mažuma

Oficialaus sąrašo su būsimų ministrų pavardėmis iš Skvernelio vis dar nesulaukęs prezidentas Gitanas Nausėda vietoje to nusprendė susitikti su opozicija. Jos atstovai džiūgauja, kad opozicijos ir šalies vadovo nuomonė dėl ministrų likimo sutampa, o prezidentūra jau praneša, kad filtro gali nepraeiti jau ne vienas ministras, kaip kalbėta iki šiol, o bent keletas. Nausėda su opozicinių partijų lyderiais aptarė net mažumos Vyriausybės bei pirmalaikių rinkimų scenarijų.

Lenkų tautybės Lietuvoje gynėjas Valdemaras Tomaševskis Lietuvoje kartu su pagalbininkais iš Vakarų renka gyventojų parašus dėl esą geresnio tautinių mažumų teisių užtikrinimo. Tomaševskis lieja tulžį ant valdančiųjų ir lenkų padėtį Lietuvoje vadina skandalinga. Tiesa, taip mano ne visos tautinės mažumos, gyvenančios Lietuvoje. Politologai sako, kad ši akcija Lietuvoje rengiama ne šiaip, o dėl artėjančių rinkimų.

Į valdančiąją koaliciją Vilniuje kviečiamos Lietuvos lenkų rinkimų akcijos - Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) vadovas Valdemaras Tomaševskis sako, kad svarstoma galimybė likti ir mažumoje, bet išreikšti paramą valdantiesiems. Jis sako, jog įmanoma bendradarbiavimo forma būtų, jei LLRA būdama opozicijoje turėtų savo vicemerą, kaip buvo ankstesnėje kadencijoje dirbant su tuometiniu meru Artūru Zuoku.

Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė atsakė į Lenkijos Respublikos nacionalinio švietimo ministrės Joannos Kluzik-Rostkowskos laišką, kuriame ji reiškė susirūpinimą dėl lenkų tautinės mažumos Lietuvoje švietimo. Ministrė A. Pitrėnienė paaiškino priežastis, kurios lemia mažėjantį mokyklų tinklą visose šalies savivaldybėse ir priminė, kad panašios tendencijos pastebimos ir Lenkijoje. „Per pastaruosius 15 metų Lietuvoje beveik 40 proc.

 Janina Mateikienė, LRT Radijas, LRT.lt Likus kiek daugiau nei mėnesiui iki abitūros egzaminų, Lenkų rinkimų akcijos atstovai (LLRA) Seime ragina dar kartą aptarti tautinių mažumų mokyklų mokinių pasirengimą laikyti suvienodintą lietuvių kalbos egzaminą. Nuo 2013-tųjų visi Lietuvos abiturientai laiko vienodą lietuvių kalbos egzaminą, tačiau vertinimo sąlygos buvo lengvesnės tautinių mažumų moksleiviams.

Europos Parlamento narys Valdemaras Tomaševskis paprašė Lenkijos pagalbos sprendžiant neva engiamų Lietuvos lenkų mažumos problemą. Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius radijui „Laisvoji banga“ bangai sakė, kad ši problema yra sprendžiama be V. Tomaševskio patarimų: „Jeigu jam tikrai rūpėtų šie reikalai, jis galbūt elgtųsi kiek kitaip. Bet čia jo reikalas — politikas atsako už savo veiksmus, matyt, turi savo programą.

Ketvirtadienį į Vilnių aiškintis tautinių mažumų situacijos planuoja atvykti Lenkijos parlamentinės partijos "Įstatymas ir teisingumas" vicepirmininkas Adamas Lipinskis bei šiai partijai priklausantis Seimo narys Mariusz'as Blaszczak'as (Marjušas Blaščiakas). Atvažiuoti į Lietuvą planavo ir šios partijos pirmininkas, buvęs Lenkijos premjeras Jaroslawas Aleksanderis Kaczynskis (Jaroslavas Aleksandras Kačinskis), bet vizito išvakarėse susirgo.

