spaudos

Ketvirtadienį Rusija pagrasino, kad suteikus NATO mandatą Švedijai ir Suomijai, tektų perbalansuoti saugumo situaciją, dislokuojant branduolinį ginklą Kaliningrado srityje. Prezidento Gitano Nausėdos teigimu, tokie gąsdinimai yra „tuščias šūvis į orą“. „Prie tokių pono Medvedevo pastabų ar komentarų mes jau esame pripratę, nieko čia ypatingai naujo nėra. Dar kartą kartoju: Rusija nespręs kitų valstybių likimo, jos pačios spręs, ar jos nori prisijungti prie NATO.

Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas (SRTRF) skelbia kultūrinių, visuomenės informavimo saugumo, medijų raštingumo ugdymo ir šviečiamųjų projektų konkursą.  Pareiškėjai turėtų atkreipti dėmesį, kad 2022 metų projektų paraiškos šįkart priimamos tik elektronine forma. Tai padaryti galima užsiregistravus ir prisijungus Fondo internetinėje svetainėje www.srtfondas.lt.

Užklupus antrajai koronaviruso pandemijos bangai viešojo transporto vairuotojai vėl neparduoda vienkartinių bilietų. Negalią turintiems žmonėms, atvykstantiems į kitus miestus pas gydytoją ar kitais reikalais, kyla klausimų: kaip naudotis viešuoju transportu, kaip ir kur įsigyti, pasižymėti bilietus? Mūsų skaitytojus supažindiname su situacija keturiuose didžiausiuose šalies miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose.  „Esu pirmos grupės neįgalusis, man priklauso 80 proc.

Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo finansavimas nekinta jau daugelį metų, reikalinga dvigubai didesnė suma nei skiriama, teigia fondo tarybos pirmininkė. Trečiadienį Seimo Kultūros komitete pristatydama praėjusių metų fondo veiklos ataskaitą, Vaiva Žukienė teigė, kad žiniasklaidai remti skirta suma –  2,7 mln. eurų – nekinta aštuonerius metus, tuo metu projektų įgyvendinimo išlaidos yra išaugusios.

Kadangi Kultūros ministerijos siūlomas žiniasklaidos rėmimo modelis neįtiko, Seimo Kultūros komitetas projektą imsis kurti pats. Darbą atlikti pavesta 18 asmenų, trys iš jų – parlamentarai. Kultūros ministerijoje parengtos Visuomenės informavimo įstatymo pataisos, kuriomis siūloma naikinti Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą ir kurti Žiniasklaidos rėmimo fondą, komitete anksčiau atmestos kaip nesvarstytinos.

Virginija Motiejūnienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Seime svarstomos Visuomenės informavimo įstatymo pataisos, ketinama reformuoti Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą. Darbo grupė jau parengė fondo pertvarkymo projektą, kurį teikia svarstyti Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui. Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas teikia paramą viešosios informacijos rengėjų kultūriniams ir šviečiamiesiems projektams.

  Lietuviams referendume nepritarus naujos atominės elektrinės statybai, Seimas tokį sprendimą iki lapkričio 18 d. turėjo įtvirtinti įstatymu. Valdžios atstovai, tarp jų ir Prezidentė Dalia Grybauskaitė, kurie vis dar siekia, kad elektrinė būtų statoma, laužo duotą priesaiką, sako Nepriklausomybės akto signataras Zigmas Vaišvila.

  Klaidinga manyti, kad oligarchai – tai konkretūs lietuviai, kurie turi daug turto: oligarchija – tai ekonomikos, žiniasklaidos ir politikos susiliejimas, kuris gali ir nebūti susijęs su konkrečiu asmeniu, sako Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis sekretorius Danas Arlauskas. „Nėra visiškai teisinga prisirišti prie turto kilmės ir prie konkrečių asmenų. Turto kiekis iš esmės nesprendžia, tu esi oligarchas ar nesi.

Lietuvių tautinio jaunimo sąjungai turi būti leidžiama rengti eitynes Kovo 11-osios dienos proga, nes, ar švęsti tokią dieną, yra nediskutuotinas klausimas, mano Nepriklausomybės akto signataras Romualdas Ozolas. "Ar švęsti, kaip švęsti - čia nediskutuotinas klausimas, nes švęsti reikia, švęsti galime ir švęsti turime (...), tai ne nusikaltimas, nes nusikaltimas yra trukdyti ką nors", - pirmadienį Eltoje surengtoje spaudos konferencijoje "Ar švęsti Kovo 11-ąją - nusikaltimas?" kalbėjo jis.

