Valstybė išleidžia pernelyg daug lėšų, įsigydama užsienio konsultacines paslaugas, tačiau būtų klaidinga teigti, jog labiausiai išlaidauja Energetikos ministerija, mano Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys Almantas Petkus. „Šiandien mes susirinkome kalbėti apie konsultantų pirkimus energetikos srityje, bet visoje valstybėje yra ta pati situacija, bet kokioje ministerijoje“, - penktadienį spaudos konferencijoje „Kiek užsieniui mokėsime už energetikos konsultacijas?“ sakė jis.
A. Petkaus teigimu, kartais konsultantų pagalba - būtina, tačiau tik tais atvejais, kuomet klausimui išspręsti reikalingos specifinės žinios. Tačiau šiuo metu Lietuvoje nėra tiksliai apsispręsta, kiek ir kurios konsultacijos reikalingos, todėl joms išeikvojamos didžiulės sumos pinigų.
„Aš galėčiau sutikti su ta pozicija, kad kažkurioje siauroje srityje, kur reikalingos ypatingos specifinės žinios, reikalingi konsultantai, bet kiek jų reikia ir kiek pinigų mes šiandien konsultantams išleidžiame, mano giliu įsitikinimu, yra nedovanotinai daug“, - teigia jis.
A. Petkus konferencijoje pripažino, jog tarp valstybės tarnautojų esama asmenų, turinčių ekspertinės patirties ir galinčių atlikti reikalingas studijas, tačiau jie veikia pagal aiškias pateiktas instrukcijas.
„Žmonės, dirbantys ministerijose, ekspertinę patirtį turi, tačiau jie, atrodo, vis tiek negali pateikti išvadų ar tų studijų, kurios mums reikalingos. (...) Jie šiandien dirba pagal aiškias savo instrukcijas. Ir kai reikia imtis konkrečios tam momentui reikalingos ekspertinės veiklos, kad reikia parengti kažkokias studijas, kyla klausimas, ar jis gali dirbti savo instrukcijų ribose, ar tai jau išeina iš jo instrukcijų ribų“, - sakė politikas.
A. Petkus valstybės tarnautojų darbo neefektyvumą siejo ir su išsiplėtusiu biurokratijos aparatu. Seimo nario manymu, jį padarius lankstesnį, sumažėtų ir užsienio ekspertų poreikis.
„Valstybės tarnautojai nedirba ir nesiekia rezultatų, todėl kad mūsų pati valstybės tarnyba yra tokia gremėzdiška. (...) Gal mums reikia ją lanksčią padaryti, ir tada, aš esu įsitikinęs, kad žymiai sumažėtų išorės ekspertų poreikis ir tos išleistos sumos pinigų“, - teigė jis.
Kitas diskusijos dalyvis - Verslo darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas įžvelgė tokią problemą, jog, samdant konsultantus iš užsienio, pasinaudojama viešųjų pirkimų įstatymo spraga, leidžiančia šiuo atveju viešo konkurso neorganizuoti.
„Didžiausia problema, kuri atsiranda samdant išorės konsultantus, yra susijusi su paprasta aplinkybe - beveik visi konsultantai samdomi derybų būdu. Viešųjų pirkimų įstatyme yra toks punktas, kuris leidžia neorganizuojant viešo konkurso, neatrenkant labiausiai kompetetingų, geriausių, bet taip, pusiau slapta. Ar tai energetikos ministerija, ar kažkokia kita ministerija, ar vyriausybė motyvuoja tuo, kad ji išrinko šitoje srityje geriausius specialistus“, - konferencijoje kalbėjo jis.
D. Arlauskas taip pat pažymėjo, kad konsultantų darbas priklauso nuo techninės užduoties suformavimo, todėl nėra svarbu, kas atliks ekspertines analizes - užsienio ar Lietuvos ministerijų darbuotojai.
„Lietuvoje yra nemažai advokatų kontorų, kurios dirba energetikos srityje, ir akivaizdu, kad jie pateikia studijas arba išvadas tokias, kokios reikalingos. Ar tai pakeistų situaciją, jei tas studijas darytų samdomi darbuotojai? Energetikos ministerija ar kitos? Jie būtų dar labiau priklausomi ir, manau, rezultatas būtų tas pats“, - sakė jis.
D. Arlauskas tokiu atveju nemato prasmės mokėti brangiau, todėl siūlo atsisakyti konsultantų iš užsienio.
„Aišku, jeigu ir šitie blogai padaro, ir tie blogai padaro, o viską lemia politinė valia ir institucijos suformuotas tikslas, tai tada, ko gero, taip, reikia rinktis pigesnį variantą, kad tą studiją (...) atliktų ministerijos darbuotojai - taip bus pigiau“, - teigė jis.
D. Arlauskas pabrėžė, jog itin svarbus ir konsultuojančiųjų atsakomybės klausimas. Su šiuo teiginiu sutiko ir Nepriklausomybės akto signataras Zigmas Vaišvila.
„Atsakomybės klausimas: mes laimėjome konkursą, mes pakonsultavome, techninę užduotį suformavome ne mes, o tie, kurie užsakė muziką, ir ko jūs iš mūsų norite - pasakys konsultantai, laimėję viešą ar neviešą konkursą. Tačiau tie, kurie privalo ministerijoje dirbdami žinoti energetikos sektorių (...), jie yra čia. ir gali reguliuoti įstatymas, kad jie atsakytų už tai, ką jie pasako“, - teigė jis.
Pasak Z. Vaišvilos, lietuviams apskritai patogiau, jei samdomi užsienio konsultantai, nes taip kyla mažiau klausimų, be to, sumažėja ir galimybių išspręsti kilusius neaiškumus.
„Patogiau, kai užsienyje kažkas surikiuoja - mažiau galimybių išsiaiškinti ir klausimų mažiau. Dėl to, kai pamatai šitas milijonines ekspertų sumas, kyla klausimas, kam yra ministerija“, - sakė Z. Vaišvila.
D. Arlauskas konferencijoje kėlė klausimą, ar tikrai užsakytos analizės yra tikslingai naudojamos. Jam antrino ir A. Petkus, tačiau abu sutarė, kad naudos iš jų nedaug.
„Per daug pas mus yra šitų studijų, todėl kad buvo per daug pinigų. Ir didelė dalis šitų studijų yra Ūkio, Finansų ministerijos tinklalapiuose. Klausimas - koks rezultatas, pritaikomumas? Tai čia mes ir matome - nulinis“, - sakė D. Arlauskas.