Daugiau nei 43 tūkst. litų bauda Šalčininkų valdininkui už nenukabintus lenkiškus užrašus nepatenkinti Seimo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos nariai kreipėsi į ESBO komisarę tautinių mažumų klausimais, Europos parlamento ir Europos Komisijos vadovus, prašydami "nedelsiant imtis visų priemonių tautinių mažumų teisėms Lietuvoje apginti". Kreipimosi tekstas, kurį pasirašė aštuoni frakcijai priklausantys Seimo nariai, ketvirtadienį paskelbtas partijos interneto svetainėje.

Lietuvoje nuosekliai gerėja teisinė ir politinė aplinka, žmonės tampa pilietiškai aktyvesni, bet šalyje išlieka nepakantumas mažumoms, rodo naujas tyrimas apie demokratijos būklę Europos Sąjungos (ES) šalyse. Vertinant rinkimus ir procedūrinę demokratiją, Lietuva 1999 ir 2008 metais būdavo aukščiau tik už Bulgariją ir Rumuniją, bet pagal naujausius vertinimus taip pat aplenkė Graikiją ir Latviją.

Šiandien Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius priėmė diplomatinę tarnybą Lietuvoje pradedantį Lenkijos Respublikos ambasadorių Jaroslawą Czubinskį. Premjeras išreiškė viltį, jog aktyvus naujojo ambasadoriaus darbas Lietuvoje padės dvišaliam bendradarbiavimui. Kalbėdamas apie dvišalius santykius Vyriausybės vadovas pabrėžė, jog Lenkijos ir Lietuvos bendradarbiavimas energetikos ir transporto sektoriuose daro įtaką visam Baltijos regionui.

Gėjų barai Didžiosios Britanijos sostinėje nesirengia nutraukti rusiškos degtinės boikoto, kurį jie paskelbė, protestuodami prieš įstatymą dėl homoseksualizmo propagandos, informuoja „Euronews“. „Kampanija plečiasi... Žinote, galų gale, jeigu visas pasaulis nebepirks rusiškų prekių, jie tą pajus“, - cituoja televizijos kompanija vieną iš akcijos dalyvių. Anksčiau buvo skelbta apie rusiškos degtinės boikotą JAV.

Yra sakoma, kad kuo garsiau loja šuo, tuo labiau jis yra išsigandęs. Manau, tai nusako esminę tiesą apie baimę – rėkiame, šaukiame ir draskomės tada, kai juntame pavojų ir nežinome, kaip gelbėtis. Nors pradėjau kalbėti apie šunį, iš tiesų omenyje turiu žmogų. Tiesiog kurį laiką stebėdama viešąjį Lietuvos gyvenimą, pastebėjau labai daug aklo, beviltiško pykčio, rėkavimo ir tiesiog žvėriško siautimo.

Antradienį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) paskelbė galutinį ir neskundžiamą sprendimą dėl liepos 27 dieną planuojamų seksualinių mažumų eitynių vietos – gėjams leista žygiuoti Gedimino prospektu. Pagrindinėje miesto gatvėje – Gedimino prospekte – vasarą savaitgalio popietes mėgsta leisti tiek miesto svečiai, turistai, tiek vilniečiai.

 Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė spaudos konferencijos metu Strabūre teigė, kad esminiai prioritetai Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai metu bus bendros rinkos vystymas, finansinio stabilumo klausimai ir europinės energetikos rinkos kūrimas. „Taip pat norėčiau paminėti, kad labai svarbu dėmesio skirti jaunimo nedarbo mažinimui bei prekybos sutartims tarp ES ir JAV bei Japonijos“, – žurnalistams sakė Lietuvos vadovė.

Iki pirmojo Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos (ES) Tarybai liko tik šiek tiek mažiau nei du su puse mėnesio – derinami administraciniai aspektai, daugėja ES pareigūnų vizitų, o kitos šalys narės labiau nei bet kada ima stebėti Lietuvą, vis dar ieškančią galimybių įgyvendinti savo ambicijas. Šiame kontekste apie Lietuvos santykius su ES ir būsimo pirmininkavimo kontūrus balsas.lt kalbėjosi su politologu Laurynu Kasčiūnu.

