Kultūrinio gyvenimo finansavimas – skaudi tema Lietuvos inteligentijos atstovams. Viešoje erdvėje diskutuojama, kodėl Lietuvoje trūksta kultūros politikos, galbūt dėl to, kad nėra politinės kultūros?
Diskusijai apie Lietuvos kultūros prioritetus susirinko buvęs kultūros ministras aktorius Remigijus Vilkaitis, rašytojas Vytautas Bubnys, tapytojas Giedrius Kazimierėnas ir dainininkas Vytautas Juozapaitis.
Reikalinga kultūros plėtros strategija
R. Vilkaičio nuomone, kalbant apie kultūrą, neverta nugrimzti į detales, o reikia kalbėti apie Vyriausybės ir Kultūros ministerijos planus sukurti kultūros plėtros strategiją. Anot jo, tai turėtų daryti ne viena ministerija, o visa tauta, tame turi dalyvauti visi piliečiai, nepaisant partinių dalykų ir socialinės padėties.
„Problema ne finansavime, tai antrinis dalykas, problema tame, kad Seimas ir Vyriausybės nariai nesuvokia savęs kaip visumos, kiekvienas galvoja apie savo partiją, plėšo ir taip menkus pinigus į savo pusę. Čia ir išryškėja kultūros trūkumas“, - teigė jis.
Buvusio ministro manymu, kultūrinė programa turi būti ilgalaikė, o ne kadencinė ar rinkiminė, tik tuomet Lietuvoje atsiras kultūros strategija ir planas.
V. Juozapaitis: valdantieji sužeidė Lietuvos kultūrą per mokesčių politiką
Pasak dainininko V. Juozapaičio, Lietuvoje partinių interesų kova yra aukščiau valstybės prioritetų. Dabartinė valdančioji dauguma pasiskirsto sferomis ir kultūra tampa vienos partijos įkaitu.
„Į valdžią atėjo jėga, kuri neturi supratimo, kaip turėtų būti. Net jei prie vairo atsistoja mąstantys žmonės, jiems neleidžia atstovauti kultūros pasaulio interesus. Ir tai yra normalu nekultūringoje erdvėje“, - komentavo jis.
V. Juozapaitis papasakojo, kad valdantieji sužeidė Lietuvos kultūrą per mokesčių politiką, buvo kirsta kirviu. „Suprantu, kad kai operuoji, negali atsiklausti, išpjauti apendiksą ar ne, bet pas mus nebuvo net slaugos proceso“, - stebėjosi jis.
Anot dainininko, dabartinis Švietimo ministras Gintaras Steponavičius neturi jokio supratimo apie aukštąją kultūrą, tik naikina tos kultūros židinius.
V. Bubnys: ministras pirmininkas neranda nė žodžio apie kultūrą pasakyti
Rašytojas V. Bubnys stebėjosi, kad nuo nepriklausomybės atkūrimo pradžios Vyriausybė žadėjo, kad susitvarkiusi su ekonomika, sustiprės ir tada atsigręš į kultūrą, tačiau kuo toliau, tuo mažiau pinigų atsiranda kultūrai.
„Mane pritrenkė faktas, kad per Nepriklausomybės atstatymo dvidešimtmetį pirmasis kalbą sakė Premjera Andrius Kubilius. Jis gražiai kalbėjo, kad viskas eina geryn, tačiau nepasakė nė vieno žodžio apie kultūrą. Ji neegzistuoja. Yra daug sričių, tik ne kultūra. O ministras pirmininkas neranda nė žodžio apie kultūrą pasakyti...“, - neslėpė apmaudo jis.
Pasak V. Bubnio, ankščiau mes laikėmės ant nacionalinės kultūros pamatų, kuriuos apgriovėme, tačiau dabar mes padarėme kur kas didesnius griuvėsius.
„Žmonės per rinkimus pasitiki naujomis partijomis ir jų gražiais žodžiais, kuriuos jos nesigėdija sakyti. Tačiau pasibaigus rinkimams jie pamiršta, ką žadėjo“, - tikino jis.
Kultūros atstovas stebėjosi, kad kitos Europos Sąjungos šalys sunkmečio metu didino kultūros finansavimą, o Lietuvoje Vyriausybės atstovai taupo ir švaisto lėšas į kitas sritis, nes jaučiasi nepakaltinami.
G. Kazimierėnas: reikia keisti toną su valdžia
Tapytojas Giedrius Kazimierėnas atvirai abejojo tokios polemikos vaisingumu. „Mes, kultūros žmonės, esam netyčia įklimpę į tokią situaciją, iš kurios nepajėgiame išsiveržti. Ir mūsų polemika yra absoliučiai nevaisinga. Aš nematau reikalo dalyvauti kalbose apie kultūros politiką, nes viskas seniai įvardyta. (...) Kam tęsti toliau šitą žaidimą? Jokios prasmės! Aš tai vadinu paverkšlenimu viens kitam į rankovę. Jeigu jau vadiname save intelektualais, turėtume kelti klausimą kitaip: kaip įjungti šitą mašiną, nes toliau verkti beprasmiška. Mes neturim valdžios, su kuria galim kalbėti“, – konstatavo dailininkas.
Pasak G. Kazimierėno, išėjimo iš susiklosčiusios gėdingos situacijos, kai valdžia visiškai nesiskaito su kultūros žmonėmis, mechanizmas yra. „Visuomenė jau du dešimtmečius provokuoja savo valstybės vyrus sukurti sistemą, tai yra ne valdžia kuria sistemą, o visuomenė, tačiau valdžia arogantiškai atstumia bet kokius siūlymus ir netgi šaiposi“, – piktinosi dailininkas, siūlydamas keisti toną kalbant su valdžios žmonėmis.
„Visų pirma nustokim būti klerkais, įrankiais per rinkimus. Antras dalykas – reikia užblokuoti koncertus, parodas, jie neverti tų parodų, tegul jie naudoja tą meną, kurį remia. Reikia kultūros visuomenės solidarumo – mes gi susipjovę, susiskaldę. Kultūros žmonės turi susivokti, kad kažką reikia keisti savyje, reikia pradėti mąstyti, kurti sistemą“, – ragino G. Kazimierėnas.