Artėjančia „pasaulio pabaiga“ įtikėjusius ir į kalendorių nuolat žvilgčiojančius piliečius etnologai ir astronomai ramina: pasaulio pabaigos nebus nei šių metų gruodžio 21–ąją, nei artimiausiu metu, o mūsų Žemės planeta gali natūraliai užgesti po kokių puspenkto milijardo metų.

„Drąsos kelio“ partijos lyderė Neringa Venckienė, iš karto po Seimo rinkimų sakiusi, kad tikėjosi didesnio žmonių palaikymo, dabar jau teigia rinkimų rezultatus vertinanti gerai. Ji pažymi, kad „Drąsos kelias“, lyginant su kitomis partijomis, rinkimų kampanijai išleido gerokai mažiau lėšų. „Kalbant apie rezultatus, manome, kad jie geri. Kalbant ekonomikos terminais, pagal sąnaudas nauda išties labai gera. Visa partija ir visi vienmandatininkai kartu esame išleidę tik 142 tūkst. litų.

Lietuvoje automobilių avarijose gerokai daugiau žmonių negu daug kur Europoje žūsta didele dalimi dėl lietuvių mentaliteto – čia vis dar gajus požiūris, kad kelių eismo taisyklių reikia laikytis tik dėl to, kad nebūtum baudžiamas, o ne dėl savo paties saugumo, ir daug lemia nerašytos taisyklės. Tokį požiūrį reikia keisti, spaudos konferencijoje naujienų agentūroje ELTA teigė psichologas Raimondas Dzimindas. „Skirtingose šalyse priimta skirtingai laikytis taisyklių.

Švietimas negali būti laikomas paslauga, nes taip jis tampa nebe kultūros dalimi, o nesveikos konkurencijos objektu, įsitikinusi Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos pirmininkė Jūratė Voloskevičienė. „Švietimas negali būti paslauga todėl, kad į švietimo sistemą įvedus rinkos ekonomikos elementus, kai mokinys susiejamas su krepšelio pajamomis, atsirado nesveika konkurencija tarp mokyklų, norinčių išgyventi.

Darbo įstatymų laikymasis negali būti paremtas pačių šalies gyventojų nuožiūra, todėl Darbo inspekcija - neišvengiama būtinybė šiai funkcijai ir tvarkai visuomenėje palaikyti, teigia Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekanas, Darbo instituto vadovas Tomas Davulis. „Darbo inspekcija kompetentinga prižiūrėti darbo įstatymų laikymąsi, nes jis negali būti paremtas pačių darbo santykių dalyvių nuožiūra.

Mirė skulptoprius Stanislovas Kuzma. Prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė užjautą. „Stanislovas Kuzma - vienas universaliausių XX a. antrosios pusės lietuvių skulptorių, plačios sklaidos menininkas, universalus savo kūrybine raiška kaip Renesanso epochos žmogus. Formos novatorius - nuo mažosios formos iki stambios skulptūros kūrinių.

Po Nepriklausomybės atgavimo Lietuva galėjo rinktis tarp dviejų - Senovės graikų arba romėnų - kelių, tačiau, pasirinkusi pastarąjį, tik paskatino vidutinybių šalyje atsiradimą, teigia vertėjas, muzikologas Viktoras Gerulaitis. „Aš tikėjau kurį laiką, kad po Nepriklausomybės atgavimo mes pasuksime Senovės graikų keliu, kuriame vertybe buvo laikoma poeto, išminčiaus ir valstybininko triada. Tačiau mes pasukome romėnų keliu, vertinančiu karvedžio, politiko ir biurokrato triadą.

Analitikams, politikams diskutuojant, ar tikslinga Lietuvai būti euro zonoje ir kada mūsų šalis galėtų įsivesti eurą, ekonomistas, buvęs užsienio reikalų ministras prof. Povilas Gylys siūlo nesukeliant panikos pagalvoti, ar Lietuvai apskritai prasminga eiti į euro zoną, ar mūsų joje kas nors laukia, ir ragina pasvarstyti galbūt apie visai kitokią valstybės finansų strategiją.

