Pastaruoju metu itin daug visuomenės dėmesio sulaukė diskusijose apie tautinių mažumų švietimą. Lenkų spauda aktyviai reguoja į švietimo ministro pasisakymus, tad lenkų laikraštis „Rzeczpospolita“ išspausdino šia tema interviu su ministru Gintaru Steponavičiumi.
Kodėl Lietuva nusprendė pakeisti Švietimo įstatymą, kuris sukėlė tiek daug nerimo lenkų mažumai?
Pirmiausia, tai lėmė poreikis į šalies gyvenimą geriau integruoti lenkų tautinę mažumą ir paskatinti aktyvesnį jos įsitraukimą į Lietuvos visuomenę. Mes pirmiausia turime galvoti apie jaunosios kartos ateitį, kad patekusi į suaugusiųjų gyvenimą, ji neturėtų turėti problemų dėl valstybinės kalbos.
Žmonės nenori būti laimingi jėga. Peticiją Europos Parlamentui, kad nebūtų priimtas šis įstatymas, pasirašė daugiau nei 60 tūkstančių žmonių.
Tai, kad žmonės išreiškia savo nuomonę, yra labai svarbu, bet jūs turite pažvelgti į visas šios situacijos aplinkybes. Tikiu, kad Parlamentas priėmė labiausiai subalansuotą įstatymo versiją.
Lenkai Lietuvai pasakė, kad įstatymas apriboja jų turimą teisę įgyti vidurinį išsilavinimą gimtąja kalba. Jie turėjo tokią teisę net sovietiniais laikais.
Lenkai vis dar turi teisę gauti išsilavinimą gimtąja kalba. Niekas nesako jiems ne. Įstatymas didina lietuvių kalbos, istorijos ir kultūros mokymąsi, tačiau jokiu būdu neatima galimybės mokytis gimtąja kalba.
Ar yra kokių nors patikimų įrodymų, kad absolventai prastai moka Lietuvių kalbą ar turi problemų dėl studijų Lietuvoje?
Taip. Tai yra ES pagrindinių teisių agentūros rezultatai, kurie patvirtina, kad tautinių mažumų atstovai turi problemų darbo rinkoje dėl prastų lietuvių kalbos žinių.
Kodėl vienodi brandos egzaminai bus privalomi nuo 2013 m.? Studentai lenkų mokyklose sako, kad nesugeba gauti medžiagos.
Žingsnių, standartizuotų tyrimų buvo imtasi nuo 2008 metų. Be to, mes sukūrėme tinkamą aplinką absolventams gerai pasiruošti egzaminams. Neturėtų būti jokių problemų. Aš lankausi mokyklose ir kalbuosi su lenkų moksleiviais. Daugelis jų jau šiandien mokosi iš lietuviškų vadovėlių.
