skola

Kaip ir Graikija, Jungtinės Amerikos Valstijos susiduria su nerimą keliančia valstybės skola, kuri auga sulig kiekviena diena, rašo portalas „SmartMoney“. Vis dėlto, portalo autoriai nemano, kad Graikijoje kilusi įsiskolinimų krizė gali ištikti ir JAV. Pirmasis panašumas yra tas, kad abi valstybės savo ekonomikoms yra skolingos pakankamai didelę sumą pinigų. Iki šių metų galo Graikijos skola turėtų pasiekti 150 proc. nacionalinio bendrojo vidaus produkto.

Iki birželio 27 dienos pabaigos Baltarusija turi išmokėti savo skolas už gautą Rusijos elektros energiją. Priešingu atveju, Rusijos elektros energijos eksportuotoja „Inter RAO“ nutrauks tiekimą, praneša „BelaPan“. Birželio 17 d. Rusijos kompanijos vadovas Borisas Kovalčiukas perspėjo: jeigu mokėjimai už gautą Rusijos elektros energiją bus vilkinami, elektros energijos tiekimas Baltarusijai gali būti visiškai nutrauktas.

Iki 2030 metų Rusija, panašiai kaip Graikija dabar, gali atsidurti ant bankroto slenksčio, - įsitikinęs Pasaulio banko ekonomistas Maskvoje Sergėjus Ulatovas. ,,Perkopus 2030 metus, situacija Rusijoje gali būti panaši į Graikiją, kur skola jau nebesuvaldoma, - interviu ,,Bloomberg” sakė ekonomistas. – Dabar Rusiją laiko tik didelės naftos kainos, o ne protinga makroekonominė politika.

Graikijos skolų problemos sunkia našta užguls Europos mokesčių mokėtojų pečius. „Open Europe“ ekonomistai paskaičiavo, kad kiekvienas Europos Sąjungos šalies pilietis netiesiogiai „perves“ po 535 eurus (1846 litus) Atėnams. Iki 2014 metų ši suma gali išaugti iki 1450 tūkst. eurų (5003 litų). Šiuo metu ES šalys iš Graikijos vyriausybės laukia „realių žingsnių siekiant įgyvendinti eilinio kredito gavimo sąlygas“. Pagrindinis reikalavimas - biudžeto išlaidų sumažinimas 28 mlrd.

Investuotojai ruošiasi didžiausiam išpardavimui – euro zonos skolininkės gelbėsis parduodamos valstybinį turtą. Beviltiškai prasiskolinusios euro zonos narės, kaip Graikija, Airija, Ispanija, ruošiasi didžiausiam išpardavimui per pastarąjį dešimtmetį. Privatizavusios valstybines įstaigas jos tikisi pritraukti 71,5 mlrd. eurų (246,68 mlrd. litų). Tiesa, analitikai abejoja, ar priverstinis valstybinių įstaigų pardavimas šioms šalims atneš didžiausią galimą naudą.

Ministro pirmininko George'o Papandreou vadovaujama Graikijos vyriausybė trečiadienį gavo pasitikėjimo votumą parlamente ir yra pasirengusi aprobuoti įstatymą dėl finansinės programos iki 2015 metų realizavimo. Naujos sudėties ministrų kabinetą parėmė 155 deputatai, atstovaujantys valdančiajai Graikijos socialistų judėjimo partijai (PASOK). Prieš balsavo 143 opozicijos parlamentarai. Iš viso balsavime dalyvavo 298 deputatai.

Euro zonos vadovas pareiškė, kad Graikijos skolos mokėjimo planas – žaidimas su ugnimi, praneša BBC. Graikijos krizė stato dar mažiausiai penkias Europos Sąjungos (ES) valstybes į pavojų, įspėja euro zonos grupės vadovas artėjant finansų ministrų susitikimui Liuksemburge. Tikimasi, kad ministrai pritars 12 mlrd. eurų paskolai pagal Tarptautinio valiutos fondo ir ES gelbėjimo planą.

Latvijos finansų ministerijos duomenimis, per pirmus keturis šių metų mėnesius valstybės skola sumažėjo 4,4 mln. latų, iki 5,085 mlrd. latų, tai sudaro 37,9 proc. bendrojo vidaus produkto. Latvijos užsienio skola balandžio pabaigoje siekė 4,077 mlrd. latų , t.y. 82,4 proc. bendros valstybės skolos, o vidaus skola siekė 873,4 mln. latų - 17,6 proc. bendros valstybės skolos.

