Vyriausybei skolinantis užsienyje, Lietuvos gyventojai taip pat vis labiau grimzta į savo personalines skolas. Šalyje katastrofiškai nyksta vidurinysis visuomenės sluoksnis. Anksčiau buvę pasiturintys žmonės dėl nepakeliamų komunalinių bei kitokių mokesčių jau tapo skolininkais. Kai kurie prasiskolinę tiek, jog skoloms išmokėti nepakaktų viso metinio atlyginimo.
Kaune gyvenančią 70 metų pensininkę inžinierę chemikę Janiną Čiučkinienę į skolą įklampino ne koks nors neapdairiai išperkamąja nuoma įsigytas daiktas ar paskola, bet daugiabučio renovacija.
Kur gauti trylika tūkstančių?
„Mano atvejis labai savotiškas, – pasakojo J.Čiučkinienė. – Mūsų daugiabutyje gyvena Medicinos ir Technologijos universitetų darbuotojai. Jie pasiturintys. Dauguma šeimų yra pilnos, finansiškai pajėgios. Nesupranta, kad aš pinigų neturiu. Buvo priimtas sprendimas renovuoti namą. Mano nuomonės niekas neklausė. Sako, kad jai pritarė pusė namo gyventojų. Dėl pusės reikiamų lėšų 2007 metais gavome valstybės paramą, o kitą pusę pinigų nuspręsta sumokėti iškart. O ką daryti man? Likau viena. Gyvenu 64 kv.m bute, anksčiau kooperatiniame, kurį kadaise įsigijau už 9000 rublių. Tai buvo labai dideli pinigai. Dabar tarsi dar kartą turiu savo butą nupirkti. Privalau iškart sumokėti 13 tūkst. litų. Iš kur man tiek pinigų paimti? Kiti netiki, kad neturiu pinigų. Neatsižvelgia į nieką. Dvi šeimos, atsisakiusios mokėti, jau atiduotos teismui“.
Farmacijos įmonėje 38 metus išdirbusi J.Čiučkinienė gauna, nors ir apkarpytą, bet, kitų senolių akimis, dar normalią pensiją. 1100 litų. Tačiau pavydėti neverta, kai ponia Janina ima skaičiuoti savo išlaidas.
„2010 metų gruodį vien už šildymą sumokėjau 330 litų, o su visais mokesčiais – 600 litų. Man liko 500 litų. O kur dar vaistai? Vyresnio amžiaus žmogų jau kabina ligos, širdis kliba. Gydytojai prirašo visokių pavadinimų vaistų nuo kraujospūdžio, cholesterolio, o tie medikamentai nekompensuojami. Arba reikia iš savo kišenės primokėti. Skauda stuburą, turiu gerti nuskausminamuosius, juk mano amžiaus baisu gultis po peiliu. Padėtų įvairūs masažai, bet privačioje gydykloje viena procedūra kainuoja 60 litų. Nuėjau vieną kartą, padėjo, bet daugiau negaliu sau tokios prabangos leisti. Per brangu. Per dvejus metus patyriau net penkias rankos nervo operacijas. O dar skola už namo renovaciją slegia... Egzistuoji žmogus – ir baigta! Jei esi pensininkas – turi mirti. Mano karta po karo ir pradėjo vargti. Tremtis. Čia, Lietuvoje, mūsų irgi niekas nelaukė. Bet baigiau tuometinį Kauno politechnikos institutą. Visą gyvenimą dirbau, sulaukiau Lietuvos nepriklausomybės išsvajotos. Ir ką matau? Milijonai sukrauti į būsimą premjero rezidenciją, kur nereikia – išlaidaujama už mūsų apkarpytas pensijas. O paprasti žmonės tampa skolininkais. Pasikalbame tarp savęs ir padejuojame, bet ką pakeisi? Aš, galima sakyti, atsidūriau aklavietėje. Įkliuvau į prievartinę daugiabučio renovaciją, nes mano nuomonės niekas neklausė. Atseit dauguma taip nusprendė. Žmogus, negalintis mokėti, tampa nemėgstamas. Tiesiog nulis. Įkaitas. Mano kooperatinis butas jau yra kartą nupirktas. Ir dabar tu staiga vos neatsiduri teisme. Sako, tai jūs išsikeiskite šį butą į mažesnį. Bet čia yra mano namai. Čia aš tiek metų gyvenau. Pripratau. Kodėl mane turi išmesti? Dėl renovacijos? Dėl to, kad kažkam prireikė pinigų? Ar gali būti prievartinė renovacija? Taigi žmogų, o ne šunį išmeta! Negavau jokios savo buto sąmatos. Jokių sąskaitų faktūrų. Man tik parašo „špargalką“ ir išvardija: stogas – tiek, langai – tiek. O kokias naudojo medžiagas? Kiek kainavo darbai? Gal galėjo parinkti pigesnius? Mes nieko nežinome. Mano karta dar palaiminta, kad pensijas šiokias tokias turime, o jaunimas ir jos gal neturės, kai pasens. Mes, vyresnieji, jau likome už borto ir taip gyvename. Gali būriuotis, piktintis, bet vis vien nieko nepadarysi“, – guodžiasi moteris.
