Tarp gerai savo darbą dirbančių antstolių ne taip retai pasitaiko ir savo galias peržengti mėgstančių skolų išieškotojų.
Areštavo dvigubai
Trijų vaikų motina kaunietė Danguolė S. (45 m.) nė nemanė, kad kelionė troleibusu be talonėlio vėliau jai kainuos ne tik daug pinigų, bet ir nemažai nervų. Pernai vasario mėnesį ši moteris po darbo vienoje apsaugos tarnyboje troleibusu vyko namo, kai kontrolieriai paprašė jos pateikti kelionės bilietą. Danguolė turėjo nuolatinį bilietą, bet šis, pasirodo, nebuvo papildytas, tad jai buvo skirta 80 litų bauda.
„Nuoširdžiai tenka prisipažinti, jog apie baudą buvau pamiršusi, juolab kad jokio raginimo susimokėti ar priminimo apie baudą negavau“, – pasakojo Danguolė.
Prabėgus maždaug 10 mėnesių, Danguolė susiruošė nuo kortelės nusiimti pinigų. Tuo metu jau darbo netekusi ir iš pašalpos gyvenanti moteris sako žinojusi, kiek maždaug dviejose turimose banko sąskaitose turi būti pinigų, tad nustėro, kai bankomato lange pamatė, jog sąskaita tuščia.
Nuskubėjusi į banką Danguolė išgirdo, jog pinigai nuo jos sąskaitos nuskaičiuoti visai neseniai, o išsiėmusi išlaidų ir pajamų išklotinę, išvydo, jog daugiau kaip 1000 litų nuo abiejų sąskaitų nuskaičiavo antstolis Valdas Zubinas.
Vis dar nesuprasdama, kas dedasi, Danguolė nuvykoo į policiją rašyti pareiškimo, jog esanti apvogta. Netrukus paaiškėjo, jog antstolis jos pinigų tikrai nevogė – nesulaukęs iš skolininkės jokių žinių, jis tiesiog areštavo banke laikomus jos pinigus – už skolą ir jos išeiškojimo vykdymą. Tiesa, reikalingą sumą antstolis areštavo iš abiejų moters sąskaitų. „Sąskaitoje buvo ir iš darbo biržos pervesta pašalpa, ir pašalpa našlaičiu likusiam vaikui. Likau visai be pinigų“, – prisiminė Danguolė.
„Per daug jau čia supaprastinta situacija – neva negavo jokių įspėjimų, o antstolis ėmė ir areštavo dvigubai. Iš tiesų visiems skolininkams yra siunčiami registruoti laiškai, o jeigu jie dėl vienokių ar kitokių priežasčių adresato nepasiekia, mes nelabai ką galime padaryti“, – sako antstolis V. Zubinas.
Per metus iš daugiau kaip 3000 už kelionę viešuoju transportu nesusimokėjusių kauniečių skolas išieškantis antstolis sako, jog skolininkams visada atrodo, jog išieškoma suma yra per didelė. „Nereikia užmiršti, kad prie skolos yra priskaičiuojamos faktinės išlaidos, antstolio darbo išlaidos. Jeigu skolininkas sutinka sumokėti tik skolą, o vykdomąsias išlaidas ginčija, kreipiuosi į teismą – ir galiu drąsiai pasakyti, dažniausiai tos išlaidos antstoliui vis tiek priteisiamos“, – sakė V. Zubinas. Jis patikino, jog situacija, kai skolos dydžio suma areštuojama keliose sąskaitose, pasitaiko gana dažnai, bet „permokėti“ pinigai visuomet grąžinami. „Moralas paprastas – nedelsti ir kuo greičiau susimokėti skolas. O antstolio tokia jau darbo specifika, kad jis niekada daug gerbėjų neturės, o jeigu tik suklys, bus garsiai ir viešai „išnarstytas“, – pokalbį baigė V. Zubinas.
Viršijo įgaliojimus
O „suklydimai“ antstoliams, pasirodo, ne tokie jau reti. Antstolių rūmų atstovai nesiryžo informuoti, kiek antstolių per pastaruosius keletą metų buvo nuteisti. „Sunku pasakyti, kiek antstolių teisti, nes daugeliu atvejų teisiniai ginčai nesibaigę. Nors kokie 2–3 tikrai yra“, – sakė Antstolių rūmų atstovė Dora Petkauskaitė.
Į teisiamųjų suolą papuola ne tie antstoliai, kurie „terliojasi“ su asmenimis, nesusimokėjusiais už kelionę autobusu, o tie, kurie sprendžia gerokai didesnių sumų likimą.
Štai prieš keletą metų atleistas Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo veiklos teritorijoje dirbęs antstolis Gintaras Matkevičius buvo nuteistas už didelės vertės svetimo turto pasisavinimą ir piktnaudžiavimą tarnyba. Į antstolio depozitinę sąskaitą gavęs poros skolininkų pervestas skolas, G. Matkevičius jų iš karto kreditoriui nepervedė. Pinigus jis persivedė į savo sąskaitas, sudarė sutartis dėl terminuotų indėlių ir gavo palūkanas už valstybės naudai išieškomas lėšas. Lietuvos apeliacinis teismas dėl piktnaudžiavimo tarnyba G. Matkevičiui atėmė teisę pusantrų metų dirbti antstolio darbą.