Kol kritinė masė tautiečių oro špagomis vaikė pseudoslibinus, vadinamus seksualinių mažumų vardu, sąmoningi piliečiai savyje ugdė toleranciją. Vis dėlto iki visuotinės empatijos lietuviams dar toloka, tad neandertaliečių laužus primenantys pasisakymai dar ilgą laiką sulauks minios ovacijų. Tokią reakciją sukėlė ir baltišką kultūrą puoselėjančio festivalio „Mėnuo Juodaragis“ organizatorių pasisakymas, kad jų renginyje „iškrypėliams“ vietos nėra.

 Lietuvos statistikos departamentas paskelbė išsamius galutinius Lietuvos Respublikos 2011 metų visuotinio gyventojų ir būstų surašymo rezultatus apie nuolatinių gyventojų sudėtį pagal tautybę, gimtąją kalbą ir savęs priskyrimą religinei bendruomenei. 2011 m. kovo 1 d. Lietuvoje gyveno 154 tautybių gyventojai. Lietuvoje buvo 84,2 proc. lietuvių, 6,6 proc. lenkų, 5,8 proc. rusų, 1,2 proc. baltarusių, 0,5 proc. ukrainiečių ir 0,6 proc. kitų tautybių gyventojų, rašoma pranešime spaudai.

Užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus praėjusią savaitę Lenkijoje išsakyto atsiprašymo už praėjusios kadencijos Seimo sprendimą nepritarti įstatymui dėl pavardžių rašymo lenkiškais rašmenimis sureikšminti neverta, kadangi ministras kalbėjo labai atsargiai, tačiau santykius su lenkais gerinti būtina, mano Ježio Gedroico (Jerzy Giedroyc) dialogo ir bendradarbiavimo forumo valdybos pirmininkas, istorikas Alvydas Nikžentaitis.

Trečiadienį vizito į Lenkiją vykstantis Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius teigia, kad santykiuose su šia šalimi, „kaip ir su visais kaimynais, yra rezervo, tikrai turime ką pagerinti“. Kalbėdamas apie dvikalbes lenteles Vilniaus rajone, nelietuviškų pavardžių rašymą nelietuviškais rašmenimis L. Linkievičius sakė, kad čia yra erdvės kompromisams, o esamos problemos bus sprendžiamos europietiškai, atsižvelgiant į Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją, kurią Lietuvą priėm...

Teorinių galimybių susiformuoti mažumos Vyriausybei yra, tačiau jos nesvarstomos, trečiadienį pareiškė Premjeras Andrius Kubilius. „Teorinių galimybių yra pačių įvairiausių, bet aš jų nesvarstau. Kaip kareivis Šveikas yra sakęs: negali būti taip, kad nebūtų kaip nors“, – trečiadienį klausiamas, kaip vertina tokią galimybę ir ar pasiruošęs vadovauti mažumos Vyriausybei, sakė Ministras Pirmininkas.

Seimo Pirmininkė Irena Degutienė neatmeta mažumos Vyriausybės galimybės. „Aišku, visaip gali atsitikti. Politikoje vieną dieną gali būti vienoks matymas, kitą dieną – kitoks. Todėl niekada nieko negali atsisakyti ir niekada negali prognozuoti, ypač esant tokiai situacijai, kokia yra šiandien, kas bus rytoj. Bet įmanomi visokie būdai“, – trečiadienio rytą „Žinių radijuje“ klausiama, ar negalvojama apie mažumos Vyriausybę politiniuose sluoksniuose, pareiškė I. Degutienė.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) keliama įtampa dėl esą skriaudžiamų Lietuvos lenkų dangstoma nekompetencija, yra įsitikinęs Ryšardas Maceikianecas, Vilniaus rajono gyventojas, kuris mieliau būtų vadinamas lenkakalbiu lietuviu nei Lietuvos lenku, ir yra įsitikinęs, kad visi gyvenantys šioje valstybėje yra Lietuvos tautos dalis.

Europos Parlamento nariai iš Lietuvos penktadienį laišku kreipėsi į Europos Sąjungos vadovus, pateikdami išsamius atsakymus į priekaištus ir kritiką Lietuvai, kuri buvo išsakyta Valdemaro Tomaševskio ir kitų 26 Europos Parlamento narių pasirašytame laiške, irgi adresuotame Europos Sąjungos institucijų vadovams.