tautinė mažuma

Ko sau neleidžia net šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė, tuo pasilepina kai kurių ministerijų valdininkai – pavyzdžiui, skrydžiais lėktuvu ne ekonomine, o verslo klase. Tai, kad kai kurių institucijų – pirmiausia Užsienio reikalų ministerijos (URM) – valdininkai iš tarnybinių komandiruočių į Vilnių grįžta prabangiai, atsitiktinai pastebėjo Seimo Audito komiteto pirmininkė Loreta Graužinienė ir jos kolegos.

Tvarkos ir teisingumo partija gavo Vilniaus savivaldybės leidimą surengti mitingą prie Vilniaus rajono savivaldybės. Leidimas duotas mitingui iki 300 žmonių. Tuo tarpu tą pačią dieną prie Seimo rengiamame lenkų mitinge gali dalyvauti 5,3 tūkst. žmonių. Mitingą partija Tvarka ir teisingumas rengs atsakydama į lenkų mitingą. Kaip teigė partijos vicepirmininkas Valentinas Mazuronis, lietuviškoms mokykloms Vilniaus krašte yra iškilusi grėsmė.

Valsčiuje nukabinti vandalų išniekinti vietovių pavadinimai lenkų ir lietuvių kalbomis. Vietos valdžia sako nežinanti, ar juos grąžins. Lenkijos lietuvių bendruomenės vadovė teigia nerekomenduosianti jas pakabinti atgal, esą bendruomenė nenori būti painiojama į Varšuvos ir Vilniaus konfliktą dėl lenkų tautinės mažumos padėties Lietuvoje. Lenkijos vėliavos spalvomis – raudona ir balta iki šiol nenustatyti vandalai praėjusį mėnesį užtepė lietuviškus užrašus ant 28 vietovių pavadinimų lentelių.

D. Grybauskaitė, kalbėdama apie santykius su Lenkija, Lietuvos radijui sakė, kad visų mažumų atstovai pirmiausia yra Lietuvos piliečiai, o tai reiškia, kad jiems galioja Lietuvoje veikiantys įstatymai. „Noriu priminti Lietuvos politikams, kad ir kokiai mažumai jie bepriklausytų, jie privalo pagal Lietuvos Konstituciją būti lojalūs Lietuvos valstybei ir laikytis visų Lietuvoje galiojančių įstatymų“, – teigia Prezidentė.

Lenkijos Punsko valsčiuje gyvenanti lietuvių bendruomenė atsisako viešųjų užrašų dviem kalbomis. Pasak valsčiui vadovaujančių lietuvių, toks sprendimas priimtas dėl dviejų priežasčių – prieš juos nukreiptų išpuolių bei nenoro veltis į tarp abiejų šalių įsiplieskusį konfliktą dėl lenkų tautinės mažumos padėties Lietuvoje, rašo Delfi.lt. Šią savaitę lenteles, kurias dažais aptepliojo ir apgadino lenkų vandalai, ketinama nuimti. Jas turėtų pakeisti užrašai vien lenkų kalba.

Kažin ar daug pasaulyje rasime valstybių, kurių piliečiai nemoka valstybinės kalbos, nenori jos išmokti ir net protestuoja, kai sudaromos sąlygos ją išmokti. Tačiau ar ne taip dabar atrodo padėtis Lietuvoje? Antrą prasidėjusių mokslo metų dieną kai kurių politikierių suorganizuota dalis Lietuvos lenkų mokinių patraukė ne į mokyklas, o buvo nugabenti prie prezidentūros rūmų protestuoti prieš naująjį Švietimo įstatymą.

Premjeras Andrius Kubilius sako, kad bendros Lietuvos ir Lenkijos darbo grupės dėl tautinių mažumų problemų sprendimo ekspertai pirmiausia turi labai gerai išsiaiškinti situaciją, o tuomet gali paaiškėti, kad nėra daug dėl ko ginčytis ir dėl ko nusileidinėti. „Kartais man atrodo, kad tam tikros emocijos, pareiškimai, demaršai yra daromi vien tam, kad demaršai būtų daromi, o ne todėl, kad realiai pasižiūrėtume, kaip bus įgyvendinamas įstatymas.