Nenorintiems mokėti pinigų už savivaldybės socialinių būstų nuomą reikėtų keliauti į gatvę. Deja, taip yra ne visur. Biržų savivaldybės būstus socialiai remtiniems asmenims administruojanti bendrovė jau prieš kelerius metus rajono vadovams siūlė keisti butų nuomos ir skyrimo tvarką. Tačiau kažkodėl iki šiol to spręsti nesiimta. Kalbantis su bendrovės ir savivaldybės darbuotojais peršasi mintis, kad tokia neapibrėžta ir nemotyvuota, sovietmečiu kvepianti tvarka, kažkam labai palanki.

Politiniai ginčai Graikijoje dar labiau blogina finansinę šalies padėtį, rašo „telegraph.co.uk“. Antradienį pagrindinis opozicijos lyderis pareiškė nepritariantis dar griežtesnėms taupymo priemonėms. Šio mėnesio pradžioje pagrindinės opozicijos partijos lyderis Antonis Samaras ragino persvarstyti 110 mlrd. eurų finansinės paramos paketo sąlygas, o antradienį pareiškė nepritariantis papildomoms taupymo priemonėms, kuriomis būtų stengiamasi 6 mlrd. eurų sumažinti šalies biudžeto deficitą.

Milijoninių skolų slegiamos Vilniaus Sapiegos ligoninės gydytojai nuo vasario mėnesio nesulaukia atlyginimų. Algos po kelis mėnesius vėluoja jau ne pirmus metus. Ligoninės šeimininkė Vilniaus savivaldybė sprendimo žada ieškoti tik dabar.

Reitingų agentūros užsipuolė Graikiją nešykštėdamos kritikos po to, kai aukšti euro zonos pareigūnai pripažino, kad šaliai netrukus prireiks antrojo gelbėjimo priemonių paketo. Tačiau reitingų agentūros „Standard & Poor's“ nuomone, šaliai gali prireikti daug radikalesnių priemonių norint palaikyti stabilią dabartinę Graikijos skolą - 327 mlrd. eurų. Agentūros manymu, Atėnams teks sumažinti nominalią obligacijų vertę 70 proc., dėl to investuotojų lauktų nemaži nuostoliai.

Du lietuviai Airijoje kaltinami žiauriai kankinę estą, kuris jiems buvo skolinas pinigų. Vyrui buvo ypač smarkiai sužalotos rankos, rašo Airijos laikraštis „The Irish Independent“. Golvėjaus apygardos teismo posėdžio metu paskelbta, kad 31 metų Gintautas Bagdonas ir 36 metų Aurelijus Zrielskis maždaug valandą žiauriai kankino 32 metų estą Janą Emoną.

Šalies valdžios nurodymai per metus skolų kuprą sumažinti kone trečdaliu Panevėžio savivaldybei kelia juoką. Išklausiusi Vyriausybės atstovo apskrityje Leono Alesionkos perspėjimo kreditorinį įsiskolinimą sumažinti 30 proc., miesto Taryba įklimpo dar giliau – nusprendė imti banko paskolą renovuoti K.Paltaroko gimnaziją. „Savivaldybė turi teisę imti kreditus, bet iš surenkamų į biudžetą pajamų privalo mažinti skolą.

Siekiant atkreipti krepšinio visuomenės dėmesį į esamą pagrindinės Lietuvos sporto šakos – krepšinio situaciją, Lietuvos krepšinio profesinė sąjunga organizuoja Sidnėjaus olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtojo, Kęstučio Marčiulionio palaikymo piketą balandžio 29 d. 15.00 val. prie Lietuvos apeliacinio teismo Vilniuje, teigiama pranešime spaudai.

Šiaulių oro uostui gresia bankrotas, kadangi skolos jau viršija turimą turtą. Pasirodo, milijonas litų investuota į „įvaizdį“. Sulindo į skolas Šiaulių savivaldybės auditoriai, patikrinę Savivaldybės įmonę „Šiaulių oro uostas“, konstatavo, kad kyla abejonių dėl įmonės veiklos tęstinumo. Praėjusius metus įmonė baigė turėdama 174 tūkstančius litų nuostolio.

Naujas politinis skandalas bręsta Šiaulių padangėje. Rengiamasi netiesiogiai paremti vieno iš naujosios koalicijos lyderių, milijonieriaus „paksisto“ Vidmanto Japerto įmonę. Pastaroji perėmė Savivaldybės įmonės „Šiaulių oro uostas“ skolas ir dabar smaugia delspinigiais. Tai jau ne pirmas atvejis, kai valdiškuose užsakymuose išlenda V. Japerto įmonė. Kainavo per milijoną „Šiaulių oro uostas“ baigė keleivių terminalo rekonstrukciją, kainavusią apie 1,3 milijono litų.

