Birželio 8 d. įsteigtas Liberalų sąjūdžio Tautinių bendrijų komitetas, kurio pagrindinis tikslas – atstovauti visų tautinių bendrijų interesams Lietuvoje, realiai spręsti iškylančias problemas, o ne priešinti bendruomenę ir dirbtinai kurti skandalus ar intrigas. Tarp naujojo komiteto narių – lenkų, baltarusių, rusų, ukrainiečių, totorių, žydų, graikų tautybių žmonės.
„Komitetas suvienijo įvairių tautybių žmones visoje Lietuvoje. Tai – aktyvūs nevyriausybinių organizacijų, kultūros, švietimo ir mokslo, verslo srities specialistai – jie susibūrė vardan bendrų tikslų, kurie tikrai yra pasiekiami. Mums nėra priimtinas žmonių kiršinimas, į izoliaciją, o ne integraciją nukreipta politika, kurią daugelį metų šalyje vykdo Lenkų rinkimų akcija. Sieksime išardyti esamą monopolį. Šioje valstybėje gyvenantys įvairių tautybių žmonės turėtų kalbėti ir susikalbėti – ne streikai, o kompromisas ir sprendimų radimas privalo būti prioritetas“, – teigė Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas E. Masiulis.
Liberalų sąjūdžio Tautinių bendrijų komiteto pirmininkė, viešosios įstaigos „Europos demokratijos plėtros centras“ direktorė ir Šalčininkų raj. savivaldybės Tarybos narė Julija Mackevič teigė, kad komiteto veiklai puikiai tinka organizacijos UNESCO šūkis – „Vienybė įvairovėje“.
„Didžiuojuosi tuo, kad namie bendrauju „tuteišių“ kalba, tačiau pirmiausia esu Lietuvos valstybės pilietė ir patriotė. Situacija tokia, kad nemažai daliai šalyje gyvenančių tautinių mažumų Vilniaus, Šalčininkų ir kituose rajonuose nėra priimtinas vienos politinės jėgos diktatas. Kyla banga žmonių, kurie nori tam sukurti atsvarą. Žinoma, jie jaučia didelį spaudimą, tačiau visi supranta, kad tylėti nebegalima – reikia veikti“, – teigė Liberalų sąjūdžio Tautinių bendrijų komiteto pirmininkė J. Mackevič.
Anot jos, šiomis dienomis surengtas streikas dėl lenkiškų mokyklų pertvarkos buvo aiškus įrodymas, kad tikrieji streiko organizatoriai – Lenkų rinkimų akcija – tik siekia politinių dividendų, nori kelti neramumus, o ne spręsti problemas.
„Gėda, kai dalis Lenkų rinkimų akcijos atstovų kalba, esą lenkų vaikas lietuviškose mokyklose yra žalojamas psichologiškai. Turime galvoti, kaip kurti gerovę visų Lietuvos piliečių, nepriklausomai nuo jų kilmės ar tautybės. Žinoma, turime išlaikyti sąlygas tautinių bendrijų atstovų vaikams mokytis savo gimtąja kalba – iki šiol Lietuvoje tuo klausimu daug padaryta. Tačiau taip pat turime užtikrinti, kad jaunuoliai gautų kokybišką švietimą ir tinkamai išmoktų lietuvių kalbą“, – teigė Dieveniškių technologijų ir verslo mokyklos direktorė Ilona Šedienė.
Vilniaus raj. Bezdonių asociacijos „Vienybė“ pirmininkas Pavel Žemoitin teigia, kad sąlyčio taškus lengviausia atrasti per kultūrą. „Turime nepamiršti, kad gerų santykių pradžia yra savitarpio pasitikėjimas ir supratimas, kad esi šios valstybės dalis. Tai prasideda nuo kultūros. Lietuvoje iki šiol nebuvo strategijos, kaip sukurti nacionalinę kultūros platformą, per kurią tautinės bendrijos lygiaverčiai dalyvautų Lietuvos kultūriniame ir pilietiniame gyvenime, neprarandant tautinio identiteto. Norime atnešti teigiamų pokyčių “, – sako P. Žemoitin.
