tautinė mažuma

Maskva pirmadienį griežtai pasmerkė Latvijos priimtas įstatymų pataisas, numatančias laipsnišką perėjimą prie ugdymo valstybine kalba tautinių mažumų mokyklose, ir perspėjo, kad dvišaliai santykiai pablogės. Rusijos užsienio reikalų ministerija savo pareiškime pridūrė, kad už šį pablogėjimą bus visiškai atsakinga Ryga.

 Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) nesuteikė ilgųjų gimnazijų statuso dviems tautinių mažumų ir vienai lietuviškai mokyklai. Sostinės taryba dar rugpjūčio viduryje priėmė sprendimą, jog dvi tautinių mažumų pagrindinės mokylos - rusiškai mokanti Aleksandro Puškino ir lenkiškai ugdymą vykdanti Simono Konarskio - taptų ilgosiomis gimnazijomis, tačiau ŠMM konstatavo, kad mokykloms pertvarkyti iš pagrindinių į gimnazijas nėra teisinio pagrindo.

 Lenkijoje gyvenančios lietuvių tautinės bendruomenės atstovai sako stebintys radikalėjančias valdančiųjų nuotaikas dėl tautinių mažumų ir nėra užtikrinti dėl ateities. Tokius svarstymus, anot jų, sustiprina parlamente kilusi iniciatyva „lietuvišką nacionalizmą“ prilyginti totalitarinei santvarkai.

Buvęs Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Gediminas Grina iškėlė idėją atsisakyti tautinių mažumų mokyklų. Pasak G.Grinos, tokios mokyklos tampa „švietimo getais“, todėl po to nereikia stebėtis šių moksleivių išvykomis į Rusijos sukarintas mokyklas. „Tokios mokyklos visiškai neugdo pilietiškumo, nes jos yra izoliuotos tautinės visuomenės prasme. Jei mokykla grindžiama ne bendros, o tautinės mažumos pagrindu, vadinasi, jie remiasi kažkokiu kitu pagrindu.

Lietuvos lenkų tautinės mažumos politikų keliamos problemos neturėtų sukurti įtampos su būsimąja Lenkijos Vyriausybe ir užgožti bendradarbiavimo saugumo ir energetikos srityje, tikisi užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

 Premjeras Algirdas Butkevičus sako, kad daugiau nuolaidų per lietuvių kalbos egzaminą tautinėms mažumoms nebus suteikiama. Daliai tautinių mažumų mokyklų moksleivių trečiadienį įsitraukus į protesto akciją ir vietoj pamokų pasirinkus mišias, premjeras teigia raginimą neiti į mokyklas vertinantis kaip politikavimą. „Šitokią situaciją vertinu kaip politikavimą ir nesuprantu, dėl kokių priežasčių jie yra raginami neiti į mokyklą.

 Lenkų ir rusų mokyklų moksleivių streikas truks vieną dieną. Lietuvos lenkų mokyklų tėvų forumo atstovė Danuta Narbut teigė, kad streiką organizuoja tėvai, todėl nežinoma, kiek mokyklų ir vaikų protestuos. Ji antradienį per spaudos konferenciją Seime teigė, kad streike planuoja dalyvauti Vilniaus miesto ir rajono, Šalčininkų, Trakų rajono moksleiviai. „Streikuos ne viena mokykla ir ne viena klasė. Kol kas streikas suplanuotas tik rytoj.

 Švietimo ir mokslo ministerija ragina Lietuvos lenkų rinkimų akcijos vadovus ne politikuoti ir kviesti streikui, o verčiau skatinti tautinių mažumų mokyklų mokinius mokytis, nes geras išsilavinimas yra sėkmingos ateities garantija. Kiekviena iš mokinių atimta pamoka yra vaikų teisės į mokslą pažeidimas. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje numatytas privalomas mokslas iki 16 metų.

 Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) siūlo pakeitimus tautinių mažumų mokykloms. Interviu „Verslo žinioms“ švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė sakė, kad pagal vieną iš siūlomų modelių daugiau dalykų būtų galima mokytis lietuvių kalba.