Visuomenė turėtų džiaugtis, kad istorikai atskleidžia naujų istorijos faktų, tačiau vertindami savo istoriją, nuolat lygindami save, savo valstybę ir jos istoriją su kitais, elgiamės tarsi priekabūs atrankos komisijos nariai ir dažnai jaučiamės nelaimingi. Psichologai pastebi, kad laimingesni jaučiasi tie žmonės, kurie mano, kad geriausia gyventi savo šalyje, kad jų gimtinė yra geriausia vieta.

Seimo kanceliarija negali suteikti patalpų parlamentaro Sauliaus Stomos kitą savaitę rengiamai spaudos konferencijai „Drąsos kelias“ pristato „Lietuvos sąrašą“ ir jo tikslus". Apie tai Seimo kanceliarijos Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyrius informavo Seimo narį.

Švietimo ir mokslo ministerijai ženkliai sumažinus biudžetą Moksleivių dainų šventei organizuoti, nemažai Lietuvos moksleivių chorų, ansamblių dalyvių ir vadovų pasijuto nereikalingi ir nusivylę tokiu valdžios elgesiu ir požiūriu. Moksleivių dainų šventės rengėjai vienbalsiai teigia, kad dainų šventė yra geriausia pilietiškumo ir patriotiškumo ugdymo priemonė, o visos blogybės kylančios iš atsainaus valdininkų požiūrio į Lietuvą vienijantį tradicinį renginį.

1941 m. laikinoji Juozo Brazaičio–Ambrazevičiaus vadovaujama Vyriausybė su naciais nekolaboravo: ji stengėsi manevruoti ir esant sudėtingai situacijai bent kažką laimėti, ir šiuo istoriniu epizodu mes galime didžiuotis, sako Nepriklausomybės akto signataras Algirdas Patackas.

,,Šalyje susiklostė situacija, kurios toleruoti daugiau negalima, o sprendimai galimi tik esant rimtiems politinės sistemos pakeitimams“, - sakė Nepriklausomybės akto signataras Audrius Rudys. Anot jo, tiek valdantieji, tiek opozicija jaučiasi gerai, o žmonės jaučia, kad kažkas vyksta ne taip. Tuo metu naujas politinių kampanijų finansavimo modelis užkerta kelią ateiti naujoms jėgoms.

Valstybė išleidžia pernelyg daug lėšų, įsigydama užsienio konsultacines paslaugas, tačiau būtų klaidinga teigti, jog labiausiai išlaidauja Energetikos ministerija, mano Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys Almantas Petkus. „Šiandien mes susirinkome kalbėti apie konsultantų pirkimus energetikos srityje, bet visoje valstybėje yra ta pati situacija, bet kokioje ministerijoje“, - penktadienį spaudos konferencijoje „Kiek užsieniui mokėsime už energetikos konsultacijas?“ sakė jis.

Tautininkų sąjunga, Lietuvos centro partija ir Lietuvos socialdemokratų sąjunga pirmadienį įkūrė politinį susivienijimą „Už Lietuvą Lietuvoje“, kurio pagrindinis uždavinys – sustabdyti Lietuvos politinę, teisinę bei socialinę griūtį ir atkurti dabartinių politikų ignoruotą nacionalinę politiką.

Kauno sporto halėje penktadienį vyks dziudo ir bušido turnyras „Kario kelias Swat'27“, kuris bus ir pirmasis Lietuvos dziudo Kario kelio lygos varžybų etapas. Iš viso bus surengti šeši atvirosios lygos etapai: pirmasis - Kaune, vėliau Panevėžyje, Rygoje, Elektrėnuose, Šilutėje ir Alytuje. Kur vyks finalo varžybos, dar nenuspręsta. „Mes visai neseniai įsteigėme Kario kelio lygą, tačiau tokios lygos yra praktiškai visose Europos šalyse.

Prieš 22-ejus metus Lietuvos nepriklausomybę atkurdami signatarai nediskutavo, kokios politinės pakraipos bus Lietuva. Jeigu jie tai būtų darę, nepriklausomybė greičiausiai taip ir būtų likusi neatkurta. Pagrindinė tema, anot jų, tuo metu buvo laisva, nepriklausoma šalis, kurioje patys esame šeimininkai. Šiandien signatarai teigia, kad jų puoselėta valstybės vizija išnyko, o šalies valdyme pasigenda strateginio uždavinio.