Įsivaizduokite, kad esate paskolinęs kelis tūkstančius litų savo pažįstamam Jurgiui. Ar sutiktumėte, kad Lietuvoje būtų priimtas įstatymas, kuris leistų Jurgiui negrąžinti jums skolos? Atsakysite, žinoma, kad ne. Skolas grąžinti yra sąžininga ir būtina, nes tai ne Jurgio pinigai, o jūsų. Jūs taip pat priminsite, kad dar visai nesenais laikais vaikai atsakydavo už tėvų skolas. Sakysite, kad valstybė turi užtikrinti įsipareigojimų laikymąsi, nes tokia yra valdžios paskirtis.

Garsaus Sąjūdžio laikų dainininko Arvydo Vilčinsko, kuris apsisprendė po JAV praleistų šešiolikos metų grįžti į tėvynę, laukia ne tik jo talento gerbėjai, bet ir skolų neatgaunantys žmonės. Apie tai rašo „Lietuvos rytas“.„Dešimt metų Sibire iškentęs mano vyras žavėjosi A.Vilčinsku – klausydamasis jo dainos apie grįžimą į Lietuvą apsipildavo ašaromis. Šis kūrinys juodu labai suartino.

Valdžios atstovų raginimai kuo greičiau užpildyti elektronines pajamų deklaracijas nemažai daliai gyventojų įvarė paniką: „Sodrai“ pateikus duomenis apie žmonių pajamas, šie staiga tapo skolininkais, nors skolinga turėjo būti valstybė. Kiek milijonų dėl priveltų klaidų bus nuskaičiuota iš žmonių, klerkai neatskleidžia.

Bankai už indėlius siūlo visai mažas palūkanas, o už paskolas prašo tris kartus didesnių sumų. Teisinasi turintys per daug pinigų. Bankai turi per daug pinigų Į redakciją kreipėsi bankais nusivylęs skaitytojas su paprastu klausimu: kodėl bankai už indėlius moka apie 1 proc. metinių palūkanų, o vėliau tuos pačius pinigus perskolina verslininkams ar tiems patiems gyventojams jau už 5–6 proc.

Seimo nario Laimonto Diniaus šeimos narių valdoma bendrovė „MAX'o plėtra“ netrukus už skolas bus kraustoma iš Šiaulių kultūros centro patalpų. Kitai bendrovei „Modus operandi“, kuriai L. Dinius vadovavo iki tapdamas Seimo nariu, ieškinį pareiškė autorių teises ginanti organizacija LATGA–A. Kraustys iš patalpų Kažkada Šiauliuose garsus buvęs „MAX'o“ klubas dabar garsėja skolomis, o klubą valdanti bendrovė netrukus turės būti iškraustyta iš patalpų.

Maistas ir kiti pirkiniai skolon – tokią paslaugą teikia ne viena mažesnė miesto krautuvėlė. Ši tendencija ypač ryški provincijoje, kur gyvenančių lietuvių dažniausias uždarbis – pašalpos arba išmokos už parduotą pieną, pasėlius. „O kaip kitaip kaimo žmogui išgyventi?“ – retoriškai klausė viena savaitraščio „Ekonomika.lt“ žurnalistų kalbinama moteris, gyvenanti miestelyje. Ramunė (vardas redakcijai žinomas – aut. past.

Už valdžios skolas šilumos tiekėjams moka visas miestas? Tokia išvada peršasi paaiškėjus, kad miesto valdžia šildė tuščius pastatus ir beveik nemokėjo bendrovei „Šiaulių energija“. Šiuos metus Savivaldybė pradėjo šilumos tiekėjams įšaldžiusi net 14 milijonų litų skolą. Daugybė tuščių pastatų ir patalpų Šiaulių miesto savivaldybė turi mažiausiai keturias gyvenamąsias patalpas, kurios tuščios. Sąskaitos už šildymą, elektrą ir administravimo paslaugas apmokamos iš miesto biudžeto.

Nuo septyniolikos milijonų litų iki pusantro šimto milijono litų. Tokio dydžio skolos kuprą per ketverius metus miestui užritino mero Genadijaus Mikšio vadovaujama valdančioji dauguma. Iki kadencijos pabaigos likus vos mėnesiui valdantieji karštligiškai gramzdina miestą į naujas skolas. Dar keliolikos milijonų litų našta Ateinančio Šiaulių miesto tarybos posėdžio, kuris įvyks naujų rinkimų išvakarėse, darbotvarkėje – net keturi sprendimų projektai imti įvairaus dydžio paskolas.

