„Prie tokių pono Medvedevo pastabų ar komentarų mes jau esame pripratę, nieko čia ypatingai naujo nėra. Dar kartą kartoju: Rusija nespręs kitų valstybių likimo, jos pačios spręs, ar jos nori prisijungti prie NATO. Ar to nori Švedija, ar Suomija, ar Ukraina – tai yra jų pačių sprendimo reikalas.
NATO aljansas svarstys tokias paraiškas ir priims sprendimus. Dėl branduolinio ginklo, tiesą sakant, nežinau, ar galima dislokuoti tai, kas iš esmės yra dislokuota“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė G. Nausėda.
Anot jo, Lietuva dažnai akcentuoja, kad Kaliningrado srityje branduoliniai ginklai jau yra dislokuoti, todėl „tokie gąsdinimai yra tuščias šovis į orą“.
Buvęs Rusijos prezidentas, Nacionalinio saugumo tarybos vadovas pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas ketvirtadienį įspėjo, kad Rusija dislokuotų branduolinių ginklų netoli Baltijos valstybių ir Skandinavijos, jei Suomija ar Švedija nuspręstų įstoti į NATO.
Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ketvirtadienį sakė, kad Rusijos svarstymai dislokuoti branduolinį ginklą Karaliaučiuje „atrodo gana keistai“, nes jis „visada buvo laikomas Kaliningrado srityje“.
Maskvos kariniai veiksmai Ukrainoje išprovokavo dramatišką Suomijos ir Švedijos visuomenių bei politikų nuomonės pasikeitimą dėl ilgametės karinio neprisijungimo politikos.
Suomija šią savaitę sakė, kad „per kelias savaites“ apsispręs, ar teikti paraišką įstoti į NATO. Švedija taip pat diskutuoja dėl narystės Aljanse.
