Po Nepriklausomybės atgavimo Lietuva galėjo rinktis tarp dviejų - Senovės graikų arba romėnų - kelių, tačiau, pasirinkusi pastarąjį, tik paskatino vidutinybių šalyje atsiradimą, teigia vertėjas, muzikologas Viktoras Gerulaitis.
„Aš tikėjau kurį laiką, kad po Nepriklausomybės atgavimo mes pasuksime Senovės graikų keliu, kuriame vertybe buvo laikoma poeto, išminčiaus ir valstybininko triada. Tačiau mes pasukome romėnų keliu, vertinančiu karvedžio, politiko ir biurokrato triadą. Graikas yra individas, asmenybė, o romėnas - kolektyvas, kasdienybė. Mes pasukome romėnų keliu ir dabar turime tą, ką turime, - valstybę, kurią užvaldė vidutinybės, kurias reikia likviduoti iš principo“, - Eltoje surengtoje spaudos konferencijoje „Apie Lietuvos kultūros vystymosi tendencijas“ trečiadienį kalbėjo jis.
V. Gerulaičio teigimu, taip atsitiko dėl to, jog Nepriklausomybės atgavimo laikotarpiu vienintele vertybe buvo išskiriama laisvė, neapsvarstant, kokios formos ji turėtų būti.
„Kai kūrėme Nepriklausomą Lietuvą, visi galvojo, kad reikia laisvės. Mes neturėjome laiko galvoti, kas bus po tos laisvės. Paskui išsižiojome, kai mums kažkas įkišo į gerkles laukinį kapitalizmą. Niekas neklausė, kokios santvarkos aš noriu, kokios formos laisvės aš noriu. Paskui pamatėme, kad viską greitai užvaldė vidutinybės. Jos buvo valdžioje visus 22 metus“, - sakė muzikologas.
V. Gerulaitis pažymėjo, jog šiuo metu vyraujantis šokiruojantis menas nėra nieko naujo: jo ištakų galima ieškoti ir Viduramžiuose, tačiau lietuviai tai per daug sureikšmina. Vis dėlto muzikologas dėl tokios meno beskonybės kaltina vidutinybes - esą jie neturi nei talento, nei reikalingo išsilavinimo.
„Vidutinybė turi neišvengiamą savybę keisti, kadangi ji nemoka tęsti ir tam neturi talento. Ji neturi išprusimo, nes iš kur gali jį turėti? Vidutinybės savybės yra agresyvumas, arogancija, nesugebėjimas reikšti minčių“, - pabrėžė jis, leisdamas suprasti, jog šokiruojantis menas - vidutinybių pramanai.
Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos direktorius Romualdas Kondrotas šiuolaikinį šokiruojantį meną įvardijo kaip sunkiai suvokiamą.
„Man tai baisiai skamba. Tai yra sunkiai suvokiama (...) Mokiniai (menų mokyklos. - ELTA) gali nueiti pažiūrėti tokio meno, nes yra smalsūs, bet turbūt vangiai (...) Komentarų neturiu visai, nes pats nesuvokiu, kaip tai gali būti. Gal, matyt, aš neišprusęs tokiam menui“, - spaudos konferencijoje sakė jis.
R. Kondroto teigimu, noro išsiskirti, kad ir drastiškomis priemonėmis, vis daugėja. Jis tai sieja su kultūros komercializacija, siekiu pritraukti publiką į teatrų sales, nebijant sukelti ir negatyvių reakcijų.
„Vidutinybės negali nieko pasiūlyti, jie draskosi ir vadina save menininkais, tačiau suranda savo žmonių ratą (...) Atrodytų, kad protingas žmogus tiesiog negalėtų šitaip elgtis, bet nemokšiškumą užmaskuoti menu yra gana nesunku“, - pastebėjo jis.
Rašytoja, Nepriklausomybės akto signatarė Vidmantė Jasukaitytė neigia nuomonę, jog šokiruojantis menas įsigali tik Lietuvoje. Jos manymu, tai yra bendra, pasaulinė tendencija, tiesiog Lietuvoje viskas pateikiama daug provincialiau ir neįgyja rafinuotų formų.
„Aš manau, kad čia nėra vien tik meno virtimas komerciniais procesais. Tiesiog mes visiškai netekome dekalogo kultūros. Mano giliu įsitikinimu, pasaulį gali išgelbėti ne bioinžinerija ar klonavimas, ne technologijos (tai netgi atvirkščiai galėtų paveikti), o tik dekalogo kultūra. Apie ją sužinojome iš Krikščionybės“, - teigė ji.
V. Jasukaitytė negalėjo tvirtinti, ar kultūrinis nuopuolis yra primetamas, ar vyksta savaime, tačiau ji ne kartą pabrėžė dešimties postulatų reikšmę, siekiant išreikšti žmogiškąją esybę.
V. Gerulaičio teigimu, per 22 metus valdžioje įsitvirtinusias vidutinybes „iš apačios kažkaip išėsti“ turėtų Lietuvos inteligentija.
„Žmonės nesulaukia mūsų. Kažkas čia sako, kad inteligentai pasislėpė - inteligentus sukišo į palėpes, į pusrūsius. Tai yra faktas. Jų neišnaikino fiziškai, kaip padarė Stalinas. Dabar daugybė rašo į stalčių arba tyli, nes baimė Lietuvoje vėl yra grįžusi. Menininkas visada turi būti opozicijoje valdžiai. Ir ją jau 22 metai reikia keisti. Ką į jų vietą įdėti? Mus“, - juokėsi V. Gerulaitis.
