Ministrė A. Pitrėnienė paaiškino priežastis, kurios lemia mažėjantį mokyklų tinklą visose šalies savivaldybėse ir priminė, kad panašios tendencijos pastebimos ir Lenkijoje.
„Per pastaruosius 15 metų Lietuvoje beveik 40 proc. sumažėjo vaikų, lankančių bendrojo ugdymo mokyklas. Natūralu, kad ši demografinė tendencija turėjo įtakos ir mokyklų tinklui. (...) Lietuvos Respublikos Vyriausybė, siekdama, kad vaikai įgytų išsilavinimą kuo arčiau namų, pakeitė Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisykles. Nustatytas mažesnis mokinių skaičius ir didesnis finansavimas kaimo mokykloms. Dar daugiau lengvatų įtvirtinome mokykloms tautinės mažumos kalba. Žinau, kad tokios demografinės tendencijos būdingos ne tik mūsų šaliai, bet ir Lenkijai. Lenkijos Punsko valsčiuje buvo uždaryta daugiau nei pusė mokyklų lietuvių mokomąja kalba ir šiuo metu ten veikia tik 4 iš 1999 m. veikusių 14 mokyklų“, - rašoma ministrės A. Pitrėnienės laiške.
Ministrė A. Pitrėnienė taip pat priminė, kad pirmą kartą bendras supratimas dėl vieningo lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino ir dėl pereinamojo laikotarpio Lietuvos ir Lenkijos švietimo ministrų buvo pasiektas ir įtvirtintas dar 2002 m. pasirašytame bendrame Komunikate. Lietuvos švietimo ir mokslo ministrė užtikrino, kad Lietuva nėra priėmusi jokių teisės aktų pakeitimų, bloginančių ugdymosi gimtąja kalba sąlygas.
„Kaip tik siekiame, kad tautinių mažumų moksleiviai galėtų mokytis gimtosios kalbos ir mokyklose valstybine mokomąja kalba. Numatome, kad po kelių metų mokiniai, kurie mokosi mokyklose lietuvių mokomąja kalba, turės galimybę mokytis lenkų, rusų ir kai kurių kitų savo gimtųjų kalbų. Tam planuojama skirti 2 pamokos per savaitę“, - rašoma laiške.
Ministrė A. Pitrėnienė taip pat išreiškė viltį dėl abipusio bendradarbiavimo tautinių mažumų švietimo klausimais.
