Vietoje to – prigesinti šviesas, keisti lemputes, atsisakyti nenaudojamų patalpų ar laipsnius prisukti savaitgaliais administraciniuose pastatuose. Nuostoliams padengti ministerija gydymo įstaigoms skiria papildomų milijonų.
Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, kaip ir visame mieste, šildymas dar neįjungtas. O pacientai pasidaliję – vieni jau nori daugiau šilumos, kiti svarsto, kad geriau pataupyti:
„Žinoma, buvo šalta. Palendam po patalais ir viskas, gulim. Niekur neinam, mums ir nereikia eiti. Bet jei įjungtų šildymą, būtų labai gerai.“
„Daugiau dar susirgs ligoniai, jeigu taupys.“
„Aš už, kad galėtume pataupyt. Mes amžiuj, galim šilčiau apsirengti.“
„Ligoninėj nereikia taupyti. Jeigu ligoninėj taupysim, tai kur nebetaupysim?“
Visgi ligoninė taupo, tik ne radiatoriams, kurie anksčiau ar vėliau pradės šilti.
„Kam nereikia fiziškai būti darbe, galbūt nuotoliu tam tikras dienas dirbti, LED lemputės, saulės moduliai“, – kalba Šiaulių ligoninės direktorius Mindaugas Pauliukas.
Šviesos jau prigesintos ir Kauno ligoninės koridoriuose.
„Personalas raginamas taupyti, nenaudoti elektros, kur nereikia, išjungti kompiuterį išeinant iš darbo“, – teigia Kauno ligoninės direktorė valdymui Helga Marija Kauzonė.
Tiesa, sąskaitos už elektrą ir šildymą įstaigos negąsdina – nuo dujinio šildymo ligoninė perėjo prie biokuro, elektros sutartį sudarė iki pabrangimo, o ant stogo – saulės kolektoriai. Bet šildymo kai kurie pacientai laukia ir ten:
„Naktį, kai nusispardai, nelabai malonu.“
„Tikrai normalu, neseniai buvau ir langą atidaręs.“
„Iki 19 laipsnių negalėsim mažinti, yra higienos normos, 21–22 laipsniai yra minimumas“, – aiškina H. M. Kauzonė.
Neprisukinėti laipsnių palatose ragina ir Sveikatos apsaugos ministerija.
„Neturi būti sumažinta, kur yra pacientai, kambario temperatūra ar ligoninėje vidaus temperatūra, nes tai sukeltų kitokių pasekmių“, – teigia sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Motiejūnienė-Bilotienė.
Bet kitais būdais taupyti ministras Arūnas Dulkys ligonines ir poliklinikas ragina. Pasak jo, įstaigos galėtų sutaupyti iki dviejų procentų komunalinių išlaidų, o tai sudarytų apie milijoną eurų visų įstaigų išlaidų.
„Kai kurios turi papildomo nekilnojamojo turto. Ir pats naudojimas – efektyvios lemputės ir t.t.“, – kalba sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
Išaugusioms energetikos išlaidoms kompensuoti ministras gydymo įstaigoms žada papildomų milijonų – daugiau nei ragina sutaupyti.
„12 mln. eurų jau yra pasiekusios gydymo įstaigas. Dabar turėtų pasiekti dar papildomi 5 mln. eurų. Dabar sudarytos visos sąlygos netaupyti nei medikų atlyginimų sąskaita, nei paslaugų kokybės sąskaita“, – teigia A. Dulkys.
Dar per 40 mln. dalis ligoninių gaus už ankstesnį didesnį krūvį koronaviruso pandemijos metu. Pasak Dulkio, komunalinės išlaidos sudaro vos tris procentus gydymo įstaigų išlaidų, šiemet ši suma augo 50 procentų. Liūto dalį visų ligoninių išlaidų – 75 procentus – sudaro atlyginimai ir socialinis draudimas.
