Turtuoliai – vargšai. Tokioje neapibrėžtoje padėtyje atsidūrė dažnas lietuvis. Jis dūsta paskolų voratinklyje, bet oficialiai laikomas turtuoliu, kuriam valstybės paramos nepriklauso nė cento. Galimybę ją gauti atima turimas būstas ar žemė, nors realiai tai – banko nuosavybė.
Turtingas skolų
Gintaras Gerulis dirbti pradėjo nuo 18 metų. Darbo stažas – 14 metų. Visą šį laiką valstybei mokėti nemenki mokesčiai. Bet kai žmogus prarado darbą ir kreipėsi į darbo biržą, paaiškėjo, kad jis – turtuolis ir jam nepriklauso jokia valstybės parama.
„Prieš ketverius metus paėmiau paskolą ir Kaišiadorių rajone įsigijau 2,5 ha žemės, – pasakojo 32-ejų vyras. – Galvojau apie verslą, bet neišėjo. Kas mėnesį moku po 1100 litų, ir dar 30 metų turėsiu mokėti, kol atsiskaitysiu su banku.“
Pajamų Gintarui iš žemės – jokių. Nes norint ją dirbti tektų nemažai sukišti. O į dar gilesnę skolų duobę kristi baugu. Todėl Gintaras didelę pievą tik nušienauja. Ir tas kainuoja.
Prie suskilusios geldos
G.Gerulis už žemę gauna ES išmoką – 500 litų per metus. Tai visos jo pajamos. Bet oficialiai jis – turtuolis. Nes turi žemės.
„Valstybė tik „nugręžti„ sugeba, – atsiduso Gintaras. – Tiek metų dirbau, mokesčius mokėjau, o į bėdą patekęs špygą gavau. Kaip iš 500 litų metinių pajamų išgyventi, ką jau kalbėti apie paskolos grąžinimą?“
Maža to, valstybė turintiems žemės nedengia ir privalomojo sveikatos draudimo mokesčio. Gintaras – žemės savininkas tik formaliai, juk žemė, kol paskolos neatiduos, banko rankose.
Panašioje padėtyje atsidūrė ir vilnietis Audrius, kuris per patį nekilnojamojo turto pirkimo piką paėmė paskolą 3 kambarių butui. „Įmonei bankrutavus netekau darbo, todėl kreipiausi į socialinės paramos skyrių. Auga du vaikai, žmona gauna minimumą – iš ko gyventi? – kalbėjo jis. – Pasakė, kad neduos nė lito, nes esu turtingas: paskolą paėmęs, brangų butą turiu. Bet jei nesugraibysiu pinigų paskolai dengti – butą bankas atims. Koks aš buto savininkas, jei nei parduoti, nei keisti į mažesnį be banko sutikimo negaliu?“
Išmokos nepriklauso
Lietuvos darbo birža (LDB) skundų dėl ūkininkams neskiriamos bedarbio išmokos gauna labai daug.
„Jei žmogus turi žemės, kurią įregistravęs Žemės ūkio ir kaimo verslo registre, – jis jau ūkio veiklos subjektas. Toks laikomas savarankiškai dirbančiu, negali pretenduoti į nedarbo draudimo išmoką. Nesuteikiamas ir bedarbio statusas", – sakė LDB atstovas Juozapas Linartas.
Nesvarbu, kad žemės savininko pajamos iš žemės – nulinės. Jei gauna ES išmoką, to pakanka, nors ji ir simbolinė.
Išeitis – žemės atsisakyti ar perregistruoti ją kito asmens vardu.
LDB atstovas patvirtino, kad privalomojo sveikatos draudimo mokesčių už ūkininką valstybė nemoka. Bet esą jau rengiami įstatymo pakeitimai, nes dabar galiojanti tvarka – netobula.
Vilniaus socialinės paramos centro skyriaus vedėjos pavaduotojos Dalios Filipavičiūtės teigimu, skaičiuojant, ar pilietis turi teisę į valstybės paramą, sudedamas visas jo turtas: banko paskola, butas, automobilis, žemė, santaupos ir t. t.
„Įstatymas dubliuojasi, nes jei žmogus už banko paskolą įsigijęs butą, buto kaip papildomo turto skaičiuoti nereikėtų, – sakė ji. – Dabar dedama ir tas, ir tas. Nelogiška. Reikėtų imti arba paskolą, arba butą. Ministerijai esame pateikę pasiūlymą dėl įstatymo pakeitimo, bet ar jį svarstys, nežinia.“
Valstybė – ne šelpėja
Tuo tarpu Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojas Artūras Melianas įsitikinęs, jog vargstantys piliečiai remiami pakankamai ir kaltinti valstybės, kad ši stengiasi sutaupyti siaurindama pašalpų gavėjų ratą, negalima.
Anot A.Meliano, valstybė visų pirma turi skatinti visus dirbti ir užsidirbti, bet ne išmokų laukti.
Turto turim, bet jis – bankų
Vladimiras Trukšinas, ekonomistas:
Turtas gali duoti naudą, bet gali ir neduoti pajamų. Jei žemę dirbsi ar butą nuomosi – gausi pajamų, jei ne – negausi. Valstybė privalo atsižvelgti, kokio dydžio pajamas pilietis iš turimo turto gauna ir ar apskritai gauna.
Kitas klausimas – už kokius pinigus turtas įsigytas. Jei už savus – viena, jei už skolintus – visai kas kita. Juk pastaruoju atveju žmogus turto turi, o kartu ir neturi. Nes be banko sutikimo tuo turtu negalima disponuoti. Tai ar galima jį traktuoti kaip žmogaus nuosavybę?
Kitaip tariant, turto už skolintus pinigus įsigijęs pilietis juridiškai yra to turto savininkas, bet finansiniu požiūriu tai yra banko nuosavybė. Todėl banko paskolos ir už ją įsigyto turto dubliavimas yra akivaizdi nesąmonė. Joks dvigubas skaičiavimas šiuo atveju negalimas ir neteisėtas, nes pažeidžiamas balanso principas. Mat vienu metu tai yra ir turtas, ir įsipareigojimas bankui. Maža to, įsipareigojimas gali būti net didesnis už įsigyto turto vertę. Todėl turtas ir įsipareigojimai atskirai negali būti vertinami.
Lietuvoje bankams prasiskolinusių fizinių asmenų šiuo metu yra 760 tūkstančių. Nuo 2003 metų padaugėjo beveik 5 kartus. Drąsiai sakau – mus „išdūrė“ ES parama ir ją lydinti paskolų lavina. Pinigus naudojome vadovaudamiesi principu „jamam“. Ir įkliuvome į finansinius spąstus.
Virginija GRIGALIŪNIENĖ
