Naujoji Vengrijos konstitucija akcentuoja tradicines krikščioniškas vertybes, todėl šią konstituciją palaikyti verta. Lietuva turėtų sekti Vengrijos pavyzdžiu - mažiau kalbėti apie bausmes, draudimus ir skatinti pozityvius procesus, tokius kaip Konstitucijos pataisos, susiejančios šeimą ir santuoką, priėmimas. Vengrijos keliu turėtų pasukti ir Europa, mano parlamentaras Egidijus Vareikis.
„Tai, ką daro Vengrija, geresniu ar blogesniu būdu, tai yra krikščioniškos vertybės ir tautiškumas, daug gerų dalykų (..) Jeigu Lietuvoje akcentuosime, kad yra krikščioniškos vertybės, šeima, tai nebus mūsų nukrypimas nuo jokios Europos integracijos, tai yra europietiškos vertybės ir aš labai mielai prie tų vertybių grįžtu“ , - pirmadienį naujienų agentūroje ELTA surengtoje spaudos konferencijoje „Kokius klausimus Lietuvai kelia Vengrijos pavyzdys?“ teigė parlamentaras.
E. Vareikis pripažino, kad „galbūt visą procesą buvo galima padaryti švelniau, subtiliau“, bet pabrėžė, kad šiuo atveju apskritai svarbu, kad matome grįžimą prie vertybių, ir kad Europoje būtent tokių tendencijų trūksta.
Akademikas Romualdas Grigas pastebėjo, kad Europoje pastaruoju metu linkstama naikinti prigimtines kultūras, tapatybes, skatinama asimiliacija, primetami įvairūs sprendimai, ignoruojamos svarbios problemos. Vengrijos konstituciją jis buvo linkęs matyti kaip pavyzdį, kad Europoje prasideda pasipriešinimo tam procesai.
„Kai pradedama taip spausti, kad net bobutė nebegali kiaušinių pardavinėti miestelyje, einama prie išsigimimo. Europoje šitas atvejis su Vengrijos konstitucija yra proga pakalbėti apskritai apie Europos tikslus, Europos egzistenciją“, - kalbėjo R. Grigas.
Mykolo Romerio universiteto profesorius dr. Saulius Arlauskas pritarė kolegai, teigdamas, kad, užuot savo vienybę grindusi tokiu fiktyviu principu kaip žmogaus teisės, Europa privalo apsispręsti dėl vertybių sistemos. Pasak jo, bendruomenei esminė nuostata turi būti išlikimas, tai turi atsispindėti ir vertybių sistemoje, jos hierarchijoje. Šis tikslas ir preziumuojamas Vengrijos konstitucijoje.
„Konvencinė kolektyvinė moralė būtina žmonių normaliai egzistencijai. Vienintelis dalykas, kuris Europoje mus vienija - krikščioniškos šaknys. Vengrai sureagavo, jie tą parodė, jei Europoje šito nesupras, tada procesas tik aštrės“, - teigė S. Arlauskas.
Nepriklausomybės akto signataras Rolandas Paulauskas kalbėjo, kad Europos tautos dabar turi rinktis iš dviejų kelių: tautinio - nacionalinio arba liberalaus - kosmopolitinio, ir Vengrija priimdama konstituciją parodė, kurį kelią renkasi. Pasak jo, kompromisas tarp šių kelių neįmanomas, ir klausimas tik tas, kokių žmonių yra daugiau - liberalų ar tautininkų.
E. Vareikis nesutiko su nuomone, kad liberalios ir tautinės vertybės, ar Europos Sąjunga ir tautiškumas yra nesuderinama, jo nuomone, „tautiškos valstybės gali būti liberalios ir tai nėra blogai, ir to, kas vyksta Vengrijoje, kažkokia ypatinga revoliucija laikyti nereikėtų“.
Iškėlus klausimą, ko visgi iš Vengrijos gali pasimokyti Lietuva, E. Vareikis išsakė lūkesčius, kad tai paskatins pozityvius procesus. Jis priminė, kad Lietuvoje taip pat gali būti priimta Konstitucijos pataisa, susiejanti šeimą ir santuoką.
Seimo nario nuomone, nors jis ir esąs eurointegracijos šalininkas, Europa eina klaidingu keliu. Jo nuomone, vengrai elgiasi labai gerai „statydami bažnyčias, o ne kalėjimus“, ir Lietuva turi tai perimti, į pirmą planą iškeldama auklėjimą, o ne bausmes.
Panašiai mąsto ir S. Arlauskas, teigęs, kad Seimas turi ryžtis priimti pataisą ir taip „paaiškinti Konstituciniam Teismui, ką reiškia 38 Konstitucijos straipsnis“.
„Reikia garsiai ir drąsiai kalbėti. Aš manau, kad vengrai mus itin padrąsino šitoje vietoje, tikiuosi, vengrai padrąsins ir Seimo narius“, - vylėsi S. Arlauskas.
Pasak jo, bendravimas su studentais parodo, kad taip mąsto ir daug jaunų žmonių, ir didžiausia problema ta, kad nėra lyderio, kuris suprastų procesų esmę ir galėtų vesti tautą.
Vis dėlto visko, S. Arlausko nuomone, iš Vengrijos perimti nereikėtų - jis pripažino, kad abejoja, ar Vengrijos konstitucija tinkamiausia valstybės valdymo požiūriu, ir kad esama pavojaus, kad ji sudaro sąlygas ilgam valdžioje įsitvirtinti vienai grupuotei.
R. Paulauskas taip pat tvirtino, kad Lietuvoje, skirtingai negu Vengrijoje, net pirmaujančios partijos sulaukia nedidelio populiarumo ir neturi daug vietų parlamente. Be to, nors visose partijose esama tautiškai mąstančių žmonių, savo esme jos yra liberalios. Taip pat jis pastebėjo, kad didelis susiskaldymas yra ir tautoje, nors tautiškai mąstančių žmonių visgi daugiau.
„Šiandien vienos lietuvių tautos nėra. Pagal mentalitetą yra bent dvi tautos - viena, kuri dar atsimena tarybinį laikotarpį, ir kita, kuri jo neatsimena. Tai visiškai skirtingi pasaulio suvokimai, susišnekėti jiems labai sunku, nebeliko bendrų prasmių. Vienodo supratimo ir šiaip būti negali, o Lietuva dar turi specifines aplinkybes. Dalis elito visada bus pasiruošusi tautą kur nors vesti - ar į Rytus, ar į Vakarus. Elitas serga servilizmo liga, žiūri į burnas valdantiesiems, gauna maistą už tai, kad kalba kaip reikia“ , - dėstė R. Paulauskas.
R. Grigas irgi siūlė nepamiršti, kad Lietuva ilgą laiką buvo nutautinama, o ir dabar istorinės atminties skatinimo trūksta, elitas mažai paiso tautos interesų. Jis atkreipė dėmesį, kad jauni žmonės jau laiko save Europos piliečiais, individo teises ir pareigas kelia prieš bendruomenę, o ir vyresniems dažniau svarbu ekonominė gerovė, todėl, kad ryžtingai perimsime vengrų patirtį, tikėtis sunku.
Eltos korespondentas Ugnius Antanavičius