 Vyriausybei nurodžius ištirti tautinėms mažumoms priklausančių asmenų padėtį Kultūros ministerija paskelbė atitinkamą viešąjį pirkimą. Nurodoma, kad tyrimu bus siekiama išanalizuoti Lietuvoje gyvenančių tautinėms mažumoms priklausančių asmenų poreikius, susijusius su jų integracija į šalies visuomenę, rašo dienraštis „Lietuvos žinios“. Įvertinus situaciją bus parengta speciali Tautinių mažumų tapatumo išsaugojimo ir integracijos į Lietuvos visuomenę 2016-2022 metais plėtros programa.

Tautinės mažumos Vilniaus ir Šalčininkų krašte nebenori būti Lenkų rinkimų akcijos įkaitės – didelei daliai pietryčių Lietuvoje gyvenančių žmonių nėra priimtinas vienos politinės partijos diktatas, – sako Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos vadovas Eligijus Masiulis.

Deividas Jursevičius, LRT Radijo laida „60 minučių“, LRT.lt Atlikta studija parodė, kad lenkų tautinė mažuma Lietuvoje savo identitetą suvokia gerokai kitaip, nei tai įsivaizduoja lietuviai. Apklausus Vilniaus mieste ir Vilniaus bei Šalčininkų rajonuose gyvenančius lenkus, kai kurie rezultatai nustebino ir pačius apklausos vykdytojus. Studijos rezultatus komentavęs Mykolo Romerio universiteto politikos mokslų instituto doc.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) lyderis Valdemaras Tomaševskis pirmadienį pareiškė džiaugiantis pasiektais gerais rezultatais. „Skaičiai – įspūdingi, lyginant su Seimo rinkimais, mes padidinome savo rinkėjų skaičių trečdaliu“, - kalbėjo politikas. „Galima pasakyti, kad išsaugojome koalicijos garbę. Dvi partijos gavo žymiai daugiau balsų negu anksčiau“, - apie LLRA ir „Tvarką ir teisingumą“ kalbėjo V. Tomaševskis.

2014-ieji, tiksliau, pirmieji tų metų mėnesiai, į istoriją įeis kaip laikotarpis, kai Maskvos valdovo įtaka ir jo populiarumas pasiekė viršūnę. Didžiosios slavų valstybės veiksmai visiems mums neleido užmiršti fakto, kad amžinų sutarčių ir taisyklių, deja, nėra.

Lietuvos lenkų rinkimų akcija, nenorėdama atsilikti nuo socialdemokratų ir „darbiečių“, suskubo į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK) atnešti parašų lapus su piliečių, remiančių jų kandidatūrą Europos Parlamento rinkimuose, parašais. Ketvirtadienį prieš pietus tautinių mažumų atstovai VRK pristatė 29 tūkst. 194 parašus. Elektroniniu būdu LLRA surinko 64 parašus. „Į Europos Parlamento rinkimus einame koalicijoje su politine partija Rusų aljansų.

Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) kritiškai vertina Seime svarstomą Tautinių mažumų įstatymo projektą, kuris kai kuriose vietos valdžios institucijose leistų vartoti lenkų ir rusų kalbas. VLKK išplatintame atsiliepime pažymima, kad projektas kai kuriose savivaldybėse praktiškai įteisintų dvikalbystę, t.y. tautinės mažumos kalba jose įgytų oficialiosios kalbos statusą, o tai prieštarautų Konstitucijai ir Valstybinės kalbos įstatymui.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) registruotame Tautinių mažumų įstatymo projekte Seimo teisininkai įžvelgia galimą prieštaravimą Konstitucijai. Vertindami LLRA atstovė Ritos Tamašunienės registruotą įstatymo projektą, Seimo kanceliarijos Teisės departamento specialistai tvirtina, kad Konstitucijai gali prieštarauti projekto nuostata, jog teritorijose, kur kompaktiškai gyvena kuri nors tautinė mažuma, vietos įstaigose ir organizacijose greta valstybinės kalbos gali būti vartotojama tos tauti...

