Joana Lapėnienė, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt
Kol vieni Europos Parlamente viešinčią Dalią Grybauskaitę sveikino su Lietuvos pirmininkavimo Europos Tarybai pradžia, kiti kalbėtojai pažėrė priekaištų dėl tautinių ir seksualinių mažumų teisių Lietuvoje užtikrinimo.
Šią savaitę Lietuva pradėjo oficialiai pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai. Įvairiais renginiais tai buvo pažymėta ne tik Lietuvoje. Trečiadienį Prezidentė Dalia Grybauskaitė Europos Parlamente pristatė ambicingą šešių pirmininkavimo mėnesių darbotvarkę. Po pirmininkaujančios šalies prisistatymo tradiciškai žodį taria Europos Parlamento frakcijų lyderiai bei norintys pasisakyti europarlamentarai. Tad vieni kalbėtojai sveikino pirmą kartą ES Tarybai pirmininkaujančią mažą Lietuvą, ragino įgyvendinti ekonomikos augimo politiką, siekti demokratiškesnės Europos Sąjungos, kur sprendimai nebūtų primetami, siūlė pasimokyti iš mažos šalies, kuri niekam neaiškina kaip ką daryti, o tiesiog daro. Tačiau Lietuvos Prezidentei teko išklausyti ir priekaištų dėl mažumų teisių. Prezidentei teko aiškintis dėl gėjų, lenkų ir V. Uspaskicho.
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderis Valdemaras Tomaševskis nepraleido progos priminti, kad ES gina kalbų ir kultūrų įvairovę, tačiau vis dar yra šalių, „kurios negerbia autochtoninių mažumų teisių“. V. Tomaševskį palaikęs Lenkijos atstovas Mirosławas Piotrowskis pasisakė dar griežčiau.
„Lietuva diskriminuoja lenkus, iš jų atimama teisė vartoti gimtąją kalbą valdžios institucijose, neleidžiama rašyti gatvių pavadinimų lenkiškai, uždaromos lenkų mokyklos, o valdžia leidžia ir toleruoja išpuolius lenkų kapinėse“, – rėžė Europos Parlamento narys iš Lenkijos Miroslawas Piotrowskis.
Europos liberalų ir demokratų aljanso „Už Europą“ prezidentas Grahamas Watsonas kaltinimus papildė, kad Lietuva nepaiso ir rusų mažumos teisių, atkreipė dėmesį į buvusio kolegos Darbo partijos lyderio Viktoro Uspaskicho bylą, prašė jam užtikrinti sąžiningą teismo procesą
Lietuvos liberalų sąjūdis atsiribojo nuo šių G. Watsono pareiškimų, esą jie nepamatuoti ir nederami, galimai darantys spaudimą Lietuvos teismui. Lietuvos atstovas pakėlė mėlynąją kortelę, kuri suteikia teisę atsikirsti.
„Norėčiau reaguoti į pono M. Piotrowskio pasisakymą. Koks yra jo informacijos šaltinis? Jis pateikė klaidinančią informaciją apie lenkų mažumos padėtį Lietuvoje. Iš kur ši informacija? Jeigu vienintelis šaltinis yra vietiniai lenkų mažumos nacionalistai, jų informacija nėra patikima“, – pabrėžė Europos Parlamento narys iš Lietuvos Vytautas Landsbergis.
Daugiausiai priekaištų pažerta dėl homoseksualų teisių. Net keli europarlamentarai iš liberalų ir žaliųjų frakcijų ragino užtikrinti sėkmingas seksualinių mažumų eitynes Vilniuje. Nyderlandų atstovė piktinosi, kad Vilniaus savivaldybė jas apskirtai uždraudė, ragino lietuvius būti tolerantiškus ir pakančius.
