1. Skirtingas šildymo režimas skirtingu paros metu nesant namuose
Iš anksto parinkus tinkamą režimą vėliau namuose palaikoma reikiama temperatūra: išmaniosios sistemos stebi namų gyventojų įpročius ir paskui atkartoja jų tam tikru metu atliktus veiksmus. Pavyzdžiui, savaitgaliais, kai visa šeima leis laiką namuose, namai bus šildomi didesniu pajėgumu, o visai šeimai išvykus į darbus ir mokslus, taip pat nakties metu bus palaikoma žemesnė temperatūra (kartu bus sueikvojama ir mažiau energijos).
Taip pat visuose namuose sumontuojami specialūs davikliai, tad jei, pavyzdžiui, užkursite židinį ir namuose temperatūra padidės, šildymo sistema pradės veikti mažesniu pajėgumu ir vėlgi taupys energiją.
2. Namų šildymui panaudojama net saulės šiluma
Išmanieji namai – jaurūs ir aplinkos temperatūrai, todėl, pavyzdžiui, vėlyvo rudens ar žiemos dieną šviečiant saulei žaliuzės pakeliamos ir į namus sklinda natūrali šviesa bei šiluma. Saulė – galingiausias atsinaujinančios energijos šaltinis, tad ne paslaptis, kad jos šviesa sėkmingai gali būti verčiama elektros energija.
Vasaros metu viskas vyksta atvirkščiai: išmaniųjų namų sistemas galima užprogramuoti taip, kad karštą dieną žaliuzės nusileistų ir neleistų patalpoms prikaisti: tokiu būdu išeikvosite mažiau elektros energijos namams vėsinti.
3. Namų vėdinimas tik tam tikrose patalpose bei ten, kur fiksuojama prastesnė oro kokybė
Kai kurie žmonės taip taupo šilumą, kad žiemos metu apskritai neatidaro langų ir nevėdina patalpų, negana to, užkamšo visas ventiliacijos angas, tad ilgainiui namuose įsiveisia pelėsis, vystosi alergijos, kitos ligos. Taip daryti nereikėtų.
Savo ruožtu tam, kad namų gyventojams nuolat nereikėtų varstyti langų, išmaniųjų namų sistemos fiksuoja oro kokybę ir vėdina patalpas, kuriose oro kokybė suprastėjusi. Taip pat sistemas galima užprogramuoti, kad dažniau būtų vėdinamos tik tam tikros patalpos, kaip, pavyzdžiui, vonia, virtuvė, rečiau – drabužinė, prieškambaris, o, pavyzdžiui, garažas apskritai nevėdinamas ir t. t.
4. Ventiliavimas ir vėsinimas automatiškai įjungiamas tik reikiamu metu
Išmaniųjų ventiliatorių veikimo principas – panašus, kaip ir šildymo sistemos termostatų (kai kurie ventiliatoriai netgi integruoti su termostatais). Skirtingose patalpose sistema fiksuoja temperatūrą ir tam tikruose kambariuose ją koreguoja iki reikiamos.
Taip pat kai kurie lubų ventiliatoriai turi integruotus judesio daviklius, tad įėjus į patalpą automatiškai įsijungia, o išėjus – išsijungia. Dalis lubinių ventiliatorių modelių valdomi ir nuotoliniu būdu, tad, pavyzdžiui, karštą dieną ventiliatorių išmaniuoju telefonu galima įjungti tik prieš grįžtant namo. Be to, galima reguliuoti ventiliatoriaus sukimosi greitį, intensyvumą.
5. Apšvietimas temstant ryškėja palaipsniui, panaudojami ir judesio davikliai
Tamsiuoju metų laiku sunaudojama daugiau elektros energijos: daugiau laiko praleidžiama namuose, gaminama, galiausiai, tenka ilgiau būti įjungus dirbtinį apšvietimą. Išmaniųjų namų privalumas šiuo atžvilgiu – toks, kad temstant apšvietimas ryškėja palaipsniui: šviestuvai iškart neįjungiami visu pajėgumu, kai lauke už lango dar pakankamai šviesu. Į patalpas patenkantį šviesos srautą fiksuoja specialūs davikliai.
Taip pat patalpose, kuriose paprastai ilgiau neužsibūname, o tik praeiname (laiptinė, prieškambaris, koridoriai ir kt.) patogu sumontuoti judesio daviklius: šviesa įsijungs tik toje erdvėje esant žmonių.
Beje, kartais norint sutaupyti ir įdiegti išmaniąsias sistemas net nereikia didelių investicijų: užtenka pasidomėti ir imtis iniciatyvos.