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) deleguoto kultūros viceministro Edvardo Trucevičiaus vadovaujamos darbo grupės parengtas Tautinių mažumų įstatymo projektas kelia didelį susirūpinimą dėl Lietuvos teritorijos vientisumo, sako signatarai. "Tas projektas, kuris parengtas, kelia tam tikrų didelių abejonių, didelių baimių ir rūpesčių kalbant apie Lietuvos teritorijos vientisumą", - trečiadienį Seime sakė Kovo 11-osios Akto signatarė Irena Andrukaitienė.

Joana Lapėnienė, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Kol vieni Europos Parlamente viešinčią Dalią Grybauskaitę sveikino su Lietuvos pirmininkavimo Europos Tarybai pradžia, kiti kalbėtojai pažėrė priekaištų dėl tautinių ir seksualinių mažumų teisių Lietuvoje užtikrinimo. Šią savaitę Lietuva pradėjo oficialiai pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai. Įvairiais renginiais tai buvo pažymėta ne tik Lietuvoje.

Vakar Šiaulių rusakalbių mokyklos „Santarvė“ kvietimu lankėsi Seimo Pirmininko pavaduotojas, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos narys Jaroslav Narkevič ir Seimo narė, Rusų aljanso atstovė Irina Rozova. Tautinių mažumų mokyklos bendruomenė bando apsiginti, nes nesutinka būti iškeldinama. Tai esą ją sunaikintų.

Šią savaitę gali paaiškėti kai kurie sprendimai dėl lietuvių kalbos egzamino palengvinimo tautinių mažumų mokyklų mokiniams, sako Prezidentės vyriausioji patarėja švietimo, mokslo, kultūros ir nevyriausybinių organizacijų klausimais Virginija Būdienė. Tačiau ji pabrėžia, kad visose mokyklose - ar jos yra tautinių mažumų, ar ne - turėtų būti geriau mokoma lietuvių kalbos.

Rūta Lankininkaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba Varšuvoje su darbo vizitu lankosi Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Ketvirtadienio popietę jis susitinka su Lenkijos užsienio reikalų ministru – toks susitikimas surengtas po kelerių metų pertraukos. Tikimasi, kad tai padės spręsti tiek lietuvių, tiek lenkų tautinių mažumų klausimą. Prieš šį susitikimą ministras L. Linkevičius aplankė Lenkijos lietuvių bendruomenę.

Lietuvių priešinimasis asmens dokumentuose vartoti nelietuviškus rašmenis tėra mitas, kurį palaiko politiniai rėksniai, teigia politikos apžvalgininkas Virginijus Savukynas. Tačiau kitas politikos apžvalgininkas – Rimvydas Valatka mano, kad šios kadencijos valdžia, kaip ir buvusi centro dešinės koalicija, veikiausiai pristigs politinės valios išspręsti lenkiškų asmenvardžių ir vietovardžių rašybos problemas.

Latvijos gynybos ministras Artis Pabrikas paragino Varšuvą neaštrinti retorikos dėl vadinamųjų problemų, su kuriomis esą susiduria Lietuvos lenkų mažuma. Pasak jo, Varšuvos argumentai primena Maskvos poziciją Latvijos rusakalbių atžvilgiu, praneša „Interfax“. „Mes nenorime, kad Lenkija aštrintų retoriką dėl vadinamųjų mažumų problemų Lietuvoje.

Lenkijos lietuvių vaikai naujus mokslo metus pasitinka su nerimu. Šalies valdžia pamiršo pažadus dėl didesnio finansavimo, o iki kovo bus nuspręsta, kurias lietuviškas mokyklas teks visiškai uždaryti. Punsko valsčiuje gausiai gyvenančių lietuvių vaikai rugsėjo 1-ąją vėl atsivers tiktai lenkiškus vadovėlius. Daugelis mokinių jau nebenori laikyti egzaminų lietuviškai, o ir pačių moksleivių mažėja kasmet.

Prancūzijos vyriausybė planuoja šalies čigonams sudaryti geresnes sąlygas ieškant darbo – šios tautinės mažumos atstovų darbdaviams planuojama mažinti mokesčius. Kaip primena BBC, anksčiau šį mėnesį Prancūzijos policija iš nelegalių čigonų gyvenviečių atgal į Rumuniją išsiuntė 240 čigonų. Šie išsiuntimai buvo aršiai kritikuojami žmogaus teisių gynimo organizacijų.

Lenkijos vyriausybė ir toliau diskriminuoja lietuvių tautinių mažumų mokyklas. Vietos lietuviai beveik įsitikinę, kad Lenkijos vyriausybė iki sausio neparengs žadėto naujo tautinių mažumų mokyklų finansavimo modelio. Lenkijos lietuvių bendruomenė palaikymo tikisi iš antradienį prasidėsiančio Pasaulio lietuvių bendruomenės Seimo, praneša LRT Televizijos laida „Panorama“. Seinų Žiburio gimnazijai Lenkijos vyriausybė skolinga apie 300 tūkst. litų, dar skoloje – ir Seinų savivaldybė.

Lietuvos Seimo rinkimų įstatymo pataisos pažeidžia lenkų mažumos interesus. Rudenį vyksiančius parlamento rinkimus turėtų stebėti Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) misija. Tokį pareiškimą trečiadienį išplatino Demokratinių institutų ir žmogaus teisių stebėjimo biuras (DIŽTB). Varšuvoje įsikūrusi nevyriausybinė organizacija teigia, kad Lietuvos lenkai jaučiasi diskriminuojami.

Lenkijos spauda savo pranešimuose apie premjerų susitikimą Varšuvoje cituoja tik Lietuvos Ministro Pirmininko pasisakymus Lenkijos žiniasklaidai ir susitikimo vietoje susirinkusių keliolikos triukšmingų demonstrantų grupelės šūkčiojimus bei plakatus, kurie skelbė, kad „Lietuvos valdžia plėšia lenkų žemę, naikina švietimą ir sėja neapykantą“. Premjerų susitikimo proga Lenkijos visuomenė turi galimybę dar kartą išgirsti Lietuvos Vyriausybės vadovo požiūrį į Lietuvos ir Lenkijos santykius bei bendr...

Tautinių mažumų integracijai ypač svarbi jų socialinės ir ekonominės raidos perspektyva, su kuria raidė „W“ tiesiogiai niekaip nesusijusi. Tokia nuomonė išsakyta šiandien įvykusiame ministro pirmininko A. Kubiliaus susitikime su Lietuvos laisvosios rinkos instituto direktoriumi Žilvinu Šilėnu. Instituto direktorius Vyriausybės vadovui pristatė praėjusiais metais atlikto tyrimo „Lietuvos savivaldybių indeksas 2011“ rezultatus.

Gegužės 24 dieną Vašingtone buvo pristatytas kasmetis, jau beveik keturis dešimtmečius JAV Valstybės departamento leidžiamas pranešimas apie Žmogaus teises pasaulio šalyse („U.S. Department of State Country Reports on Human Rights Practices for 2011“). Jį rengia Valstybės Departamentas kartu su Amerikos atstovybėmis visame pasaulyje.

Lenkijos prezidentas Bronislawas Komorowskis pirmą kartą apsilankęs lietuvių etninėse žemėse, Punske, nedalijo pažadų, kad bus išspręstos lietuvių bendruomenės problemos. Lūkesčius puoselėję vietos lietuviai po susitikimo neslėpė nusivylimo. Pasak jų, bendruomenė yra tapusi tarpvalstybinių Lietuvos ir Lenkijos santykių įkaite.

Šeštadienį Vilniuje, prie Lenkijos ambasados, pilietiškai aktyvaus jaunimo atstovai surengė piketą. Tą pačią dieną, tik kiek vėliau, į protesto akciją suplanavę rinktis ir Lietuvos lenkai, nepatenkinti padėtimi lenkiškose šalies mokyklose bei naująją Švietimo įstatymo redakcija. Prie šio protesto prisijungė ir Švietimo  profesinė sąjunga, vadovaujama pirmininko A. Jurgelevičiaus.

