Ketvirtajame Lietuvos ir Lenkijos tarpvalstybinės ekspertų darbo grupės susitikime nerasta bendrų sprendimų nesutarimuose dėl tautinių mažumų švietimo. Lenkija paragino Lietuvą keisti naują Švietimo įstatymą. Premjeras Andrius Kubilius Lenkijos Vyriausybės vadovą kviečia tolesniam dialogui.
Lietuvos ir Lenkijos tarpvalstybinė ekspertų grupė sunkiai randa bendrus sprendimus dėl tautinių mažumų švietimo klausimų. Lietuvos lenkai skundžiasi stiprinamu lietuvių kalbos dėstymu mokyklose, suvienodintu valstybinės kalbos egzaminu. Lenkijos lietuviai – lietuviškų vadovėlių ir finansavimo trūkumu.
Į ketvirtą Lietuvos ir Lenkijos ekspertų susitikimą pakviesti Lietuvos mokyklų, kuriose mokoma lenkų kalba, ir Lenkijos mokyklų, kuriose mokoma lietuvių kalba, moksleivių tėvų atstovai.
„Vis dėlto manome, kad šitas sprendimas po 2 metų suvienodinti egzaminus, yra klaidingas. Turint omeny, kad 10 metų mokymosi programos buvo labai skirtingos mūsų vaikams ir vaikams, kurie mokėsi mokyklose su lietuvių dėstomąja kalba“, – sako Miroslavas Šeibakas, asociacijos „Lietuvos lenkų mokyklų tėvų forumas“ koordinatorius.
„[Aktuali] lietuviškų vadovėlių problema, kadangi pasikeitus programų pagrindams neturime aktualių vadovėlių, iš kurių galėtų mokytis mūsų vaikai. Be to, yra egzaminų problema. Ypač dėl tų egzaminų, kuriuos vaikai gali rinktis. Susiduriame su vertimų problema“, – pasakojo Punsko bendruomenės narė Zita Ivoškienė.
Anot Lietuvos švietimo ir mokslo viceministro, Lenkijos lietuviai lenkų kalbos egzaminą laiko tokį patį kaip ir lenkai – jokių lengvatų nėra. O Lietuvos tautinių mažumų moksleiviams per egzaminą leidžiama padaryti daugiau klaidų nei lietuviams.
„Mano rankose yra tautinės mažumos vaiko tekstas, kur yra 150 žodžių. Šitas tekstas leidžia įstoti į Lietuvos aukštąją mokyklą. Na, niekaip neišeina sutikti su reikalavimu, kad užtektų pusės teksto ir tai jau lemtų įstojimą į aukštąją mokyklą ir valstybės finansavimą. Primenu, kad išlieka ir mokyklinis egzaminas“, – sakė Lietuvos švietimo ir mokslo viceministras Vaidas Bacys.
Šiemet tautinių mažumų mokyklos Lietuvoje gaus 21 proc. didesnius mokinių krepšelius. Tuo metu Lenkija pakeisti tautinių mažumų mokyklų finansavimą žada tik nuo 2013-ųjų.
„Aišku, 2013 metų dar turime sulaukti. Tačiau privalome sukurti tokį mechanizmą, kuris leistų tautinių mažumų mokykloms gyvuoti, užtikrinti daugiau lėšų – kalbu ir apie ukrainiečius, baltarusius, rusus, vokiečius. Tikimės, kad tai bus padaryta, bet teisiniam procesui reikia laiko“, – tvirtino Lenkijos švietimo viceministras Miroslawas Sielatyckis.
„Tačiau lieka klausimas, kaip užbaigti šituos metus ir ką darysim 2012 metais? Čia yra problematiška. Gal atsiras vienas kitas didesnis rėmėjas, kuris savivaldybę gali paremti – būtent švietimą“, – svarsto Lenkijos Punsko viršaitis Vytautas Liškauskas.
Į Lenkijos švietimo viceministro raginimą keisti naują Švietimo įstatymą, lietuvos švietimo ir mokslo viceministras pakartojo, kad įstatymas nebus keičiamas.
O Lietuvos Premjeras Andrius Kubilius Lenkijos premjerą Donaldą Tuską dar kartą pakvietė tolesnio dialogo tautinių mažumų klausimais.
Rūta LANKININKAITĖ