Populiariausia skola – už būsto šildymą
Lietuvos pensininkų sąjūdžio pirmininkas Jonas Kazimieras Burdulis, paklaustas, ar visi senjorai išgali laiku sumokėti komunalinius mokesčius, tik atsiduso: „Geriau neklauskite. Apie 40 proc. gyvena dviese arba vieniši. Yra žmonių, įsiskolinusių už komunalines paslaugas ir 7000 litų. Žmonės skundžiasi, kad neturi pinigų“.
Panaši situacija ir laikinojoje sostinėje. „Kauno energijos“ duomenimis, užpernai kauniečiai buvo įsiskolinę už šilumą 28,7 mln. litų, o pernai jau 34,6 mln. Priteista ir perduota antstoliams 840 gyventojų. Dar 80 skolininkų šiuo metu yra pralaimėję bylas. Daugiau nei su keliais šimtais kauniečių pasirašyti susitarimai dėl skolų sumokėjimo. Žmonės įsiskolina už šildymo paslaugas 6000–8000 litų ir dar daugiau. Pralaimėjusieji teismus dar turės sumokėti delspinigius, 5 procentus metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas.
Skolų gniaužtuose visa Lietuva
Ar skolininkais tampa tik pensininkai? Toli gražu.“Creditinfo“ duomenimis, kiekvienas skolų turintis Palangos miesto gyventojas vidutiniškai yra pradelsęs sumokėti 15,16 tūkst. litų. Tad išdalijus skolininkų skolas visiems palangiškiams, tarp jų ir naujagimiams, kiekvienam vidutiniškai tektų 1792 litai „skolos“.
Nuo didžiausio Lietuvos kurorto nedaug atsilieka didieji šalies miestai. Vilniečiai skolininkai vidutiniškai yra pradelsę sumokėti po 10,4 tūkst. litų, klaipėdiškiai – po 8,8 tūkst., o laikinosios sostinės gyventojai – po 7,1 tūkst. litų.
Darbo netekę ar mažas pajamas gaunantys žmonės, neįstengdami sumokėti komunalinių mokesčių, tampa greitųjų kreditų bendrovių įkaitais. Tokių kreditų dažniausiai nespėja laiku grąžinti kaimiškųjų rajonų gyventojai. Pavyzdžiui, Rietavo ir Kalvarijos savivaldybių teritorijose gyvena beveik po dešimt tūkstančių žmonių, bijančių, kad į jų duris pasibels antstoliai. Išsives gyvulius, iškraustys iš būstų. Nes laiku negrąžina kredito.
O kaip grąžins? Vien Kauno rajone, palyginti su praėjusiais metais, 10 procentų padaugėjo socialiai remtinų moksleivių, kurie mokyklose maitinami nemokamai. Tokių mokinukų, gaunančių mokyklose valdiškų barščių, vien Kauno rajone yra 3280.
