Lenkų tautinės mažumos skundai dėl esą blogos švietimo politikos Lietuvoje yra nepagrįsti. Priešingai, Lietuvoje, palyginti su kitomis valstybėmis, yra itin gera švietimo situacija, tačiau šio klausimo eskalavimas yra politikos darymo mechanizmas ir sumaišties visuomenėje kėlimas, mano europarlamentaras, buvęs Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo pirmininkas, Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) garbės pirmininkas profesorius Vytautas Landsbergis. Interviu naujienų agentūrai ELTA per EP plenarinę sesiją Strasbūre laiko radęs politikas pasidalijo įžvalgomis ne tik apie tautinių mažumų situaciją, bet ir apie Lietuvos santykius su kaimynais, šių dienų šalies aktualijas, naująjį politinį sezoną ir šalies laukiančius energetinius iššūkius.
– Viešojoje erdvėje jau esate pasisakęs dėl prezidento rinkimų Rusijoje. Kokių pokyčių Lietuva galėtų, o gal išvis negali tikėtis po šių prezidento rinkimų?
– Čia ne tik Lietuvos klausimas, ko gali tikėtis kaimynai ir ko gali tikėtis Europa. Nieko labai džiaugsmingo nematyti, nes rinkimų kampanija ir retorika buvo karinga, agresyvi, su grasinimais. Ar tai bus realizuojama ir iki kokio laipsnio, su kuo teks susidurti – pamatysime. Konkrečiai buvo grasinama Latvijai ir Estijai, o Lietuva gauna priekaištų arba kokių nors puldinėjimų dėl to, kad vykdo Europos Sąjungos priimtą įstatymą dėl energijos šaltinių verslo ir tinklų valdymo atskyrimo. Ar prezidentas Vladimiras Putinas imsis dar kokių nors kenkimo priemonių, ekonominio kenkimo Lietuvai, ar suvoks, kad tai vis dėlto nėra Lietuvos prasimanymas, o ES politika? Tada reiktų pulti ES. Tą irgi pamatysim, čia viskas yra V. Putino rankose.
– Nemanote, kad po tokių rinkimų kyla grėsmė Rusijos demokratijai?
– Rusijoj nekyla grėsmė demokratijai, nes ten demokratijos nėra. Negali kilti grėsmė tam, ko nėra.
– Užsiminėte apie Lietuvos energetinį saugumą, ar matote Lietuvai galimybių susitarti su „Gazprom“ dėl mažesnių dujų kainų?
– Tai yra dalis klausimo, dėl kurio turi susitarti ES ir „Gazprom“: ar dėl to, kad ES nustatė savo energetinei politikai įstatymines gaires ir Lietuva jų laikosi, ji (Lietuva., – ELTA) gali būti baudžiama trečiosios šalies, Europos Sąjungai tiktai stebint, kaip Lietuva baudžiama? Manau, kad tie laikai praeityje ir tikiuosi, kad ES bus nuosekli.
– O kaip vertinate šios problemos sprendimą dvišaliu, Rusijos ir Lietuvos, lygiu, be ES įsikišimo?
– Lietuvos interesas yra spręsti tą klausimą būnant ES nare ir kartu su ES. Rusijos interesas būtų atskirti Lietuvą nuo ES ir tvarkytis su viena maža kaimyne atskirai, ką visada darydavo, bet ES jau pradėjo suprasti šitą taktiką ir dažniau veikia kaip vieninga struktūra. Manau, kad tai išliks ir nepavyks atskirti Lietuvos kaip partnerės ar oponentės, arba kokios nors savos problemos atskirai nuo ES. Aišku, Kremliuje gali turėti vilčių, kad po rinkimų Lietuvoje ateis Rusijai pataikaujanti vyriausybė. Dabartinė Andriaus Kubiliaus vyriausybė laikosi normalių, orių santykių kaip lygus su lygiu. Tai Rusijos politikus erzina, jiems tai nauja, bet ir pati ES jau nori ir stengiasi elgtis kaip lygus su lygiu, nepataikaujanti partnerė.