Priteisė solidžią sumą Panevėžietis, šlagerių karaliumi pramintas Kastytis Kerbedis neišsisuks nuo skolos. Jam teismas priteisė Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūrai (LATGA-A) sumokėti daugiau kaip dvylika tūkstančių litų už viešą kūrinių atlikimą koncertų metu, kai skambėjo ne tik jo sukurti, bet ir kitų autorių kūriniai. Pirmadienį Panevėžio miesto apylinkės teismas priėmė palankų LATGA-A sprendimą. K.Kerbedis teismo posėdyje nedalyvavo.

Mėginimas iš pažįstamo nepilnamečio išlupti dešimties litų dydžio skolą gali sukelti rimtų nemalonumų vos pernai tarnybą Joniškio rajono policijos komisariate pradėjusiam patruliui 21–erių Dariui Jociui. Damoklo kardas virš D.Jociaus karjeros vidaus reikalų sistemoje pakibo, kai praėjusio penktadienio vakare į Kelmės rajono policiją kreipėsi 17–metis šio rajono gyventojas.

Kreditų biuro „Creditinfo“ duomenimis, sausį verslo pradelstų skolų augimas buvo vienas mažiausių per paskutinius 6 mėnesius. Sausį įmonių pradelsti įsiskolinimai, lyginant su gruodžiu, išaugo beveik 25 mln. litų, ir siekia daugiau nei 4 mlrd. litų. Per pastarąjį pusmetį verslo skolų portfelis laviravo ties 4 mlrd. litų ir išliko pakankamai stabilus. Sausį įmonės padengė 170 mln. litų pradelstų įsiskolinimų arba tiek pat, kiek vidutiniškai padengdavo kiekvieną praėjusių metų mėnesį.

Vyriausybei skolinantis užsienyje, Lietuvos gyventojai taip pat vis labiau grimzta į savo personalines skolas. Šalyje katastrofiškai nyksta vidurinysis visuomenės sluoksnis. Anksčiau buvę pasiturintys žmonės dėl nepakeliamų komunalinių bei kitokių mokesčių jau tapo skolininkais. Kai kurie prasiskolinę tiek, jog skoloms išmokėti nepakaktų viso metinio atlyginimo.

Į skolų liūną klimpsta ne tik valstybė, bet ir jos piliečiai. Šiuo metu vidutinė gyventojų pradelstų mokėjimų suma kai kuriose savivaldybėse jau siekia metų uždarbio dydį. Kai kuriose Lietuvos savivaldybėse dešimčiai gyventojų tenka 2,5 pradelsto mokėjimo, o vidutinis įsiskolinusio gyventojo pradelstų mokėjimų dydis vidutinį mėnesinį darbo užmokestį kai kur viršija beveik dvylika kartų. Esant tokiai situacijai akivaizdu, kad šiemet atsikratyti skolų kupros daug kam nepavyks.

Turtuoliai – vargšai. Tokioje neapibrėžtoje padėtyje atsidūrė dažnas lietuvis. Jis dūsta paskolų voratinklyje, bet oficialiai laikomas turtuoliu, kuriam valstybės paramos nepriklauso nė cento. Galimybę ją gauti atima turimas būstas ar žemė, nors realiai tai – banko nuosavybė. Turtingas skolų Gintaras Gerulis dirbti pradėjo nuo 18 metų. Darbo stažas – 14 metų. Visą šį laiką valstybei mokėti nemenki mokesčiai.

Planuojamas pasaulinės ekonomikos augimas ateinantį dešimtmetį turės būti skatinamas papildomais 100 trln. JAV dolerių skolos, teigiama Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) pranešime. Teigiama, kad dabartinės skolos lygio padvigubinimas galėtų būti pasiektas nedidinat naujos krizės rizikos. Tačiau mokslininkai perspėja, kad valstybių vadovai turi būti atsargūs dėl per didelio keditų kiekio, nes būtent dėl to prasidėjo dabartinė krizė.

Visu smarkumu siautėjant krizei ne vienas šalies gyventojas užduoda sau klausimą – ar gilioje ekonominėje duobėje mes esame? Ar dar toli iki tokio trapaus ekonomikos atsigavimo, koks buvo 2007–2008 metais? Įmonių pelningumas neatskleidžia realios padėties Kai kurie optimistiškai nusiteikę ekonomistai tvirtina, kad į šį opų klausimą iš dalies gali atsakyti įmonių pelningumo statistika. Naujausi Statistikos departamento (SD) duomenys išties gali džiuginti.