Pagrindinės gyventojų skolos – toli gražu ne dėl prabangių limuzinų ar kitų prekių išperkamosios nuomos. Tai skolos už kasdienį šaltą ir karštą vandenį, už būsto šildymą. Gaudamas minimalią algą ar bedarbio pašalpą tokių skolų retas gali išvengti. Ypač tuose Lietuvos rajonuose, kur didžiausi komunalinių paslaugų tarifai. Nuo tokių įsiskolinimų kenčia Akmenės, Prienų, Birštono, Šilalės, Šakių, Trakų gyventojai.
Į lombardus jau neturi ką nešti?
Tuo tarpu lombardai didesnio klientų pagausėjimo nepajuto. Gali būti, kad klientus nuviliojo greitųjų kreditų bendrovės. Kitas variantas – nuskurdę gyventojai jau nebeturi aukso dirbinių, kuriuos galėtų užstatyti. Anot Kaune, Kęstučio gatvėje įsikūrusio lombardo darbuotojo, pagrindiniai lombardų klientai – pagyvenusios močiutės. Jos savo užstatytas relikvijas paprastai išperka. Kartais padeda išsipirkti prieš kalėdines šventes į Lietuvą sugrįžę emigrantai vaikai ar anūkai. Jaunimas lombardų paslaugomis retai naudojasi. Be to, jaunimas turi kitą pasirinkimą. Jei negali išgyventi Lietuvoje, renkasi užsienį. Bet ar dėl tokio jaunųjų žmonių pasirinkimo išloš senstanti Lietuva?
Rimantas Jonas Dagys, seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas:
Pagrindinė bėgimo iš Lietuvos priežastis – nejaukus gyvenimas namuose. Kai visą laiką matomos tik juodos spalvos, žmonės jaučiasi nesaugūs. O kad imame kreditus, kad įlendame į skolas – tai mūsų rizikos pasekmė. Niekas nevertė kreditų imti. Ima kreditus, kad užmokėtų už komunalines paslaugas? Bet valstybė pagal galimybes komunalines išlaidas kompensuoja, kur labiausiai reikia. O iš ko papildomai paimti? Valstybės kišenė yra mūsų visų kišenė. Reikia žmonių paklausti – ar jūs norite padėti įsiskolinusiems? Rastųsi žmonių, kurie nutartų padėti, bet vargu ar tai būtų absoliuti dauguma. Sakote, kai buvo kišami pinigai premjero rezidencijai rekonstruoti, niekas žmonių nuomonės neklausė. Bet ir apie tai, ar žmonės sutinka padėti įsiskolinusiems, irgi dar neklausėme. Negatyviai viską piešiate. Jei tektų padėti įsiskolinusiems, mes kalbame jau ne apie milijonus, bet apie keletą milijardų litų. Tiesa, eilės laukia Fizinių asmenų bankroto įstatymas, bet bankai jam labai priešinasi.
Romas Lazutka, profesorius, socialinių mokslų daktaras:
Nežino žmonės, ką daryti šiais pajamų mažėjimo laikais, tai skolinasi. Dalis skolas atiduoda, dalis – ne, todėl juos perduoda antstoliams. Blogai būna, kai taip atsitinka. Tragedija. Turint galvoje mūsų socialinės apsaugos sistemą, nelabai galima jiems ir padėti. Vienas ketvirtadalis ar penktadalis žmonių dirba už minimalų atlyginimą, todėl atsiskaityti už komunalines paslaugas jau negali. Nieko jiems nepadeda ir socialinės apsaugos sistema. Šnekama, kad sistema pašalpas moka, bet daug žmonių jų negauna. Nelabai ką padėjo socialinės apsaugos sistema ir iki krizės, o dabar – taip pat. Jei kalbame konkrečiai apie moterį, gaunančią 1100 litų pensijos ir turinčią iškart mokėti 13 tūkstančių litų už namo renovaciją, tai labai didelės išlaidos. Ta pensija atrodo ne maža, bet kai pasižiūri, kokios žmonių išlaidos, kokios dabar kainos, – tokia pensija tampa visai nedidelė.
Olava STRIKULIENĖ
