ėjo duonos, bet stabteli tai prie vienų, tai prie kitų lentynų. Ir štai, moteris pasiduoda. O tada jau grįžtama į pradinį tašką, ir jau žiūrėk, krepšyje atsiduria dar ir svogūnai.

REKLAMA

„Swedbank“ finansų instituto vadovės Jūratės Cvilikienės štai tokie pavyzdžiai nestebina. Su išankstiniu sąrašu į parduotuvę ateina vos vienas iš dešimties pirkėjų. Tad mėnesio gale daugeliui – nuostaba, kur dingo daugybę pinigų. O juos, kaip sako finansininkė, prarijo nemokėjimas taupyti maistui. Senjorai ir iš viso, kaip sako Cvilikienė, perka tik pigiausius produktus taupydami sveikatos sąskaita. Jeigu dažnas jų patobulintų planavimo įgūdžius, galėtų valgyti ko nori net ir iš mažų pensijų. Pirmiausia, finansininkė pataria dar namuose susiplanuoti produktus visai savaitei. Ir planą rašykitės būdami sotūs.

REKLAMA
REKLAMA

„Mes turime būti pavalgę, ramūs, geriausiai atsisėdę namie. Būtų labai gerai, jeigu mes galėtume palyginti savaitę į priekį ką siūlo įvairūs prekybos tinklai. Ir net iš ten gavę idėjų susidaryti savo meniu savaitei“, - aiškina finansininkė Jūratė Cvilikienė.

Mat namie sudarinėdami sąrašą turime galimybę pasitikrinti, ko dar liko, o ko jau reikėtų. Parduotuvėje to galim ir neprisiminti. Pirkti, kaip pataria žinovė, geriausia savaitei į priekį. Savaitės viduryje nebent papildytume šaldytuvą pienu ar duona. Finansininkė sako kita dažniausiai daroma klaida – pietavimas kavinėse.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Beje, produktus savo suplanuotiems patiekalams geriausia dėti į nešamus krepšelius, o ne į vežimėlį.

Psichologai paantrina – į parduotuvę prastos nuotaikos kojos geriau nekelti. Ąžuolyno klinikos psichologė sako susidurianti su žmonėmis, desperatiškai lakstančiais po parduotuvę be konkretaus tikslo.

REKLAMA

„Nerimas, liūdesys, kartais jaučiame galbūt apdovanojimo, jeigu patyrėme tą dieną ar stresinę situaciją, jaučiamės liūdni, ar jaučiame nerimą, tokiu būdu maisto produktais kompensuojame savo nerimą, ar prastas būsenas. Yra net toks posakis – užvalgau savo emocijas|“, - sako psichologė Laura Morkūnienė.

REKLAMA

Dar blogiau, jeigu į parduotuvę užsukam skubėdami, išsiblaškę. Psichologė sako, kad taip didėja galimybė prisipirkti kas šviečia ar blizga. Kitaip tariant – greičiau tapsime reklamos aukomis. Ir jeigu laikytumėmės visų nurodymų, tiek finansininkai, tik psichologai sako, kad mėnesio gale pastebėtume, jog iš algos sutaupėme net du trečdalius anksčiau maisto produktams išleistų pinigų.

Plačiau apie tai – TV3 reportaže.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų