Daliai tautinių mažumų mokyklų moksleivių trečiadienį įsitraukus į protesto akciją ir vietoj pamokų pasirinkus mišias, premjeras teigia raginimą neiti į mokyklas vertinantis kaip politikavimą.
„Šitokią situaciją vertinu kaip politikavimą ir nesuprantu, dėl kokių priežasčių jie yra raginami neiti į mokyklą. Vis dėlto, aš manau, kad Švietimo ir mokslo ministerija visa tai turėtų nuodugniai ištirti ir išsiaiškinti, nes pagal mūsų turimą visą informaciją kaip tik Lietuvos mokiniai, kurie mokosi lenkiškose mokyklose, jiems netgi tas mokinio krepšelis praktiškai yra 40 proc. didesnis negu, pavyzdžiui, mokiniams, kurie mokosi lietuviškose mokyklose“, - žurnalistams trečiadienį sakė A.Butkevičius.
Tuo metu lietuvių kalbos egzamino tvarka, anot A.Butkevičiaus, tautinių mažumų mokyklų abiturientams „yra sušvelninta iki tokio lygio, kiek leidžia mūsų Lietuvos Respublikos Konstitucija“.
„Jiems lietuvių kalbos egzamino metu galima rašyti trumpesnius tekstus ir padaryti daugiau gramatinių klaidų, tai aš nebežinau, kaip besušvelninti“, - svartė premjeras.
Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė apgailestauja, kad suaugusieji vaikus naudoja politikai.
„Kalbant apie tai, kad įtraukti vaikai, mano nuomonė yra neigiama. Tai yra rugsėjo pradžia, mes kalbame apie mokinių ugdymo kokybę, mes iškėlėme uždavinį - nė vienos be pateisinamos priežasties nepraleistos pamokos, o čia dabar patys suaugusieji inicijuojame vaikų nedalyvavimą pamokose. Tai, mano manymu, yra neteisinga vaikų atžvilgiu. Suaugę žmonės yra valioj daryti ką jie nori - galima kalbėtis, galima streikuoti, galima eiti į darbą, galima neiti į darbą, bet kai į suaugusių žmonių klausimus ir problemas yra įsukami vaikai ir netgi sakoma, kad vaikų labui vaikai neleidžiami į mokyklą, man skamba negerai“, - žurnalistams Vyriausybėje sakė ministrė.
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius savo ruožtu sakė, jog neatsakingai elgiasi „eskaluojantieji įtampas“ ir teigiantieji, jog tautinių mažumų švietimo padėtis Lietuvoje yra dramatiška.
„Įtraukti vaikus į šituos žaidimus, drįsiu pasakyti, yra labai neatsakinga“, - sakė L.Linkevičius.
Jis vylėsi, kad dvišaliams santykiams su Lenkija dalies tautinių mažumų nepasitenkinimas dėl švietimo nebus „kliuvinys“.
„Aišku, visą laiką tie klausimai iškyla, mes juos sprendžiame, manau, gana santūriai ir pragmatiškai, ir aš tikrai tikiuosi, kai tai nebus kliuviniu. Noriu pridurti, kad aš tikrai nemanau, kad mes jau čia viską taip gerai padarėme toje srityje, kalbant, pavyzdžiui, apie pavardžių rašymą, ko mes tiek metų niekaip negalime išspręsti, elementaraus klausimo, jį per daug suemocinę, supolitizavę. Turime patys irgi daug ką nuveikti, bet vis dėlto pasikartosiu - bendra prasme situacija tikrai yra gera“, - dėstė L.Linkevičius.
