Ketvirtadienį į Vilnių atvykusios Lenkijos parlamentinės delegacijos nariai neslepia, kad yra nusivylę Lietuvoje priimtu naujuoju Švietimo įstatymu.
Lenkijos Seimo narė, Parlamentinės Asamblėjos pirmininko pavaduotoja Urszula Augustyn žurnalistams sakė, kad šis įstatymas, jos nuomone, pablogina Lietuvoje gyvenančios lenkų tautinės mažumos sąlygas.
„Ligi šiol buvo taip, kad tautinės mažumos pačios pasirinkdavo kalbą, kuria norėdavo mokytis. Jeigu įstatymas numato, kad bus vienodas brandos egzaminas lenkų ir lietuvių mokykloms, tai yra pirmas signalas, kad lenkų vaikams bus sudarytos blogesnės sąlygos tolimesnei karjerai. Taip pat baiminamės, kad šis įstatymas gali prisidėti prie lenkiškų mokyklų Lietuvoje mažinimo arba rimtai riboti jų veiklą. Mums svarbu, kad mūsų bendroje Europoje visi turėtų vienodas teises“, – žurnalistams sakė Lenkijos parlamentinės delegacijos vadovė.
Tuo tarpu Lietuvos delegacijos vadovui Lietuvos ir Lenkijos Seimo narių asamblėjoje Algiui Kašėtai susidarė įspūdis, kad lenkų delegacija atvažiavo su išankstine nuostata, jog Lietuvoje priimtas Švietimo įstatymas gali pabloginti lenkų tautinės mažumos situaciją.
„Manau, kad tai nėra paremta jokiais faktais, tai yra tik nuogąstavimais paremta pozicija. (..) Man keista, kaip galima būti prieš, kad lenkų jaunimas geriau išmoktų lietuvių kalbą, turėtų geresnes perspektyvas mokytis, įsidarbinti. Man susidarė įspūdis, kad nusiteikimas yra labai karingas, ir nieko nuostabaus, nes Lenkijos žiniasklaida šitam klausimui skiria labai daug dėmesio ir, manau, kursto lenkų politikų aistras“, – žurnalistams posėdžio pradžioje sakė A. Kašėta.
Jis neatmetė galimybės, kad tokia retorika yra susijusi su rudenį Lenkijoje vyksiančiais Seimo rinkimais.
Pasak jo, Lietuvos parlamentarai aiškinsis, kodėl Lenkijoje ketinama uždaryti dvi lietuviškas mokyklas. „Tada žinosime, ar tai vertinti kaip tarpusavio santykių bloginimą, ir kelsime klausimą labai aštriai, ar tų argumentų mums pakaks“, – žurnalistams sakė A. Kašėta.
Lenkijos parlamentarė U. Augustyn, atsakinėdama į žurnalistų klausimus, paneigė žinias, kad Lenkijoje planuojama uždaryti dvi lietuviškas mokyklas.
„Mums nieko nežinoma, kad lietuviškas mokyklas siekiama uždaryti, bet jei taip būtų, reiškia, tą sprendimą priėmė pačios savivaldybės, tai yra Punsko lietuviai“, – teigė U. Augustyn.
Ji pabrėžė, kad Lenkijoje gyvenantys lietuvių tautinės mažumos atstovai patys gali rinktis, kokia kalba laikyti brandos egzaminus.
Vilniuje susitikę Lietuvos ir Lenkijos parlamentarai ketina taip pat aptarti pavardžių rašymo, žemės grąžinimo ir kitas problemas.