Valstybinė Japonijos skola pasiekė „kritinę ribą“, ir jeigu situacija nepagerės, šalis gali prarasti investuotojų pasitikėjimą. Apie tai rašo „The Financial Times“, remdamasis Japonijos finansinės biudžetinės politikos ministru Kaoru Esanu (Kaoro Esano). Kaip rašo laikraštis, artimiausiu metu Japonijos valstybės skola gali viršyti 200 proc. BVP.

Vilniaus savivaldybė, pernai atsikračiusi nekilnojamojo turto už 26 mln. litų, tęsia išpardavimą: planuojama atsikratyti ir buvusių vaikų globos namų Valakampiuose, ir kito turto už 15 mln. litų. Tiesa, planuojamų surinkti pinigų nė iš tolo nepakaks skoloms apkamšyti. Parduos vaikų namus Vakar Vilniaus valdininkai, sukvietę žiniasklaidos atstovus, nusprendė pasižvalgyti savo darže bei aprodyti visuomenei, ką ketinama privatizuoti.

Vyriausybė trečiadienį nepritarė „tvarkiečio“ Petro Gražulio siūlymui palengvinti dalią skolininkams ir palaikė principinę nuostatą, kad skolas reikia grąžinti. P. Gražulio pasiūlytoje Civilinio kodekso pataisoje numatoma, kad, iš varžytinių pardavus turtą ir gavus mažesnę sumą, nei buvo skola, nebūtų galima likusios dalies išieškoti iš kito žmogaus turto.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Telšių apskrities skyrius baigė ikiteisminį tyrimą, kuriame sukčiavimu ir neteisėtu vertimusi finansine veikla įtariamas 48-erių metų mažeikiškis A. Č. Išaiškinta, kad mažeikiškis, neįsteigęs įmonės, neteisėtai vykdė finansinę veiklą. Vyriškis su Telšių krašto gyventojais sudarydavo sutartis ir jiems skolindavo įvairias pinigų sumas.

Vyriausybė jau šį trečiadienį nusiteikusi atmesti Seimo nario Petro Gražulio iniciatyvą apsaugoti neužstatytą skolininkų turtą, kai įkeisto turto vertė yra smarkiai sumažėjusi. Lapkričio mėnesį Seimas buvo pritaręs P.Gražulio siūlomoms Civilinio kodekso pataisoms: jei pardavus įkeistą daiktą varžytinėse gaunama mažesnė suma, nei priklauso kreditoriui, šis neturi teisės reikalauti išieškoti kito skolininko turto.

Greitieji kreditai turėtų padėti žmonėms išspręsti finansinius sunkumus, bet per nustatytą laiką negrąžinus skolos galima įklimpti į rimtą bėdą. Prasiskolinusiesiems tenka aiškintis teismuose, o vieną dieną į duris pasibeldžia antstoliai. Į „Panevėžio balso“ redakciją, prispausta kaip tik tokių bėdų, kreipėsi panevėžietė Ada Š. (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai žinomi). Pensinio amžiaus sulaukusi moteris bėdojo buvusi priversta imti vartojimo kreditą.

Įmonių, kurių banko sąskaitos areštuotos, darbuotojai randa būdų, kaip išvengti mokesčių. Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (AVMI) darbuotojai nustatė, kad skolininkai su prekių ir paslaugų teikėjais atsiskaito grynaisiais. Tai esąs būdas bėgti nuo mokesčių prievolės valstybei Nepaisė teismo sprendimo? Anot mokesčių inspektorių, pastebėta, kad valstybei skolų turinčių bendrovių mokesčių deklaracijos parodė, jog įmonės aktyviai vykdo komercinę veiklą, bet mokesčių nemoka.

Iš pyragų kepimo ir nekilnojamojo turto užsimojusių praturtėti verslininkų spąstuose atsidūrė ir gyventojai, ir verslo partneriai. Vieną po kitos Jungtinio duonos centro (JDC) bandelių parduotuves atidarinėjusių, planus naujam gyvenimui prikelti istorinį konservų fabriką kurpusių, modernų daugiaaukštį Savanorių a. stačiusių, bet tik dar vieną vaiduoklį miesto centre palikusių verslininkų brolių Sauliaus ir Ryčio Rimkevičių mėtomais pėdsakais seka kone pora šimtų kreditorių, neprarandančių vilt...

