Švietimo ir mokslo ministerija: neužsiimkime politikavimu mokyklose
Švietimo ir mokslo ministerija ragina Lietuvos lenkų rinkimų akcijos vadovus ne politikuoti ir kviesti streikui, o verčiau skatinti tautinių mažumų mokyklų mokinius mokytis, nes geras išsilavinimas yra sėkmingos ateities garantija. Kiekviena iš mokinių atimta pamoka yra vaikų teisės į mokslą pažeidimas. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje numatytas privalomas mokslas iki 16 metų. Švietimo įstatyme numatyta tėvų pareiga leisti vaiką į mokyklą, užtikrinti punktualų ir reguliarų mokyklos lankymą. Švietimo ir mokslo ministerija pažymi, kad tautinių mažumų mokyklų abiturientai gerai laiko prieš kelerius metus įvestą vieningą lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą, gauna šimtukų. Juo labiau kad tautinių mažumų mokyklų mokiniams galioja palengvinimai, jiems leidžiama padaryti daugiau klaidų. Numatyta, kad šie palengvinimai galios iki 2019-2020 mokslo metų. Tautinių mažumų mokyklų mokiniai aprūpinami lietuvių kalbos mokymo priemonėmis. 2011-2013 m. skirtos tikslinės lėšos tautinės mažumos kalba mokykloms įsigyti reikiamus vadovėlius ir chrestomatijas, visos mokyklos aprūpintos Dabartinės lietuvių kalbos žodynais, skiriant po žodyną kiekvienam abiturientui. Visiems Lietuvos 11-12 klasių mokiniams parengta laisvai prieinama elektroninė chrestomatija su programiniais kūriniais. Visi pradinių klasių mokiniai gavo 2013 m. parengtą lietuvių kalbos ugdymo priemonę „Kalba mane augina“. Mokyklos tautinių mažumų kalbomis gauna penktadaliu didesnį mokinio krepšelį. Švietimo ir mokslo ministerija planuoja sudaryti daugiau galimybių mokiniams, kurių gimtoji kalba ne lietuvių, mokytis gimtosios kalbos. Numatoma, kad jau nuo 2016 m. rugsėjo II–X klasių mokiniai, kurie mokosi mokyklose lietuvių mokomąja kalba, turės galimybę mokytis lenkų, rusų ir kitų savo gimtųjų kalbų. Jiems bus skiriamos 2 pamokos per savaitę. Lietuvoje veikia 51 mokykla, kurioje galima mokytis lenkų mokomąja kalba, 32 mokyklos rusų mokomąja kalba, 1 mokykla baltarusių mokomąja kalba ir 36 mišrios, kuriose mokoma lietuvių, lenkų, rusų kalbomis. Veikia ir mokyklos, kur mokomasi hebrajų, vokiečių kaip gimtosios kalbos, bet kitų dalykų jose mokoma lietuviškai. Praėjusiais mokslo metais tautinių mažumų kalbomis mokėsi beveik 26,2 tūkst. mokinių, jie sudarė 7,6 proc. nuo bendro mokinių skaičiaus. Per 15 metų mokinių mokyklose lenkų kalba sumažėjo beveik dvigubai (48 proc.), lietuvių mokomąja kalba – 39 proc. Tuo tarpu mokyklų, kuriose mokoma lenkų kalba, sumažėjo 35 proc., mokyklų lietuvių mokomąja kalba – 48 proc.
Švietimo ir mokslo ministerija ragina Lietuvos lenkų rinkimų akcijos vadovus ne politikuoti ir kviesti streikui, o verčiau skatinti tautinių mažumų mokyklų mokinius mokytis, nes geras išsilavinimas yra sėkmingos ateities garantija. Kiekviena iš mokinių atimta pamoka yra vaikų teisės į mokslą pažeidimas. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje numatytas privalomas mokslas iki 16 metų. Švietimo įstatyme numatyta tėvų pareiga leisti vaiką į mokyklą, užtikrinti punktualų ir reguliarų mokyklos lankymą. Švietimo ir mokslo ministerija pažymi, kad tautinių mažumų mokyklų abiturientai gerai laiko prieš kelerius metus įvestą vieningą lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą, gauna šimtukų. Juo labiau kad tautinių mažumų mokyklų mokiniams galioja palengvinimai, jiems leidžiama padaryti daugiau klaidų. Numatyta, kad šie palengvinimai galios iki 2019-2020 mokslo metų. Tautinių mažumų mokyklų mokiniai aprūpinami lietuvių kalbos mokymo priemonėmis. 2011-2013 m. skirtos tikslinės lėšos tautinės mažumos kalba mokykloms įsigyti reikiamus vadovėlius ir chrestomatijas, visos mokyklos aprūpintos Dabartinės lietuvių kalbos žodynais, skiriant po žodyną kiekvienam abiturientui. Visiems Lietuvos 11-12 klasių mokiniams parengta laisvai prieinama elektroninė chrestomatija su programiniais kūriniais. Visi pradinių klasių mokiniai gavo 2013 m. parengtą lietuvių kalbos ugdymo priemonę „Kalba mane augina“. Mokyklos tautinių mažumų kalbomis gauna penktadaliu didesnį mokinio krepšelį. Švietimo ir mokslo ministerija planuoja sudaryti daugiau galimybių mokiniams, kurių gimtoji kalba ne lietuvių, mokytis gimtosios kalbos. Numatoma, kad jau nuo 2016 m. rugsėjo II–X klasių mokiniai, kurie mokosi mokyklose lietuvių mokomąja kalba, turės galimybę mokytis lenkų, rusų ir kitų savo gimtųjų kalbų. Jiems bus skiriamos 2 pamokos per savaitę. Lietuvoje veikia 51 mokykla, kurioje galima mokytis lenkų mokomąja kalba, 32 mokyklos rusų mokomąja kalba, 1 mokykla baltarusių mokomąja kalba ir 36 mišrios, kuriose mokoma lietuvių, lenkų, rusų kalbomis. Veikia ir mokyklos, kur mokomasi hebrajų, vokiečių kaip gimtosios kalbos, bet kitų dalykų jose mokoma lietuviškai. Praėjusiais mokslo metais tautinių mažumų kalbomis mokėsi beveik 26,2 tūkst. mokinių, jie sudarė 7,6 proc. nuo bendro mokinių skaičiaus. Per 15 metų mokinių mokyklose lenkų kalba sumažėjo beveik dvigubai (48 proc.), lietuvių mokomąja kalba – 39 proc. Tuo tarpu mokyklų, kuriose mokoma lenkų kalba, sumažėjo 35 proc., mokyklų lietuvių mokomąja kalba – 48 proc.