Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) keliama įtampa dėl esą skriaudžiamų Lietuvos lenkų dangstoma nekompetencija, yra įsitikinęs Ryšardas Maceikianecas, Vilniaus rajono gyventojas, kuris mieliau būtų vadinamas lenkakalbiu lietuviu nei Lietuvos lenku, ir yra įsitikinęs, kad visi gyvenantys šioje valstybėje yra Lietuvos tautos dalis.
„Tai buvo ir mūsų kadaise, ir valdžios klaida, kad mes laikome Lietuvos lenkus Lenkijos tautine mažuma, o jeigu Lietuva priimtų lenkakalbius lietuvius kaip savo kultūrą? Kad prezidentė viešai pasakytų, kad mes visi priklausom Lietuvos tautai. Juk konstitucinė sąvoka yra ne lietuvių tauta, o Lietuvos tauta“, - sakė R. Maceikianecas, kartu su kitais Lietuvos socialdemokratų sąjungos (LSDS) atstovais penktadienį naujienų agentūroje ELTA surengęs spaudos konferenciją.
Jis atkreipė dėmesį ir į tai, kad lenkų gimtosios kalbos programos tautinių mažumų mokyklose yra pernelyg susietos su Lenkijos valstybe.
„Lenkų gimtosios kalbos programos mokyklose siejamos su Lenkijos istorija, kultūra, teatru. Tokiu būdu auklėjami jauni Lietuvos lenkai, kurie nesijaučia susiję su Lietuva. Lietuvoje gyveno, rašė tiek daug poetų, rašytojų lenkų kalba, kad mums nereikia jų iš Lenkijos, jie (politikai - ELTA) net nemąsto, kad programos gali būti siejamos su Lietuvos istorija, kultūra“, - sakė R. Maceikianecas.
R. Maceikianecas nėra ir didelis palaikytojas Kultūros ministerijos darbo grupės siūlomos idėjos leisti dvikalbes lenteles ten, kur daugiau nei trečdalį gyventojų sudaro tautinių mažumų atstovai.
„Ras porą milijonų litų, kad užrašai visur būtų pakabinti, bet neras poros šimtų tūkstančių, kad, pavyzdžiui, Lietuvoje pasirodytų kažkoks nepriklausomas leidinys lenkų kalba“, - sakė R. Maceikianecas.
Jo teigimu, kai dabar daug kalbama apie Lietuvos lenkus, tiksliau būtų, jei būtų įvardinta, kad kalbama apie LLRA.
„Visi svarsto, ką jiems dar duoti - gal užrašus, pavardes, kad nusiramintų, nors niekas negalvoja, kaip Vilniaus rajone sudaryti galimybes demokratijos pagrindams kurti, jeigu toje teritorijoje nėra žodžio laisvės, nėra galimybės burtis, pareikšti savo nuomonės, pasirinkti laisvai, vadinasi, ten nėra demokratijos. Aš ten gyvenu, iš ten kilęs. Ne žmonės reikalauja užrašų, ne žmonės reikalauja kažkokių nesąmonių, tiesiog grupė LLRA vadovų su Tomaševskiu priešaky, jo šeima, keletas patarėjų priima sprendimus, ko šiandien reikalausime“, - sakė R. Maceikianecas.
Jo įsitikinimu, dedantis gelbėtojais siekiama išsaugoti savo valdžią ir dangstyti nekompetentingumą.
"Regionas miršta 17 metų, LLRA netrukdomai valdo. Per šituos metus Vilniaus rajonas nusigyveno, apaugo krūmais. Ten niekada neateis nei investicijos, jeigu viešai nuolat kalbama, kad ten lenkams neleidžia gyventi.
Pažiūrėkime į kultūrą: kiek Vilniaus regione iškilių rašytojų, poetų, istorinių vietovių, tuo taip pat jie nesirūpina. Mentalitetas - griovikų. Neturėdami gerų specialistų jie turi vienintelį kozirį - didinti įtampą, lyg tai - gynimas lenkų, o praktiškai lenkai visi nuo to labai smarkiai nukenčia. Aš nesakau, kad lietuviai mus persekioja, bet kiekvienai dūšiai lenkas kelia abejonę, ar šitas lenkas yra geras žmogus, ar jis toks pats kaip Tomaševskis? Europos Parlamente yra 735 europarlamentarai iš 27 šalių ir vienintelis iš jų bėgioja ir triukšmauja prieš savo šalį", - kalbėjo R. Maceikianecas.
LSDS pirmininkas Arvydas Akstinavičius yra įsitikinęs, kad LLRA ir jos lyderio Valdemaro Tomaševskio politika Lietuvos atžvilgiu yra antikonstitucinė.
„Deja, griežtesnių vertinimų ar sankcijų mūsų valdžios pareigūnų ji nesulaukė ir todėl, mūsų įsitikinimu, reikalingi sprendimai, kurie šitiems antivalstybinius LLRA veiksmams duotų tam tikrą atkirtį“, - sakė A. Akstinavičius.
Dėl to, pasak partijos pirmininko pavaduotojo Tomo Bakučionio, LSDS parengė dokumentą, kuriame yra atkreipiamas dėmesys į istorines realijas, analizuojama dabartinė padėtis, kviečiama diskutuoti tokiais klausimais bendrai - ar pats terminas „tautinė mažuma“ nėra diskriminacinis, ar jo nereikėtų keisti „tautine bendrija“ arba „etnine grupe“, kiek tautinių mažumų nacionalinės valstybės kaimynystė lemia problemos kėlimą ir pan.
„Turėtume kalbėti apie Lenkiją kaip apie vieną svarbiausių regioninių partnerių ir šiame kontekste lenkų tautinės bendrijos klausimai iškyla į labai svarbias pozicijas. Tariami tautinės mažumos teisių pažeidimai buvo eskaluojami labai dažnai tuo metu, kai vyko judesiai tarpvalstybiniuose santykiuose ir svarstant energetinius projektus. Galima daryti prielaidą, kad problemų eskalavimas yra padiktuotas kitų paskatų ir gal net kitų politinių jėgų, gal net tų užsienio valstybių, kurios turi imperinių aspiracijų šiame regione, bandant jas įgyvendinti per energetinę politiką“, - sakė T. Bakučionis.