Jeigu nebus priimtas kitų metų valstybės biudžetas, tai reikš Lietuvai sudėtingesnes skolinimosi sąlygas tarptautinėse finansų rinkose, ketvirtadienį opoziciją šantažavo besąlygiškai paklusti jo Vyriausybės parengtiems kitų metų finansiniams planams premjeras Andrius Kubilius. Ketvirtadienio rytą kalbėdamas „Žinių radijuje" ministras pirmininkas išreiškė viltį, kad parlamentarams dėl biudžeto susitarti pavyks. Priešingu atveju, pagrasino premjeras, smuks pasitikėjimas Lietuva pasaulyje.

Bankrutuoti galės ir tie gyventojai, kurie įsiskolino dar neįsigaliojus Fizinių asmenų bankroto įstatymui. Tokia nuostata įrašyta atnaujintame jo projekte. Su šia naujove, kad ir nenoriai, jau linkę sutikti ir bankai, mat buvo išgirsti ir jų pageidavimai, rašo „Lietuvos rytas“. Ūkio ministerija artimiausiu metu rengiasi pateikti Vyriausybei svarstyti atnaujintą Fizinių asmenų bankroto įstatymo projektą. Atrodo, kad prieš jį piestu nebestos ir bankininkai.

Šiaulių miesto savivaldybė, prasiskolinusi bankams per 67 milijonus litų, pasirašė su bankais tokias sutartis, kad mokesčių mokėtojai nesužinotų, kiek ir kokiam bankui iš viso esame skolingi. Bent taip tvirtino Savivaldybės Finansų skyriaus vedėja Kazimiera Daujotienė.

Šiaulių kultūros centrui prasiskolinusi Seimo nario Laimonto Diniaus šeimos įmonė bando atsiskaityti „natūra“. Patalpų savininkai sulaukė pasiūlymo skolas užskaityti nuomininkų investicijomis. O paties seimūno dar laukia etikos sergėtojų „pirtis“. Nuomininkai bando derėtis Panašu, jog pramogų klubo „Max'as“ savininkai, besibylinėjantys su Šiaulių kultūros centru, nebemato šviesos tunelio gale.

Apie sūnaus skolą bibliotekai panevėžietė sužinojo gavusi oficialų laišką ir negalinti atsistebėti, kodėl progos priminti apie negrąžintą leidinį laukta dvejus metus. Bibliotekininkai grūmoja, kad nuo baudos išsisukti šansų nėra. Jaunajam panevėžiečiui Ryčiui Š., išvykusiam uždarbiauti toli nuo Lietuvos, šiuo metu tenka sukti galvą, kaip grąžinti Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešajai bibliotekai leidinį. Jį vaikinas pasiėmė 2008-ųjų pavasarį.

Buvusios Marijampolės apskrities administracijos viršininkės Birutės Kažemėkaitės artimiausiu metu laukia vizitas į Generalinę prokuratūrą, kurioje bus sprendžiama, ar, vadovaudama apskričiai, ji nepervertino savo kompetencijos pradėti Gelgaudiškio dvaro sodybos restauravimo pritaikymo turizmo reikmėms projektą, neturėdama garantijų, kas už jį mokės. Sprendimą kreiptis į Generalinę prokuratūrą ir į teisėsaugos institucijas praėjusią savaitę priėmė Vidaus reikalų ministerija.

1990-aisiais nepriklausomybę susigrąžinusi Lietuva dvejus metus sugebėjo išgyventi nesiskolindama, o vien per 2009-2010 metus Vyriausybė tautai užvertė 25 mlrd. 600 mln. litų skolos naštą. Kol Vyriausybė džiaugiasi, kad šiandienės Lietuvos skola yra viena mažiausių ES, „Respublika“ išsiaiškino, kad po Kovo 11-osios Akto paskelbimo mūsų šalis be įsiskolinimų gyveno iki 1992 metų gegužės.

7,7 milijardo –tiek, Finansų ministerijos duomenimis, iki šių metų galo Lietuva bus sumokėjusi palūkanoms už valstybės vardu nuo Nepriklausomybės atkūrimo paimtas paskolas. 10,1 mlrd. –tiek mažiausiai iki 2020-ųjų sumokėsime už iki šių metų rugsėjo 1–osios pasiskolintus pinigus. Tai –daugiau negu 2010 metų biudžetas, kuris, skaičiuojama, sieks apie 14 mlrd. litų.