Politologai sako, kad ši akcija Lietuvoje rengiama ne šiaip, o dėl artėjančių rinkimų.
Tokie simboliniai gestai Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškųjų šeimų sąjungos nedžiugina ir nepasitenkinimo nemažina. Partijos nariai norėtų, kad lenkiškais rašmenimis savo namus galėtų žymėti visi, kas nori. O ir asmens dokumentuose esą turėtų atsirasti dviguba v, x ir q raidės. Partijos lyderis Valdemaras Tomaševskis, kalbėdamas apie valdančiuosius (ir buvusius, ir esamus), žodžių labai nerenka.
Aštuonias vietas Seime turinčios partijos pirmininkas tvirtina, kad Lietuva, priimdama įstatymus, pablogino tautinių mažumų švietimo kokybę, neišsprendžia asmenvardžių ir vietovardžių klausimų.
Tiesa, tai ne rajonai, o seniūnijos, neretai turinčios labai mažai gyventojų. O savivaldybės informaciją suteikia ir kitomis kalbomis, ne tik lietuvių. Lietuvos lenkų rinkimų akcija skelbiasi prisidėjusi prie kitų Europos Sąjungos šalių iniciatyvos rinkti parašus dėl geresnio tautinių mažumų teisių užtikrinimo Sąjungos narėse.
Iš viso bendrijoje surinkta per milijoną 200 tūkstančių parašų. Net du trečdaliai jų atkeliavo iš Vengrijos ir Rumunijos. Kaip teigia Europos tautybių federalinės sąjungos prezidentas, dauguma bendrijos valstybių atsisako įgyvendinti mažumų prašymus, taigi labiau stengtis reikia visai Europos Sąjungai.
Lietuvoje iniciatyvos dokumentą pasirašė per 20 tūkst. žmonių. Tiesa, tai palyginti mažas skaičius, turint galvoje, kad mūsų šalyje gyvena keli šimtai tūkstančių vien lenkų tautybės žmonių. O ir jungėsi prie iniciatyvos ne visos tautinės mažumos. Štai žydų bendruomenės pirmininkė turi kitokį požiūrį, kaip turėtų elgtis tautinių mažumų atstovai.
Politologai akcentuoja, kad, kaip tyčia, asmenvardžių rašybos klausimai į paviršių keliami prieš artėjančius rinkimus. Jau kitąmet šalyje bus renkami ir merai, ir savivaldos tarybos.
„Kai reikia parodyti, kad ta partija yra labai reikalinga toms problemoms spręsti ir bandoma tokiu būdu pasakyti, kad jūs mus būtinai remkite, nes mes bandysime spręsti problemas. Nes jeigu tų problemų nebus, tai LLRA ir kaip partija nebus reikalinga“, – sakė politologė Rima Urbonaitė.
Ekspertų teigimu, Lietuvos valdantieji privalo atsižvelgti į tautinių mažumų norus. Tačiau ir mažumos turėtų jaustis esantys mūsų šalies piliečiai.
Lietuvoje tautinės mažumos sudaro 16 procentų gyventojų, tai yra mažiausias skaičius Baltijos šalyse.
Plačiau apie tai TV3 reportaže