„Manau, prezidente, sutiksite, kad homofobija nėra atsakas tokiais nežinios laikais, nekuria naujų darbo vietų ir nėra geras miestų ženklas. Tikiuosi dalyvauti parade ir ten pamatyti jus“, – į D. Grybauskaitę kreipėsi Europos parlamento narė iš Nyderlandų Sophia in`t Veld.
Čia reiktų priminti, kad antra pagal dydį Vilnių valdanti partija – Lietuvos lenkų rinkimų akcija, kurios vedlys V. Tamoševkis ką tik šioje salėje taip pat dejavo dėl Lietuvoje neva skriaudžiamos lenkų mažumos. Parlamentarams atsakyti Lietuvos Prezidentei nebeliko laiko, tačiau žurnalistams ji aiškino, kad Lietuvoje paisoma visų mažumų teisių, kokios jos bebūtų.
„Norėčiau priminti, kad bet kokie kritiniai pasisakymai, kurie buvo Lietuvos atžvilgiu, buvo patikrinti tarptautinių komisijų ir įvairių organizacijų ir nei viena iš jų nerado, kad Lietuva būtų pažeidusi Europinę konvenciją dėl mažumų teisių“, – tikino dėmesį D. Grybauskaitė.
Žmogaus teisių stebėtojai sako, kad Prezidentė iš dalies pati išprovokavo priekaištus.
„Pristatant mūsų prioritetus, mūsų šalies Prezidentė nieko nesakė apie žmogaus teises, nors ji, tiesa, paminėjo, kad ES yra vertybių sąjunga, kad rūpinantis ekonomika yra rizika pamiršti esminius principus, ir kad būtina pasinaudoti priemonėmis, kurios leistų žmonėms pasinaudoti laisvėmis ir galimybėmis, tačiau kokie bus priimti sprendimai, kad vertybės būtų puoselėjamos, kad būtų suteiktos sąlygos pasinaudoti laisvėmis, realizuoti galimybes, liko neaišku“, – dėstė Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius Henrikas Mickevičius.
Politologas sako, kad vieši paklausimai – viena iš parlamentinės kontrolės formų.
„Parlamentinė kontrolė palydima įvairiais būdais. Vienas iš jų – įvairūs vieši paklausimai. Pavyzdžiui, Lietuvoje yra vyriausybės valanda, kada parlamentai dažniausiai iš opozicijos „čirškina“ vyriausybės narius. Tai yra natūrali praktika. [...] Žinoma, viešųjų ryšių prasme tai gal ir nėra labai malonu ir smagu, kad tie klausimai yra kritinio pobūdžio, bet tokia yra demokratija“, – aiškino Vytauto Didžiojo universiteto profesorius dr. Mindaugas Jurkynas.
Latviją atstovaujantis europarlamentaras sako, kad homoseksualų ir tautinių mažumų teises kėlę politikai paprasčiausiai pasinaudojo proga atkreipti savo rinkėjų dėmesį. Pavyzdžiui, savo draugiškų ryšių su Kremliumi neslepianti, viena iš 1991-iais prieš Latvijos Nepriklausomybę stojusio „Intefronto“ lyderių, dabar Europos parlamente atstovaujanti Latvijai Tatjana Ždanok priekaištavo dėl rusakalbių padėties Latvijoje, tačiau kalba nieko bendro neturi su pastarojo posėdžio darbotvarke.
„Atsiminkite, kad parlamento nariai yra politikai. Ir kalbėdami Parlamente, jie nekalba vien apie svarstomą temą, pirmiausia jie kalba savo rinkėjams namuose. Parlamentarai pasirenka temas, kurios svarbios jiems, net jei tai ir nėra diskusijos tema“, – priminė Europos Parlamento narys iš Latvijos Krišjanis Karinšas.
Mūsų kalbinti poltologai vienbalsiai sutaria, kad Lietuvai pirmininkauti bus nelengva – mat tai paskutinė visa pirmininkavimo Tarybai kadencija prieš Europarlamento rinkimus, o tokiu metu pasiekti susitarimus ganėtinai sudėtinga.
