lenkijos lietuviai

Rūta Lankininkaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba Varšuvoje su darbo vizitu lankosi Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Ketvirtadienio popietę jis susitinka su Lenkijos užsienio reikalų ministru – toks susitikimas surengtas po kelerių metų pertraukos. Tikimasi, kad tai padės spręsti tiek lietuvių, tiek lenkų tautinių mažumų klausimą. Prieš šį susitikimą ministras L. Linkevičius aplankė Lenkijos lietuvių bendruomenę.

Lenkijos lietuvių vaikai naujus mokslo metus pasitinka su nerimu. Šalies valdžia pamiršo pažadus dėl didesnio finansavimo, o iki kovo bus nuspręsta, kurias lietuviškas mokyklas teks visiškai uždaryti. Punsko valsčiuje gausiai gyvenančių lietuvių vaikai rugsėjo 1-ąją vėl atsivers tiktai lenkiškus vadovėlius. Daugelis mokinių jau nebenori laikyti egzaminų lietuviškai, o ir pačių moksleivių mažėja kasmet.

Lenkijos vyriausybė ir toliau diskriminuoja lietuvių tautinių mažumų mokyklas. Vietos lietuviai beveik įsitikinę, kad Lenkijos vyriausybė iki sausio neparengs žadėto naujo tautinių mažumų mokyklų finansavimo modelio. Lenkijos lietuvių bendruomenė palaikymo tikisi iš antradienį prasidėsiančio Pasaulio lietuvių bendruomenės Seimo, praneša LRT Televizijos laida „Panorama“. Seinų Žiburio gimnazijai Lenkijos vyriausybė skolinga apie 300 tūkst. litų, dar skoloje – ir Seinų savivaldybė.

Lenkijos spauda savo pranešimuose apie premjerų susitikimą Varšuvoje cituoja tik Lietuvos Ministro Pirmininko pasisakymus Lenkijos žiniasklaidai ir susitikimo vietoje susirinkusių keliolikos triukšmingų demonstrantų grupelės šūkčiojimus bei plakatus, kurie skelbė, kad „Lietuvos valdžia plėšia lenkų žemę, naikina švietimą ir sėja neapykantą“. Premjerų susitikimo proga Lenkijos visuomenė turi galimybę dar kartą išgirsti Lietuvos Vyriausybės vadovo požiūrį į Lietuvos ir Lenkijos santykius bei bendr...

Negausi Ščecino (Lenkija) lietuvių bendruomenė per metus susitinka du kartus – liepą renkasi Dariaus ir Girėno žūties vietoje, Pšelnike, ir drauge švenčia Vasario 16-ąją. Pasiilgę bendravimo lietuvių kalba, tautiečiai pripažįsta, jog puoselėti lietuvybę sekasi vis sunkiau. Ščecino lietuviai kasmet organizuoja Dariaus ir Girėno skrydžio per Atlantą minėjimo renginius ir tai jiems viena iš progų susitikti ir pabendrauti su iš Lietuvos atvykusiais tautiečiais.

Lenkijos prezidentas Bronislawas Komorowskis pirmą kartą apsilankęs lietuvių etninėse žemėse, Punske, nedalijo pažadų, kad bus išspręstos lietuvių bendruomenės problemos. Lūkesčius puoselėję vietos lietuviai po susitikimo neslėpė nusivylimo. Pasak jų, bendruomenė yra tapusi tarpvalstybinių Lietuvos ir Lenkijos santykių įkaite.

Šeštadienį Vilniuje, prie Lenkijos ambasados, pilietiškai aktyvaus jaunimo atstovai surengė piketą. Tą pačią dieną, tik kiek vėliau, į protesto akciją suplanavę rinktis ir Lietuvos lenkai, nepatenkinti padėtimi lenkiškose šalies mokyklose bei naująją Švietimo įstatymo redakcija. Prie šio protesto prisijungė ir Švietimo  profesinė sąjunga, vadovaujama pirmininko A. Jurgelevičiaus.

Ketvirtajame Lietuvos ir Lenkijos tarpvalstybinės ekspertų darbo grupės susitikime nerasta bendrų sprendimų nesutarimuose dėl tautinių mažumų švietimo. Lenkija paragino Lietuvą keisti naują Švietimo įstatymą. Premjeras Andrius Kubilius Lenkijos Vyriausybės vadovą kviečia tolesniam dialogui. Lietuvos ir Lenkijos tarpvalstybinė ekspertų grupė sunkiai randa bendrus sprendimus dėl tautinių mažumų švietimo klausimų.