Kovo 16-ąją Seime vyko Europos Parlamento nario Valdemaro Tomaševskio spaudos konferencija „Kodėl mokytojai, tėvai ir jaunimas mitinguoja ir streikuoja? Arba apie vykdomą švietimo pseudoreformą“. Europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis konferencijoje kalbėjo: „Dabartinė valdančioji koalicija primeta visuomenei švietimo reformą, dėl kurios prarasime švietimo sistemą, kurią valdantieji reformuoja taip, kad nieko gero iš to nebus: mokytojai liks be darbo ir dirbs Anglijoje valytojais.

Ar liberalcentristus iš valdžios išmesti užsimojęs konservatorių vedlys Andrius Kubilius neturės pats palikti premjero posto? Tai gali lemti vienas žmogus – tarkime, kultūros ministras Arūnas Gelūnas. Įtampa valdančiojoje koalicijoje, kuri buvo kiek atslūgusi, vakar vėl pašoko iki lubų. Konservatoriai pateikė liberalcentristams ultimatumą – arba jie per savaitę paaukoja vidaus reikalų ministrą Raimundą Palaitį, arba visi bus išmesti iš valdžios.

Seimo nario Gintaro Songailos iniciatyva Vilniaus miesto savivaldybei nusiųstas 11 Seimo narių pareiškimas dėl Lietuvos lenkų mokyklų streikų komitetams kovo 17 d. išduoto leidimo mitingui ir eitynėms. Seimo nariai prašo atšaukti ar bent atidėti leidimą šiems komitetams (su jais susijusiems asmenims ir organizacijoms) rengti eitynes ir mitingą, kuriame reikalaujama atšaukti Seimo priimtą naujos redakcijos Švietimo įstatymą. Ketvirtadienį pareiškimas nuvežtas į savivaldybę.

Savaitgalį prie Seimo rinksis lenkai ir rusai, kurie protestuos prieš Švietimo įstatymą, stiprinantį lietuvių kalbos mokymą tautinių mažumų mokyklose.  Tuo pat metu prie prezidentūros vyks dar vienas mitingas, kuriame visuomenininkai išsakys savo poziciją dėl Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) skandalo. Mitinge budės ir viešąją tvarką palaikys ne tik gausus būrys policijos pareigūnų, bet ir trys šimtai Viešojo saugumo pareigūnų.

Lenkų tautinės mažumos skundai dėl esą blogos švietimo politikos Lietuvoje yra nepagrįsti. Priešingai, Lietuvoje, palyginti su kitomis valstybėmis, yra itin gera švietimo situacija, tačiau šio klausimo eskalavimas yra politikos darymo mechanizmas ir sumaišties visuomenėje kėlimas, mano europarlamentaras, buvęs Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo pirmininkas, Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) garbės pirmininkas profesorius Vytautas Landsbergis.

Lenkų tautinė mažuma jau ne kartą viešai išsakė savo pozicijas dėl naujojo Švietimo įstatymo nuostatų. Situaciją dar labiau aštrino vieši politikų pasisakymai bei ne kartą organizuoti mitingai. Panašu, kad niekas nesikeičia ir nė viena pusė neketina apleisti savo pozicijų.

Rumunija nebeprieštarauja, kad Serbijai būtų suteiktas Europos Sąjungos (ES) kandidatės statusas. Rumunijos prezidentas Traianas Basescu ketvirtadienį Briuselyje vykusiame susitikime su kolegomis konservatoriais pareiškė, kad jokių prieštaravimų daugiau neturi.

Vystyklus ir politikus reikia keisti kuo dažniau. Taip kažkada yra pasakiusi praėjusio amžiaus garsiausia detektyvų meistrė britė Agatha Christie. Jokio skirtumo Lietuviai stengiasi gyventi panašiai. Vystyklus atžaloms keičia dažnai, kaip ir per kiekvienus rinkimus politikus. Tendencija aiški – per vienus rinkimus laimi kairė pusė, per kitus – dešinė. Likusius balsus pasidalija politikos klounai. Ir seni, ir bandantys išgarsėti.