Buvęs Lenkijos prezidentas Lechas Walesa atsisakė atsiimti Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės jam skirtą  Vytauto Didžiojo ordino Didįjį kryžių, taip išsakydamas protestą dėl lenkų padėties Lietuvoje, praneša dziennik.pl.

Lenkų mažumos Lietuvoje aktyvistai į nesantaikos kurstymą prieš lietuvius jau pasitelkė net vaikus – moksleiviai kviečiami streikuoti prieš valstybės, kurios piliečiai yra, įstatymus. Kovo 11-osios Akto signataras filosofas Romualdas Ozolas mūsų šalies valdžios pasyvumą prilygina nusikaltimui. Kai lietuviškame Punske buvo išniekinti mūsų tautiečių paminklai, į šį Lenkijos miestelį nenuvyko nė užsienio reikalų ministras, ESBO pirmininkas Audronius Ažubalis.

Lenkų ir lietuvių tautinių mažumų problemoms spręsti sudarytos ekspertų grupės. Po savaitės darbą pradėsiančioms ekspertų grupėms vadovaus Lietuvos ir Lenkijos švietimo viceministrai. „Esame pasiruošę bendradarbiavimo dialogą ir toliau tęsti labai intensyvų.

Lenkijos prokurorai antradienį sakė, kad tiria vandalų išpuolius prieš lietuvišką paminklą ir kelio ženklus Punsko kaime, kur lietuvių etninė mažuma gyvena įtampoje su lenkais, pranešė DPA. „Mes ieškome skandalingo incidento kaltininkų, – savo „Twitter“ puslapyje rašė užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis. – Mes atlyginsime nuostolius. Mažumos turi teisę į ženklus dviem kalbomis.

Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis neigia Lietuvos lenkų sąjungos (LLS) priekaištus, jog Lietuva nesilaiko tarptautinių sutarčių ir konvencijų tautinių mažumų apsaugos srityje, bei pabrėžė Vyriausybės ir piliečių dialogo svarbą. Pirmadienį vykusiame susitikime su Lietuvos lenkų sąjungos atstovais ministras skatino lenkų atstovus palaikyti nuoširdų ir atvirą dialogą.

„Mes manome, kad buvome draugiški 20 metų, bet nesulaukėme atsako.“ Tai vakar pareiškė Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis. Lietuvos politikai pastaruoju metu nuolat kartoja, kad Vilniaus santykiai su Varšuva ir toliau lieka geri, o daugiausia problemų esą kelia „paskirų politikų“ ambicijos ar net sąmoningas aistrų kurstymas. Vieša paslaptis, kad atšalusių santykių „pagrindine problema“ Lietuvoje įvardijamas Lenkijos užsienio reikalų ministras.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) keliama įtampa dėl esą skriaudžiamų Lietuvos lenkų dangstoma nekompetencija, yra įsitikinęs Ryšardas Maceikianecas, Vilniaus rajono gyventojas, kuris mieliau būtų vadinamas lenkakalbiu lietuviu nei Lietuvos lenku, ir yra įsitikinęs, kad visi gyvenantys šioje valstybėje yra Lietuvos tautos dalis.

Svarstoma leisti naudoti dvikalbes gatvių ar vietovių lenteles tautinių mažumų tankiai apgyvendintose vietovėse, taip pat sudaryti galimybes kreiptis į valstybines institucijas savo kalba, tiesa, atsakymas tokiu atveju vis tiek būtų pateikiamas lietuviškai. Tokie siūlymai yra svarstomi rengiant Tautinių mažumų įstatymo koncepciją. Pagal ją būtų parengtas atitinkamas įstatymo projektas.

53 įvairioms Seimo frakcijoms atstovaujantys parlamentarai siūlo Seimui kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) su prašymu ištirti, ar Seimo priimtas naujas Švietimo įstatymas neprieštarauja Konstitucijai. Nutarimo projektą dėl kreipimosi į KT Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Lietuvos lenkų rinkimų akcijai atstovaujantis Seimo narys Jaroslavas Narkevičius.