Dabar Vasario 16-oji kaip valstybinė šventė dažnai yra tarsi nustumiama į šoną, į pirmą planą iškeliant Kovo 11-ąją ar Liepos 6-ąją. Tačiau būtent Vasario 16-oji turėtų būti laikoma svarbiausia Lietuvos švente, kadangi ji buvo esminio lūžio taškas, parodęs, kad lietuviai pasiryžę atskirti savo kultūrą nuo lenkiškosios ir turėti savo valstybę, bei padėjęs pagrindus tautos ir jos kultūros išlikimui, mano filosofas Arvydas Juozaitis.

Pedagogų praktikų teigimu, lietuvių rašytojai klasikai šiuolaikinėse mokyklose yra labai pagarbioje vietoje, tačiau vyresnės kartos kūrėjai dabartinį lietuvių literatūros mokymą vertina kaip netinkamą ir nesistebi, kad pakertamos jaunimo tautinės identifikacijos šaknys. Šįmet pažymint tautos dainiaus poeto Jono Mačiulio-Maironio gimimo 150-ąsias metines diskutuojama, kiek aktualūs ir įdomūs šių laikų moksleivijai lietuvių literatūros klasikai, tautinės savimonės žadintojai.

Seimo valdantiesiems ir opozicijai nesutariant dėl komisijos „Snoro“ banko bankrotui ištirti sudarymo, filosofas Vytautas Rubavičius mano, kad nereikėjo kelti bankroto procedūros, o verčiau pasirinkti nacionalizavimą – esą tokia praktika taikoma Vakarų valstybėse, ir ji naudinga pačiai šaliai kaip finansinio stabilumo instrumentas.

Naujoji Vengrijos konstitucija akcentuoja tradicines krikščioniškas vertybes, todėl šią konstituciją palaikyti verta. Lietuva turėtų sekti Vengrijos pavyzdžiu - mažiau kalbėti apie bausmes, draudimus ir skatinti pozityvius procesus, tokius kaip Konstitucijos pataisos, susiejančios šeimą ir santuoką, priėmimas. Vengrijos keliu turėtų pasukti ir Europa, mano parlamentaras Egidijus Vareikis.

Lietuvoje mažėja domėjimasis etnografija - liaudies dainomis, senaisiais papročiais ir jų puoselėjimui, ypač tarp jaunimo. Tai ne tik šalies politikos ir globalizacijos, bet ir auklėjimo šeimoje rezultatas, teigė ketvirtadienį naujienų agentūroje ELTA surengtoje diskusijoje dalyvavę muzikai. Etnomuzikologės, humanitarinių mokslų daktarės Loretos Sungailienės vertinimu, lietuviškosios kultūros pamatas yra tradicinė kultūra, tai, kuo šalis išsiskiria ir yra ypatinga.

Dėl „Snore“ įstrigusių lėšų panikuojantys indėlininkai nebepasitiki net vieni kitais, o politikai jau aiškina, kam pirmiausia turi būti grąžinti pinigai. Todėl pasiūlytas bankroto administratorius įsitikinęs, jog jo laukia rimti išbandymai. Banke „Snoras“ laikyti indėliai iki 100 tūkstančių eurų (345 tūkst. litų) turėtų būti grąžinti maždaug iki Naujųjų metų. Taip žada valdžia. Tačiau dar ginčijamasi, kas pirmieji turėtų atgauti savo pinigus – verslininkai ar gyventojai.

Šiuo metu itin populiariomis labdaros akcijomis socialiai remtini asmenys neskatinami spręsti su jų gyvenimu susijusių problemų, o tik dar labiau įstumiami į amžinių paramos gavėjų būrį. Dėl to būtina labiau rūpintis ugdymo ir socializacijos programoms, o ne apsiriboti būtiniausių poreikių tenkinimu, teigė naujienų agentūroje ELTA surengtos spaudos konferencijos „Ar labdaros akcijos gali išgelbėti Lietuvą nuo skurdo“ dalyviai.

Lietuvos Konstitucija atsirado iš lietuvių tautos, jai pareiškus savo politinę valią turėti nepriklausomą valstybę, tačiau dabar ji kaip teisinis dokumentas gali būti interpretuojama įvairiai ir tapti politinio veiksmo įrankiu, kalbėjo spaudos konferencijos „Ar galioja Lietuvoje konstitucija?“ dalyviai.