Kad jie („Gazprom“ atstovai. – ELTA) panorėjo atvažiuoti ir tartis – turbūt yra geras ženklas. Gal tai parodomasis žingsnis Europai, o paskui mėgins vėl kreipti, kaip paprastai, kad „štai mes norėjome tartis, bet su Lietuva negalima susitarti, tai jūs ten iš Briuselio paspauskite Lietuvą“. Gal taip ir planuoja ką nors. Tą mes irgi pamatysime, nėra didelio reikalo burti iš kavos tirščių.
– Kaip manote, kiek laiko dar gali tvyroti tokia situacija dėl dujų, kada galime tikėtis apčiuopiamesnių rezultatų?
– Gali būti, kad tai tvyros iki rinkimų, nes bus veiksnys, naudojamas rinkimuose. Pataikaujančios Rusijai politinės jėgos galės tai naudoti kaip kozirį rinkimuose – jeigu mes laimime ir pataikausime, tai kainos bus sumažintos. Kaip paprastai, šia korta bus lošiama.
– Lietuvoje nenurimsta Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovų, vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio skandalas, išryškėjo konfrontacija tarp Vyriausybės ir Prezidentės. Kaip vertintumėte šią situaciją ir Seimo Pirmininkės Irenos Degutienės pareiškimus dėl pirmalaikių Seimo rinkimų?
– Situacija yra bloga ir nemaloni. Ji, be abejo, sujaudino daugelį žmonių, įskaitant ir Seimo Pirmininkę, ir manau, kad jos pasisakymas buvo daugiau susijaudinimo momento išraiška, negu apgalvotos ir suderintos Tėvynės sąjungos– Lietuvos krikščionių demokratų partijos (TS–LKD) politikos. To pasisakymo nesureikšminčiau. Pirmalaikiai Seimo rinkimai būtų ne geriausias sprendimas, nėra reikalo tai daryti. Aišku, Vyriausybei dabar dirbti bus sunkiau negu ligi šiol, bet dirbti galima.
A. Kubilius labai aiškiai yra parodęs, kad jis su šiuo ministru negali dirbti. Jeigu jis yra Vyriausybės galva, tai jo valia turėtų būti svarbi.
R. Palaitis galėjo anksčiau atsistatydinti, ir tai būtų padorus, korektiškas elgesys, bet nepanašu, kad ir jis, ir jo vadas Algis Čaplikas būtų linkę padoriai elgtis – gal tą lemia charakteriai, gal interesai.
– Nemanote, kad gali susiformuoti mažumos Vyriausybė?
– Tas jau ir anksčiau buvo matoma, kai „libcentras“ pradėjo atvirai šantažuoti. Dabar pareiškimas, kad, „jeigu nebus taip, kaip mes norime, jeigu mūsų žmogus nebus paliktas ministru, tai mes griausime visus jūsų energetinius planus“. Tai absoliučiai nepadori laikysena, bet faktas. Kas pasakyta, tas pasakyta. Pasakyta atviras šantažas. Po to galima atsiprašinėti ir išsisukinėti, bet žodžiai atspindi galvojimą.
– Rudenį laukia Seimo rinkimai. Kur pakryps politikos švytuoklė? Kokią sėkmę prognozuojate TS–LKD? Kas bus opozicijoje, kas pozicijoje?
– Gali būti visaip, čia nieko labai neprognozuoju. Žmonės gali vertinti ir A. Kubiliaus nuoseklumą, ir tai, kas padaryta išgelbstint Lietuvą iš bankroto ir devalvacijų, ko nepavyksta išvengti net ir euro zonos šalims. O Lietuvai pavyko, ir ši A. Kubiliaus politika Vakaruose yra giriama, tik mūsų spauda nutyli tuos vertinimus. Bet žmonės gali pakankamai gerai suprasti ir dabartinės krizės atžvilgiu: vakar, šiandien A. Kubilius yra tas politikas, kuris kalba ramiausiai, išlaikytai ir logiškai. Žmonės gali ir tai įvertinti, o puolimų bus visokeriopų ir turbūt negailestingų.
