Tai, kad valdžia įžvelgia grėsmių patriotinėje veikloje, liudija apie jos silpnumą, mano filosofas Krescencijus Stoškus.
Antradienį naujienų agentūroje ELTA surengtą diskusiją paskatino atgarsį sukėlusi Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos stovykla Šalčininkų rajono Dieveniškių miestelyje ir valdžios reakcija į šią stovyklą. Premjeras po Norvegijos įvykių paragino susirūpinti įvykiais Dieveniškėse, o stovyklos organizatoriai buvo apkaltinti per dideliu nacionalizmu. Stovyklą taip pat pasmerkė ir kiti valdantieji.
Diskusijos dalyviai ieškojo atsakymų, kuo skiriasi dabartinės lietuvių valdžios požiūris į lietuvybę nuo buvusios tarybinės valdžios.
Filosofas K. Stoškus sakė, kad tauta išgyvena tik tada, kai gali realizuoti savo interesus. Jo vertinimu, keliančiųjų ranką prieš tautos išlikimą, interesą pirmiausia derėtų paklausti, kam tada iš viso reikalinga valstybė. Filosofas teigė besistebintis valdančiosios Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų partijos pozicija dėl patriotinius interesus puoselėjančių organizacijų veiklos. Konservatoriai, anot jo, kaip tautiškumą deklaruojanti partija, lietuvybės išsaugojimui ir puoselėjimui turėtų skirti daugiau dėmesio, tačiau taip nėra.
„Manau, kad valdžia yra labai silpna. Vadinasi, yra toks valdžios neįgalumas. Ji nesusitvarko su savo reikalais, ji be galo bijo, bijo padarinių, bijo atlikti veiksmą. Valdžia neturi aiškių nuostatų, principų, krypties ir yra silpna. Ir dėl to ji bijo visko“, – sakė K. Stoškus.
Jo vertinimu, konservatorių indėlis į politiką yra menkas. Jie iš esmės tęsia neoliberalizmo politiką. Neoliberalizmas valdžią supriešino su tauta, nepajėgiame kaip tauta suvokti savo bendro intereso, kartu veikti.
Valdžia, pasak filosofo, bijo tik įtakingų asmenų, iš kurių neretai ir yra finansuojama. K. Stoškus sakė, kad ne tik valdžios reikalas, kad ji bėga nuo tautos. Tai ir tautos reikalas, kad ši nesugeba kartu veikti, suvokti problematikos. Dėl to esą kaltas likimas, istorinis individualizmas. Lojalumą filosofas siūlė sieti su pilietiškumu.
„O jeigu pilietiškumo nėra Lietuvoje, vadinasi, nėra ir tautinio intereso, suprantama, esame pakrikusi visuomenė“, – teigė jis.
Lietuvių tautinio centro (LTC) vadovas Ričardas Čekutis sakė, kad po Norvegijos tragedijos daugelis pradėjo matyti grėsmes ten, kur jų nėra. R. Čekutis pasakojo, kaip yra persekiojami jo vadovaujamos organizacijos nariai, prieš juos imamasi represijų. Pašnekovas dabartinių patriotų atžvilgiu įžvelgė analogijas su sovietmečiu. Jo vertinimu, patriotiškai nusiteikusių jaunuolių eitynes kovo 11–ąją, Dieveniškių stovyklą valdžia supranta kaip grėsmę keliantį procesą.
„Iš esmės gyvename Sovietų Sąjungos klone – Europos Sąjungoje. Kai pasakome, kad lietuvių tauta kuria Lietuvos valstybę, mes tampame ekstremistais, kuriuos reikia persekioti“, – kalbėjo LTC vadovas.
R. Čekučio teigimu, Lietuvoje yra daug žmogaus teisių gynėjų, tačiau lietuvybę puoselėjantiems primetamos marginalų etiketės, jų niekas negina.
„Jeigu toliau tokios represijos tęsis, tai mūsų gretos tikrai gausės, iš tikrųjų bus protestų ir kels realią grėsmę valdžios egzistencijai“, – įspėjo R. Čekutis.
Nepriklausomybės atkūrimo akto signataras Audrius Butkevičius priminė, kad sovietmečiu lietuviai nacionalinės idėjos skleidimo srityje buvo pripažinti lyderiais. Tuo tarpu šiuo metu Europos Sąjungoje bandant propaguoti nacionalines idėjas tampama parijais, nacionalinės idėjos skleidėjui primetama ekstremisto etiketė. Anot A. Butkevičiaus, taip nutiko dėl du dešimtmečius vykdomos liberalizmo propagandos, kuri tapo visų šalies partijų pagrindine politika.
„Iš esmės jokių kitų idėjų nėra, jokie tikslai neformuluojami. Tame ir yra pagrindinė problema Lietuvos politikoje, kad neturime partijų, kurių tikslus galėtume labai aiškiai įvardinti, kur numatytume bent kažkokius patikimus vienų ir kitų skirtumus. Jeigu kalbėtume apie skirtumus, tai ta skiriamoji linija eina tiktai taip: vienoje pusėje yra visos šiandien veikiančios oficialios partijos, kitoje pusėje yra įvairias nacionalines idėjas propaguojantys judėjimai. Nacionalumas yra ta riba. Daba yra vienintelis dalykas – ar tu pasisakai už nacionalinius prioritetus, savo tautos interesus, ar pasisakai už tą žaidimą, tampi masiniu vartotoju ir esi vertingas tiek, kiek laiku įsigyji vienų ar kitų produktų“, – įžvalgomis dalijosi A. Butkevičius.
Pasak jo, būtent tokiu principu šiuo metu formuojama Europa, dėl to ir kyla priešprieša nacionaliniams judėjimams. Tiesa, lietuviai iš praeities, ko pamokė istorija, atsinešę norą kautis ir nepaklusti.
K. Stoškus sakė nemanąs, jog išnaudojame visas demokratijos galimybes, tačiau revoliucinio kelio nemato.
„Jeigu nebūtume praėję šito revoliucinio pragaro, galėtume sakyti “nežinome„, “tikimės, kad bus kitaip„, bet jis buvo visais būdais išbandytas. Daug šalių išbandytas – liberalesnis, aštresnis. Ir visur, kaip žinote, jis turėjo tik jėgą, vieną ideologiją ir galų gale kapituliaciją. Visa kita yra utopijos, iliuzijos. (...) Tauta turi tapti kaip jėga, ne vidinius kivirčus spręsti. Šis tikslas turi iškilti kaip valstybės išlikimo, tautos likimo klausimas“, – apibendrino K. Stoškus ir siūlė išnaudoti iki šiol silpnai Lietuvoje išplėtotus demokratinius institutus.