Kultūrinio gyvenimo finansavimas – skaudi tema Lietuvos inteligentijos atstovams. Viešoje erdvėje diskutuojama, kodėl Lietuvoje trūksta kultūros politikos, galbūt dėl to, kad nėra politinės kultūros? Diskusijai apie Lietuvos kultūros prioritetus susirinko buvęs kultūros ministras aktorius Remigijus Vilkaitis, rašytojas Vytautas Bubnys, tapytojas Giedrius Kazimierėnas ir dainininkas Vytautas Juozapaitis.

Prezidentės pateiktos pataisos dėl draudimo juridiniams asmenims finansuoti partijas, kurioms ketvirtadienį po pateikimo pritarė Seimas, yra geros, tačiau neišspręs esminių problemų ir iš politinio žemėlapio ištrins neparlamentines partijas. Dėl to būtina žengti dar vieną žingsnį, kuriuo būtų užtikrintas visų, ne tik parlamentinių, partijų finansavimas iš biudžeto, pažymėjo penktadienį naujienų agentūroje ELTA surengtos spaudos konferencijos dalyviai.

Atkreipti visuomenės dėmesį į seniausią muzikos instrumentą – vargonus, tęsti vargonavimo tradicijas siekia rugpjūčio 24–25 dienomis rengiamo tarptautinio vargonų muzikos festivalio „Vargonų legendos“ organizatoriai. Festivalio koncertai vyks Radviliškio Švč. Mergelės Marijos gimimo bažnyčioje, Šeduvos Šv. Kryžiaus atradimo bažnyčioje ir Šiaulių Šv. Apaštalų Petro Pauliaus katedroje.

Tai, kad valdžia įžvelgia grėsmių patriotinėje veikloje, liudija apie jos silpnumą, mano filosofas Krescencijus Stoškus. Antradienį naujienų agentūroje ELTA surengtą diskusiją paskatino atgarsį sukėlusi Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos stovykla Šalčininkų rajono Dieveniškių miestelyje ir valdžios reakcija į šią stovyklą. Premjeras po Norvegijos įvykių paragino susirūpinti įvykiais Dieveniškėse, o stovyklos organizatoriai buvo apkaltinti per dideliu nacionalizmu.

Kai kurių Seimo narių ataskaitos, rodančios, kaip jie leidžia parlamentinei veiklai skirtus biudžeto pinigus, ir toliau primena sudėtingus galvosūkius.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) keliama įtampa dėl esą skriaudžiamų Lietuvos lenkų dangstoma nekompetencija, yra įsitikinęs Ryšardas Maceikianecas, Vilniaus rajono gyventojas, kuris mieliau būtų vadinamas lenkakalbiu lietuviu nei Lietuvos lenku, ir yra įsitikinęs, kad visi gyvenantys šioje valstybėje yra Lietuvos tautos dalis.

Romos imperiją sunaikinę gotai buvo ne barbarai germanai, o baltų išeiviai gudai, teigia Venesueloje gyvenanti ir laisvalaikiu seniausią Europos istoriją tyrinėjanti lietuvių kilmės žurnalistė, mokslininkė Jūratė Statkutė de Rosales, Lietuvoje išleidusi knygą „Europos šaknys“. Didelės apimties veikalas „Europos šaknys“, pasak autorės, yra daugelio metų jos pačios ir kitų tyrinėtojų surinktos medžiagos apibendrinimas apie indoeuropietiškos Vakarų kultūros šaknis, dabar baltais vadinamos tautų t...

Ar tikrai valstybinės šventės yra šventės Lietuvos žmogui, o gal jos reikalingos tik politikams, ar tikrai švenčiame ne iš pareigos, o gal valstybinių švenčių yra per daug? Šiais klausimais svarstyta Gedulo ir vilties dieną naujienų agentūroje ELTA surengtoje spaudos konferencijoje „Ar valstybinės šventės yra šventės Lietuvos žmogui?“ Etnologas, Vilniaus pedagoginio universiteto profesorius Libertas Klimka, skaitantis kursą apie istorines šventes, neabejoja, kad paminėjimo reikalingos datos yr...

Gegužės 5 d. buvo apdovanoti Geriausių 2010 m. laidų konkurso „Pragiedruliai“ nugalėtojai. Tokį konkursą, kuriuo norima paskatinti kurti ir transliuoti kultūros laidas bei laidas vaikams, puoselėti bei populiarinti kultūrą ir jos vertybes,  Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) su Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondu (SRTRF) surengė jau devintą kartą. Šįkart konkursui buvo pateiktos 49 laidos: 29  televizijos ir 20 radijo laidų.