– Savaitgalį Lietuvos lenkai vėl rengia didelį mitingą dėl esą jų pažeidžiamų teisių, blogėjančios tautinių mažumų situacijos Lietuvoje. Kaip manote, ar tokie jų skundai pagrįsti? Ar išties Lietuvoje tautinių mažumų švietimo padėtis yra bloga?
– Ji yra visai gera lyginant su tuo, kas yra kitur. Jokių skelbiamų skriaudų, dėl kurių reikia kelti maištus ir kovoti, iš tikrųjų nėra. Tai politikos darymo mechanizmai, sumaišties kėlimo būdai. Gali būti, kad ta sumaištis reikalinga dar kam nors. Kuo daugiau sumaišties Lietuvoje, tuo geriau marsiečiams.
Vienas paprastas pavyzdys: didžioji tariama skriauda, kuri dabar eksponuojama, yra ta, kad bus suvienodinti brandos egzaminai, po poros metų nebebus privilegijos. Lygios sąlygos, skatinimo galimybės vadinamos „bloginimu“. Tai iškreiptas traktavimas ir priekabių ieškojimas.
Yra interesantų organizuoti tokius mitingus, ir viskas. Čia nei Lietuvos Vyriausybės, nei Seimo interesas. Ir nereikia kurstytojų vadinti „lenkais“. Tai dalelė Lietuvos lenkų.
– Ar nemanote, kad Lietuva turėtų atšaukti diskusijų keliantį Švietimo įstatymą?
– Jeigu Lietuva priiminės arba atšaukinės įstatymus pagal pono Tomaševskio diktatą, tai tada reikia Tomaševskį išrinkti prezidentu.
– Šiemet Kovo 11–oji – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena tradiciškai paminėta patriotiškai nusiteikusio jaunimo eitynėmis. Vėlgi žiniasklaida jas nušvietė kaip neonacių, nacionalistines eitynes. Jūsų vertinimu, ar vertėtų šias eitynes taip vadinti? Ar pagrįsti tokie epitetai?
– Nesekiau nei tų eitynių, nei jų nušvietimo. Iš to, kas buvo skelbiama iš anksto, tai šūkis „Lietuva– lietuviams“ nėra geras, jis erzinantis ir skaldantis. Anksčiau jau buvau sakęs, kad jo nereiktų skelbti. Juo labiau kad visada prie tokių renginių gali prisiplakti provokatoriai, kurie surinka dar ką nors ir paskui tai eksponuojama kaip viso renginio svarbiausias dalykas. Reikia būti labai protingiems ir kontroliuoti, kas sakoma ir rašoma šūkiuose.
– Per paskutiniąją Europos Vadovų Tarybos sesiją Lietuva prisijungė prie naujosios ES fiskalinės drausmės sutarties. Šiuo metu kyla diskusijų, kaip Lietuva turėtų tai įteisinti – keisti Konstituciją ar pakaktų įstatyminių pakeitimų?
– Realiai nesu svarstęs – giliai pagal konstitucinę teisę ar panašiai. Žinau, kad daugybėje ES valstybių tai svarstoma kaip esminis dalykas. ES nustatyta fiskalinės drausmės norma, anksčiau taip pat buvo nustatyta, bet kai kurios didžiosios šalys nesilaikė, nes ji nebuvo susijusi su privalomybe ir, galima sakyti, automatiška nuobauda. Dabar į tai einama, kad nesikartotų tokios situacijos, kurios privedė prie euro krizės. Iš tikrųjų, tai finansinės ir kitokios veiklos padorumo ir sąžiningumo krizė. Lietuvoje nėra taip nuostabu, kad nereiktų daugiau drausmės, ir todėl manau, kad Lietuvai priešintis didesnei finansinei drausmei nėra esminio pagrindo.
–Kokias matote Lietuvos ir Baltarusijos santykių perspektyvas?
– Yra problemų, kurios jau buvo sukurtos anksčiau, ir yra viena ateinanti labai didelė problema, kuri yra kuriama tyčia.