Lenkijos lietuviai, kaip žadėta, pirmadienį neišgirdo Lenkijos švietimo ministerijos atsakymo, kaip bus keičiamas tautinių mažumų mokyklų finansavimas.

Lietuvos ir Lenkijos tarpvalstybinė ekspertų darbo grupė, ieškanti sprendimų nesutarimuose dėl tautinių mažumų švietimo, po trečio posėdžio, vakar iki vėlaus vakaro vykusio Vilniuje, sutarė, kad lenkai didins finansavimą tautinei lietuvių mažumai Lenkijoje. Lietuva dėl privalomo lenkų egzamino lenkiškose mokyklose diskusijas tęs. Trečią kartą prie bendro stalo susėdę lietuvių ir lenkų ekspertai svarstė naująjį švietimo įstatymą, kuriuo ypač nepatenkinta lenkų tautinė mažuma.

Lietuvos ir Lenkijos tarpvalstybinė ekspertų darbo grupė, ieškanti sprendimų nesutarimuose dėl tautinių mažumų švietimo, rinkosi į trečią posėdį. Šiame sustikime nemažai dėmesio skirta Lenkijos lietuvių švietimo problemoms. Lietuviai lenkų prašo didinti finasavimą tautinei lietuvių mažumai Lenkijoje. Lietuvių ir lenkų ekspertai prie bendro stalo jau trečią kartą. Problemos irgi tos pačios – naujasis švietimo įstatymas, kuriuo ypač nepatenkinta lenkų tautinė mažuma.

Valsčiuje nukabinti vandalų išniekinti vietovių pavadinimai lenkų ir lietuvių kalbomis. Vietos valdžia sako nežinanti, ar juos grąžins. Lenkijos lietuvių bendruomenės vadovė teigia nerekomenduosianti jas pakabinti atgal, esą bendruomenė nenori būti painiojama į Varšuvos ir Vilniaus konfliktą dėl lenkų tautinės mažumos padėties Lietuvoje. Lenkijos vėliavos spalvomis – raudona ir balta iki šiol nenustatyti vandalai praėjusį mėnesį užtepė lietuviškus užrašus ant 28 vietovių pavadinimų lentelių.

Lenkijos Punsko valsčiuje gyvenanti lietuvių bendruomenė atsisako viešųjų užrašų dviem kalbomis. Pasak valsčiui vadovaujančių lietuvių, toks sprendimas priimtas dėl dviejų priežasčių – prieš juos nukreiptų išpuolių bei nenoro veltis į tarp abiejų šalių įsiplieskusį konfliktą dėl lenkų tautinės mažumos padėties Lietuvoje, rašo Delfi.lt. Šią savaitę lenteles, kurias dažais aptepliojo ir apgadino lenkų vandalai, ketinama nuimti. Jas turėtų pakeisti užrašai vien lenkų kalba.

Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Emanuelis Zingeris išreiškė savo rūpestį dėl vandalizmo aktų Lenkijoje ir padėkojo šios šalies valdžiai už greitą ir aiškią reagavimą į šiuos įvykius. E. Zingeris tai padarė laišku savo kolegai Lenkijos Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkui Andrzejui Halickiui. Savo laiške E. Zingeris pabrėžė, jog Lietuvos ir Lenkijos politikai privalo stengtis užkirsti kelią radikalizmui ir nacionalizmui.

Lenkijos prokurorai antradienį sakė, kad tiria vandalų išpuolius prieš lietuvišką paminklą ir kelio ženklus Punsko kaime, kur lietuvių etninė mažuma gyvena įtampoje su lenkais, pranešė DPA. „Mes ieškome skandalingo incidento kaltininkų, – savo „Twitter“ puslapyje rašė užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis. – Mes atlyginsime nuostolius. Mažumos turi teisę į ženklus dviem kalbomis.

Lenkijos švietimo ministerija planuoja tautinių mažumų mokykloms vadovėlius rengti elektronine versija. Lenkijos lietuviškų mokyklų mokytojai nepritaria tokiems užmojams ir sako, kad jau dabar kai kurios klasės išvis neturi jokių vadovėlių lietuvių kalba, praneša LTV „Panorama“. Lenkijos švietimo ministerija skelbia, kad leidžiant tautinių mažumų mokykloms vadovėlius, kitąmet prioritetas bus elektroniniai vadovėliai. Taip būtų sumažintos leidybos išlaidos.