Finansų ministras Jeremy Huntas patvirtino, kad po pastarojo meto suirutės naujosios skausmingos priemonės yra reikalingos siekiant užtikrinti finansinį šalies stabilumą.
J. Huntas pažadėjo dėti visas pastangas įveikti pragyvenimo išlaidų krizę.
Naujajame biudžete numatyta skirti milijardus svarų įvairioms pagalbos programoms, įskaitant socialinių išmokų, valstybinių pensijų ir pagalbos mažas pajamas gaunantiems gyventojams, sunkiai apmokantiems savo sąskaitas už energiją, programas.
Ministras pažymėjo, kad nors norint atkurti Didžiosios Britanijos ekonominį patikimumą reikia priimti sunkius sprendimus, tie, kurie pasikliauja vyriausybe, neturėtų nukentėti.
Pensininkai taip pat turi būti apsaugoti.
Spalį Didžiosios Britanijos infliacijos lygis paspartėjo iki 41 metų aukščiausio lygio ir paskatino vyriausybę imtis daugiau veiksmų, kad sumažintų kylančių maisto, energijos ir būsto kainų poveikį.
Visgi tuo pat metu vyriausybės finansai patiria spaudimą dėl lėtėjančio ekonomikos augimo bei poreikio mažinti per pastaruosius 15 metų susidariusią valstybės skolą, susikaupusią Didžiajai Britanijai kovojant su pasauline finansų krize, koronaviruso pandemija ir karo Ukrainoje pasekmėmis.
JK valstybės skola 2017 metais išaugo iki beveik 83 proc. ekonomikos produkcijos, palyginti su mažiau nei 36 proc. 2007-aisiais, nes vyriausybė ėmėsi gelbėti bankus ir stiprinti ekonomiką.
Dešimtmetį trukęs biudžeto griežtinimas pradėjo mažinti naštą, tačiau prasidėjusi COVID-19 pandemija ir karas Ukrainoje padidino skolą iki 98 proc. bendrojo vidaus produkto.
Tai yra didžiausias rodiklis nuo 1963 metų, kai Didžioji Britanija vis dar jautė Antrojo pasaulinio karo padarinius.
Naujajame biudžete JK vyriausybė nusprendė padidinti netikėto pelno mokestį energetikos įmonėms.
Susidūrusi su spaudimu panaudoti didžiulius naftos ir dujų įmonių pelnus finansuoti paramą, skirtą vargstantiems britams, vyriausybė nuo 2024 metų sausio iki 2028 metų kovo padidins didesnį netikėto pelno mokestį nuo 25 iki 35 procentų.
Elektros gamintojai taip pat turės mokėti naują laikiną 45 proc. mokestį.
Pasak J. Hunto, iš viso kitais metais iš šių mokesčių bus surinkta 14 mlrd. svarų sterlingų.
J. Huntas taip pat anonsavo pajamų mokesčių didinimą daugiau uždirbantiems asmenims ir mokesčius kai kurioms įmonėms, kartu pažadėdamas apsaugoti viešąsias išlaidas pagrindinėms sritims, tokioms kaip sveikatos apsaugos ir švietimo sektoriai, taip pat investicijas į energetikos ir infrastruktūros projektus.
Visgi jis atidėjo svarbiausius sprendimus, pavyzdžiui, ar laikytis ankstesnės vyriausybės pažado padidinti išlaidas gynybai iki 3 proc. ekonomikos produkcijos.
Naujuoju biudžetu siekiama atkurti vyriausybės finansinį ir politinį patikimumą po to, kai buvusi ministrė pirmininkė Liz Truss pareiškė ketinanti sumažinti mokesčius 45 mlrd. svarų (53 mlrd. JAV dolerių).
Pranešimas pakirto investuotojų pasitikėjimą, nusmukdė svaro kursą JAV dolerio atžvilgiu iki rekordinių žemumų ir sukėlė didelę suirutę rinkose, dėl kurios centrinis bankas net buvo priverstas įsikišti.
L. Truss buvo priversta atsistatydinti praėjus vos šešioms savaitėms nuo tada, kai pradėjo eiti pareigas.
Tuo tarpu pristatydamas naująjį biudžetą, J. Huntas atkreipė dėmesį į laukiantį sudėtingą metą.
Pasak jo, nepriklausoma JK biudžeto atsakomybės tarnyba (OBR) skaičiuoja, jog infliacija šiais metais sieks 9,1 proc., o kitąmet – 7,4 proc., tačiau nuo 2023 metų vidurio pradės smarkiai kristi.
Taip pat OBR mano, kad JK ištiko recesija.
Remiantis oficialia statistika, nuo liepos iki rugsėjo JK ekonomika susitraukė 0,2 proc., o Anglijos bankas prognozuoja nuosmukį, kuris gali trukti net dvejus metus.