Ataskaita parengta „Wspolnota Polska“ asociacijos iniciatyva, bendradarbiaujant su Lietuvos lenkų sąjunga ir Lietuvos lenkiškų mokyklų mokytojų draugija. 2009 metų gegužė. Lenkai yra didžiausia tautinė mažuma Lietuvoje. 2001 metų gyventojų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyvena apie 235 tūkst. lenkų (7% visos Lietuvos populiacijos). 31 tūkst. etninių lenkų gyvena Šalčininkų rajone (80% visos rajono populiacijos), 12 tūkst.

Lenkai nori mokyti lietuvius, bet patys nekalba apie lietuvių švietimo situaciją Lenkijoje, sako Seimo vicepirmininkas Česlovas Juršėnas, vertindamas dvišalius santykius. „Reikalo esmė yra ta, ir, mano įsitikinimu, mūsų bičiuliai lenkai nori mus mokyti ir iš mūsų reikalauti ir to, ko mes kai kur ir nepadarėme, reikia tai pripažinti, ir kur mūsų yra pakankamai padaryta, bet jie kitaip įsivaizduoja. Tuo tarpu nekalba arba beveik nekalba apie tai, kokia yra lietuvių švietimo padėtis Lenkijoje.

Olandijoje gyvenantis lenkas, tinklalapyje „Youtube.com“ pasivadinęs Polvenger, sukūrė 15 minučių vaizdo įrašą apie Lietuvą. Filmas akivaizdžiai buvo įkvėptas vis labiau aštrėjančio lenkų mažumų konflikto su Lietuvos valdžia. Jame neva bandoma atskleisti tikrąjį Lietuvos, besivadinančios modernia, tolerantiška ir demokratiška šalimi, veidą. Anot kūrėjo, Lietuva nėra monoetninė šalis, nes tautinės mažumos sudaro apie penktadalį visų šalies gyventojų.

Ne tik Lietuva – visos šalys yra daugiatautės ir daugiakalbės, bet reikia ieškoti priemonių, kaip subalansuoti santykius tarp įvairių tautybių žmonių ir integruoti juos į visuomenę, o čia yra ir psichologiniai dalykai. Tai pabrėžė trečiadienį Seime viešėjęs Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) vyriausiasis komisaras tautinių mažumų klausimais Knutas Vollebaekas. „Jūs turėjote Tautinių mažumų įstatymą, o dabar jo neturėjimas kuria kitokią situaciją.

Ketvirtajame Lietuvos ir Lenkijos tarpvalstybinės ekspertų darbo grupės susitikime nerasta bendrų sprendimų nesutarimuose dėl tautinių mažumų švietimo. Lenkija paragino Lietuvą keisti naują Švietimo įstatymą. Premjeras Andrius Kubilius Lenkijos Vyriausybės vadovą kviečia tolesniam dialogui. Lietuvos ir Lenkijos tarpvalstybinė ekspertų grupė sunkiai randa bendrus sprendimus dėl tautinių mažumų švietimo klausimų.

Lenkijos lietuviai, kaip žadėta, pirmadienį neišgirdo Lenkijos švietimo ministerijos atsakymo, kaip bus keičiamas tautinių mažumų mokyklų finansavimas.

Lenkų nacionalistų partija Suvereniteto gynimo lyga (LOS - Liga Obrony Suwerennosci) paskelbė rengianti piketus Lietuvoje gyvenančių lenkų teisėms apginti. Šią savaitę bus piketuojama Krokuvoje, Gdanske, Katovicuose ir Varšuvoje.

Lietuvos ir Lenkijos tarpvalstybinė ekspertų darbo grupė, ieškanti sprendimų nesutarimuose dėl tautinių mažumų švietimo, po trečio posėdžio, vakar iki vėlaus vakaro vykusio Vilniuje, sutarė, kad lenkai didins finansavimą tautinei lietuvių mažumai Lenkijoje. Lietuva dėl privalomo lenkų egzamino lenkiškose mokyklose diskusijas tęs. Trečią kartą prie bendro stalo susėdę lietuvių ir lenkų ekspertai svarstė naująjį švietimo įstatymą, kuriuo ypač nepatenkinta lenkų tautinė mažuma.