Šeštadienį prie JAV ambasados Vilniuje surengę protesto akciją Lietuvos lenkų tautinės mažumos atstovai prašė JAV administracijos palaikymo siekiant atšaukti diskriminuojantį, jų nuomone, Švietimo įstatymą. Mitinge dalyvavo apie 300 lenkų tautinės mažumos atstovų. „Diskriminacijos ir nutautinimo politikai – stop“, „Žemė – ne žemgrobiams, o teisėtiems savininkams“ – tokius ir panašius šūkius lietuvių, lenkų ir anglų kalba laikė mitinguotojai.

Šeštadienį prie JAV ambasados Vilniuje rengiamas piketas, kurio metu Lietuvos lenkai prašys JAV administracijos palaikymo siekiant atšaukti diskriminuojantį, jų nuomone, Švietimo įstatymą. Tą pačią dieną, solidarizuojantis su Vilniaus kraštu, protesto akcijos įvyks Vašingtone, Čikagoje, Finikse ir Varšuvoje, pranešė Lietuvos lenkų sąjungos Vilniaus rajono skyrius. Tai jau antrasis Lietuvos lenkų protesto mitingas prie JAV ambasados Vilniuje.

Kirgizijoje praėjus metams nuo didžiausių tautinių skerdynių, įtampa vėl išaugo, baiminantis, kad kirgizų ir uzbekų nesutarimai gali vėl virsti smurtu. Įtakingiausios žmogaus teisių organizacijos sako, kad kirgizų dominuojama vyriausybė įtampą tik didina, nes dėl pernykščių įvykių persekioja uzbekus. Prezidentė kaltina neįvardijamas užsienio jėgas.

Lietuvos ir Lenkijos santykius komplikuoja abiejų šalių vidaus politinės kovos. Neretai apsižodžiuojama, vyksta parlamentiniai svarstymai ir net teismo procesai. Trūksta tik proto. „Du lenkai – ginčas, trys lenkai – muštynės, penki – tai jau lenkų klausimas“, – negailestingai šaipėsi prancūzų Švietimo epochos klasikas Voltaire'as. Paskaičius šiandienos Lietuvos žiniasklaidą susidaro įspūdis, kad galbūt panašių apibūdinimų nusipelnantys lietuviai tik ir sprendžia santykių su lenkais klausimus.

Pasigirdus kvietimui lietuviams ir lenkams susitaikyti bent jau šių Velykų proga – juk ir vieni, ir kiti daugiausia yra katalikai – niekur nedingo klausimas dėl santykių ateities. Įdomu, kaip klostysis lietuvių ir lenkų, Lietuvos ir Lenkijos santykiai per artimiausius du dešimtmečius.

Viešai išsakytas europarlamentaro Valdemaro Tomaševskio akibrokštas, raginantis lietuvius susimąstyti apie savo padėtį Vilniaus krašte, suteikė puikią progą pažvelgti į valdžios veiksmus. Ji lyg ir turėtų stengtis užgožti ties konflikto slenksčiu atsidūrusią lietuvių ir lenkų tarpusavio santykių problematiką, tačiau nieko kito, išskyrus vangią reakciją ir tylą, įžvelgti nepavyko, mano filosofas Vytautas Rubavičius.

Ketvirtadienį į Vilnių atvykusios Lenkijos parlamentinės delegacijos nariai neslepia, kad yra nusivylę Lietuvoje priimtu naujuoju Švietimo įstatymu. Lenkijos Seimo narė, Parlamentinės Asamblėjos pirmininko pavaduotoja Urszula Augustyn žurnalistams sakė, kad šis įstatymas, jos nuomone, pablogina Lietuvoje gyvenančios lenkų tautinės mažumos sąlygas. „Ligi šiol buvo taip, kad tautinės mažumos pačios pasirinkdavo kalbą, kuria norėdavo mokytis.