Pernai buvo nuteisti ir darbą prarado net du Vilniaus antstoliai – Vytenis Stungurys ir Janina Gančerienė.
V. Stungurys irgi buvo nuteistas už tai, kad iš skolininkų gautus pinigus bankuose laikė kaip terminuotus indėlius ir už tai gaudavo palūkanas. Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas pripažino V. Stungurį kaltu, bet, už jį laidavus Antstolių rūmų prezidentei, atleido nuo baudžiamosios atsakomybės. Antstolis jau buvo spėjęs praturtėti 198 000 litais – šiuos teismas konfiskavo. Tik po Aukščiausiojo Teismo sprendimo, kuriuo byla buvo grąžinta nagrinėti iš naujo, V. Stunguriui buvo uždrausta 3 metus eiti antstolio pareigas.
Na o antstolė J. Gančerienė, areštavusi prasiskolinusiam verslininkui priklausantį sklypą vaizdingoje Ukmergės rajono vietoje, kuris jau buvo areštuotas kitų kreditorių, siekdama už paslaugą gauti 4000 litų honorarą, sklypą pardavė. Už 85 000 litų jį įsigijo advokato Andriaus Marapolsko tėvas. Šiuo sandoriu buvo šiurkščiai pažeisti kitų įsiskolinusio verslininko kreditorių interesai. Šie kreditoriai jau buvo kreipęsi į teismą ir pasiekę, kad skolininko turtas būtų areštuotas. Taigi už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi ir areštuoto turto iššvaistymą J. Gančerienei teismas paskyrė metus praleisti nelaisvėje ir atlyginti nukentėjusiesiems padarytą maždaug 73 500 litų žalą. Taip pat jai buvo uždrausta visam laikui eiti antstolio pareigas.
Pardavė giminaičiams
Šių metų pradžioje Kauno antstolis Leonas Gudeika išgirdo nepalankią Aukščiausiojo Teismo nutartį – paliktas galioti Kauno apygardos teismo nuosprendis, kuriuo už neteisėtus veiksmus antstoliui skirta 10 000 litų bauda. Mat L. Gudeika už komunalines paslaugas įsiskolinusios kaunietės butą pardavė varžytinėse. Lyg viskas ir būtų gerai, tačiau tas butas buvo parduotas už labai mažą kainą, jį įsigijo antstolio giminaičiai, o skolininkė jau buvo bebaigianti padengti visą įsiskolinimą. Nukentėjusiajai iš antstolio buvo priteistas 10 000 litų neturtinės žalos atlyginimas. L. Gudeika dėl padarytos nusikalstamos veikos savo kaltės nepripažino.
Rūpesčių su teisėsauga turi ir Klaipėdos antstoliai. Kaip tik šiuo metu čia teisiama piktnaudžiavimu tarnyba įtariama 41 metų klaipėdietė antstolė. Kadangi nuosprendis dar nepaskelbtas, jos asmens duomenys griežtai slepiami. Ši antstolė, kaip įtariama, vykdydama skolos išieškojimą, skolininkui sumokėjus dalį skolos, šios sumos nepervedė Mokesčių inspekcijai, o ją neteisėtai laikė antstolių kontoros depozitinėje sąskaitoje, taip pat, nepranešusi skolininkui apie pasiūlymą pasiimti savo turtą, paskelbė antrąsias varžytines ir per jas, skolininkui nežinant, pardavė jo turtą.
Klaipėdos apygardos teisme taip pat nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje įtarimai dėl kyšio priėmimo ir dokumento suklastojimo pareikšti tos pačios antstolių kontoros antstoliui Albinui Zenkevičiui. Specialiųjų tyrimų tarnyba šį antstolį ir dar vieną asmenį sulaikė atlikdama ikiteisminį tyrimą dėl nusikaltimų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams. Antstolio įgaliojimai sustabdyti, jis nušalintas nuo pareigų. Bylos duomenimis, A. Zenkevičius netiesiogiai reikalavo duoti daugiau kaip 34 000 litų ir 6000 litų kyšius, o kad įteisintų savo pinigus, suklastojo dokumentus.
Na o kol šios kontoros antstoliai trina teisiamųjų suolus, pati kontora yra atsidūrusi ties bankroto riba. Prieš keletą mėnesių A. Zenkevičius paprašė teismo panaikinti jo nušalinimą nuo pareigų, mat jo kontora bankrutuojanti. Teismas šį prašymą atmetė.
Tik faktai:
Teisingumo ministerijos duomenimis, nuo 2000 metų Antstolių garbės teisme svarstytos 77 bylos.
Dažniausiai skiriama drausminė nuobauda būna pastaba. Vienu kitu atveju yra skirti papeikimai bei uždraudimas tam tikrą laiko tarpą teikti antstolio paslaugas ar vykdyti antstolio funkcijas. Vienam antstoliui buvo skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš pareigų.
Nuo 2000 metų iš viso buvo atleisti 29 antstoliai. Iš jų 20 – dėl neįgyto išsilavinimo, 8 – pačių antstolių prašymu, o vienas antstolis atleistas gavęs tokią drausminę nuobaudą.
Lietuvos teismai nuo 2000 metų yra nuteisę 4 antstolius.
Dažniausiai drausmės bylos antstoliams iškeliamos už Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų, nevykdymą, taip pat už Antstolių profesinės etikos kodekso bei Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatų pažeidimus.
Giedrė POTELIŪNAITĖ