Ta didžioji problema yra atominė elektrinė statoma pernelyg arti prie Lietuvos sienos ir sostinės Vilniaus, pažeidžiant visą artimą erdvę, kur yra daug lietuviško paveldo ir dar tebegyvenančių lietuvių kaip Baltarusijos mažumos. Jų gyvenimą tai paveiks labai neigiamai, bet svarbiausia yra ekologinė, branduolinė grėsmė pačiai Lietuvai, ir tai daroma nesiskaitant ne tik su Lietuvos norais, valia arba sutikimais, kurių nėra, bet ir su sveiku protu.
Baltarusijoje buvo ištirtos kelios vietos galimai statybai, ir ekspertai pasiūlė vietą atokiau Mogiliovo srityje, kur nebūtų nei tokios didelės žalos gamtai, nei tarptautinių problemų. Dabartinė vieta pasirinkta su intencija provokuoti Lietuvą kokiems nors protestams arba savigynai, nors neįsivaizduoju, kokia gali būti savigyna nuo tokio nedraugiško elgesio. Prieš kelerius metus jau esu sakęs Baltarusijos televizijai, kad jeigu kam nors nepatiko tuo metu prasidėjęs ir atrodęs galimas Baltarusijos suartėjimas su ES, čia buvo viena geriausių priemonių supykdyti Baltarusiją su Lietuva, kuri yra ES ir kuri palaikė Baltarusijos priartėjimo siekį.
– Minėjote, kad Astrave planuojama statyti AE yra didžioji Lietuvos–Baltarusijos santykių problema. O kokios yra dar kitos problemos?
– Su tuo susijusi ir lietuvių padėtis Baltarusijoje, nors iš Lietuvos pusės kokios nors intensyvios užtarimo politikos nebuvo matoma. Bet Lietuva visą laiką rėmė ir toliau remia demokratinę opoziciją Baltarusijoje – suteikė prieglobstį Baltarusijos europiniam universitetui, prieglobstį Lietuvoje randa Baltarusijoje persekiojami žmonės. Kai tapo aišku, kad iškilo didelė grėsmė Alesiui Beliackiui (Baltarusijos žmogaus teisių gynėjas. – ELTA), jam buvo pasiūlyta likti Lietuvoje apsaugotam. Jis pasirinko vykti į Baltarusiją ir priimti savo likimą. Čia prie kaltinimų jam prisidėjo ir kai kurios Lietuvos įstaigos arba jų pareigūnai. Tai nėra Lietuvos–Baltarusijos santykių problema, nebent iš blogosios pusės, jeigu tie pareigūnai nuėjo pataikavimo keliu diktatūriniam režimui. Bet tai Lietuvos problema, ką daryti su tokiais pareigūnais, o ne kaltinti Baltarusijos valdžią, kad ji jais pasinaudojo.
Tam tikra problema yra ir sąžiningumo, pagalbos stoka tiriant Vytauto Pociūno žūtį, bet to turbūt mes ir negalime tikėtis, ir čia pirmiausia patys turime susitvarkyti.
Ambasadorių išvarymas palietė visą ES. Lukašenka pats užtrenkinėja duris į Europą. O labai senas kagėbistinis kiršinimo veiksmas yra „moksliniai“ įrodinėjimai savinantis pačią Lietuvos istoriją.
– Neigiamai pasisakote apie Baltarusijos planuojamą statyti AE. Kaip vertinate Lietuvos siekius statyti Visagino AE?
– Mes turėsime du pavojingus objektus ant sienos. Kitas – Ragainėje. Jeigu yra nesaugumo pavojus, tai mes nuo jo negalime pabėgti, nestatydami šiapus sienos savo elektrinės, nes mums vis tiek stato toje pačioje erdvėje, ir stato daug mažiau garantuotas, daug pavojingesnes, negu mes turėtume modernią, vakarietišką, japonišką sistemą. Jei statysim savo, gal anos atšals.
– Dėkoju už pokalbį.
Kalbėjosi Virginija Vervečkaitė.