Atviras laiškas Lenkijos kolegoms Išsilaisvinus iš sovietinės priespaudos Lenkijos ir Lietuvos santykiai pradėjo sparčiai gerėti. Nors, suprantama, buvo skirtingų požiūrių į atskirus praeities įvykius, esamų problemų sprendimus, tačiau vyravo abiejų tautų konstruktyvus noras bendradarbiauti. Įtampas mėgindavo kelti tik marginalus politiniai veikėjai ir organizacijos. Galima nuspėti ir jų įkvepėjus. Intelektualai, politikai ir žiniasklaida akivaizdžiai buvo konstruktyvumo pusėje.

Europarlamentaro Valdemaro Tomaševskio radikalius pareiškimus, kad lietuviai, o ne lenkai turi integruotis Vilniaus krašto regione, galima traktuoti kaip mažo vaiko, negaunančio pakankamai dėmesio, verkšlenimą ir dėl to imama kalbėti visiškas nesąmones, mano premjeras Andrius Kubilius. „Tuos pareiškimus traktuočiau kaip šiek tiek pavargusio, besikarščiuojančio politiko pareiškimus, kurie kartais man kelia šypseną.

Pastaruoju metu itin daug visuomenės dėmesio sulaukė diskusijose apie tautinių mažumų švietimą. Lenkų spauda aktyviai reguoja į švietimo ministro pasisakymus, tad lenkų laikraštis „Rzeczpospolita“ išspausdino šia tema interviu su ministru Gintaru Steponavičiumi.

Ketvirtadienį Seimo priimtose Švietimo įstatymo pataisose, kuriose nustatyta, kad tautinių mažumų mokyklose valstybinės lietuvių kalbos mokymui bus skiriama ne mažiau laiko kaip gimtosios kalbos mokymui, atsižvelgta į prezidentės Dalios Grybauskaitės esmines pastabas, teigia šalies vadovės atstovas. Pasak prezidentės vyriausiojo patarėjo Lino Balsio, formaliai įstatymas dar nepasiekė prezidentės.

Užsidarius balsavimų apylinkėms, į savivaldybių tarybų rinkimus kandidatavę politikai renkasi partijų štabuose laukti rezultatų. Naujienų portalas Balsas.lt apsilankė  Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso rinkimų štabe. Televizijų transliuojamas laidas štabe stebėjo vos keletas šios partijos narių, bet partijos pirmininko V. Tomašveskio teigimu, kolegos atvyks vėliau. Partijos vadovas  šypsodamasis sakė, kad šiemet savo partijai prognozuoja pergalę Vilniuje.

Lietuvos rusų sąjungos (LRS) inicijuotuose paminklo rinkimuose rusų asmenybei ar simboliui, surinkęs 42 proc. balsų, nugalėjo poetas, aktorius ir muzikantas Vladimiras Vysockis. Šią savaitę LRS ketina rinkti parašus už paminklo jam statymą Vilniaus centre. „Nors mūsų iniciatyva sulaukė nepelnyto lietuvių priešiškumo, džiaugiamės, kad ji suvienijo rusų tautybės žmones, gyvenančius Vilniuje.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Baltarusijoje veikiančių lietuviškų Pelesos ir Rimdžiūnų mokyklų mokiniais bei jų mokytojais. Jau tradiciniu tapusiame kasmečiame Kalėdų susitikime su Baltarusijoje gyvenančių lietuvių vaikais Prezidentė pabrėžė svarbų lietuvių bendruomenių Baltarusijoje vaidmenį puoselėjant lietuvybę, saugojant ir gerbiant savo kalbą, kultūrą ir papročius.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija pranešė, kad per ministerijos Europos šalių departamento direktorius Nerio Germano ir Lenkijos ambasadoriaus Lietuvoje Januszo Skolimowskio susitikimą buvo atkreiptas dėmesys į „klaidingus, tikrovės neatitinkančius ir visuomenę klaidinančius“ Lenkijos pareigūnų pasisakymus spaudoje apie energetikos projektus ir tautinių mažumų situaciją Lietuvoje.