skola

Iškeisti savo darbą į nuosavą verslą gali būti lengviau nei atrodo, sako verslininkas Richardas Reedas, „Innocent Drinks“ įkūrėjas. „Jei jums teko kada organizuoti vestuves ar draugų atostogas, jūs turite gebėjimų įkurti verslą, – BBC sakė R. Reedas. – Tiesiog svarbu sujungti grupę žmonių, kurie padarytų tam tikrą kiekį užduočių, per tam tikrą laiką, už tam tikrą pinigų kiekį.

Kauno „Žalgirio“ ekipa artimiausiu metu negalės registruoti naujų žaidėjų, skelbia FIBA Arbitražo tribunolo nuosprendyje. Kauniečiams tokios sankcijos pritaikytos, nes teismą laimėjęs graikas Iliasas Zourosas dar negavo jam priteisto atlyginimo už 2011-2013 metų sezoną. Klubo savininkui nusprendus atleisti Graikijos rinktinės vyriausiąjį trenerį, I.Zourosas padavė Lietuvos čempionų komandą į teismą, siekdamas prisiteisti visą atlyginimą už 2011-2012 metus, kuri siekė 300 tūkst. eurų.

Latvija penktadienį pirma laiko grąžino Tarptautiniam valiutos fondui (TVF) 152 mln. latų tarptautinės paramos. Kaip pažymėjo finansų ministras Andris Vilkas, pirmalaikis dalies paskolos sugrąžinimas - teigiamas ženklas tiek Latvijos ekonomikai, tiek užsienio investuotojams, nes Latvija tuo patvirtina sugebėjimą stabilizuoti savo finansinę sistemą. Be to, grąžindama paskolos dalį pirma laiko, Latvija sutaupys beveik 3 mln. latų paskolos palūkanų, ši suma bus skirta šalies plėtrai.

Euro grupės, jungiančios euro zonos finansų ministrus, pirmininkas, Liuksemburgo premjeras Jeanas-Claude Junckeris netiki, kad Slovėnijai prireiks tarptautinės finansinės paramos, tačiau perspėjo apie rimtą finansinę situaciją šalyje.

Sąžiningai už šildymą mokėję klaipėdiečiai netikėtai sužinojo, jog yra skolingi šilumą tiekiančiai bendrovei. Paaiškėjo, bendrija šilumininkams nepervesdavo pinigų. Tokios žinios šokiruoti žmonės turės mokėti antrą kartą, nes atrasti iššvaistytus pinigus beveik nebėra galimybių, mat bendrijos pirmininkas mirė. Aiktelėjo iš netikėtumo Bendrijai, kurios nariai pateko į nepavydėtiną padėtį, priklauso du uostamiesčio devynaukščiai namai – daugiau nei šimtas butų.

JAV valstybės skola perkopė 16 trln. JAV dolerių ribą, o tai reiškia, kad kiekvieno JAV piliečio, įskaitant ir naujagimius, skola siekia 50 tūkst. 909 dolerius, rodo JAV Iždo departamento duomenys. Kaip informuoja rbc, kiekvienas mokesčių mokėtojas skolingas Jungtinių Valstijų kreditoriams 140 tūkst. dolerių. JAV gyventojų surašymo biuro duomenimis, šiuo metu gyvena kiek daugiau nei 314 mln. piliečių, iš kurių 114 mln. žmonių – mokesčių mokėtojai. JAV biudžeto deficitas sudaro 12 trln.

Buvusi Kauno teisėja Neringa Venckienė, besiruošianti dalyvauti Seimo rinkimuose, susidūrė su finansinėmis problemomis. Antstolė Sonata Vaicekauskienė iš „Drąsos kelio“ partijos lyderės rinkimų sąskaitos nurašė skolą, priteistą už vadinamąjį Garliavos šturmą. Tai DELFI patvirtino „Drąsos kelio“ ir N. Venckienės politinės kampanijos iždininkė Marijona Gutauskienė.

Dauguma Vokietijos politikų kaltiną Graikiją nepakankamai karpant išlaidas. Tačiau tyrimai rodo, kad Atėnai vykdo pačią brutaliausią taupymo programą ES istorijoje. Premjeras Antonisas Samarasas aiškiai rodo, kad nori pakeisti savo šalies favoritizmo kultūrą, rašo „Der Spiegel“. Penktadienį A. Samaraso misija Berlyne yra aiški: Graikijos premjeras turi prašyti daugiau finansinės paramos savo šaliai.

Gyventojų skolos šią vasarą augo lėčiau, bet ekspertai nerimauja, kad naująjį šildymo sezoną Lietuvos piliečiai susidurs su dar didesniais išbandymais nei praėjusiais metais. Mokesčių kilpa verš stipriau, o gyventojų pradelsti įsiskolinimai padidės dar 250 mln. litų. Už šilumą mokėsime vis brangiau Artėjant naujam šildymo sezonui energetikos ekspertai gyventojams nežada nieko gera. Šildymo sezonas bus brangiausias per visą Lietuvos istoriją.

Antradienį Vyriausybė priims sprendimą „Sodrai„ paskolinti 795 mln. litų, kad ji turėtų iš ko iki metų pabaigos mokėti pensijas ir kitas išmokas. Taip „Sodros“ skola jau pasieks beveik 10 mlrd. litų. Negana to, jai reikės rasti pinigų kompensuoti per krizę sumažintas išmokas. Be viso to, 2013-ieji - laikas, kai „Sodra„ privalo pradėti atiduoti senas skolas valstybei ir bankams. Tačiau „Sodra“ jau turi planą, kaip jas atiduoti. Kad atsiskaitytų su senaisiais kreditoriais, ji.

Graikijos finansų ministerijos pareigūnai apskaičiavo, kad skolų nusiaubtoje šalyje ekonomika atsigautų greičiau, jei Graikijai būtų suteikti dar dveji metai biudžeto deficitui sumažinti, praneša Graikijos spauda. Ši sąmata atitinka ir Graikijos ministro pirmininko Antonio Samaro (Antonis Samaras) skaičiavimus.

Šiemet iki rugpjūčio 7 d. skolininkai, privalantys išlaikyti vaiką, į Vaikų išlaikymo fondą (VIF) su palūkanomis grąžino 621,2 tūkst. litų - beveik tiek pat, kiek 2011 m. buvo išieškota per visus metus (ši suma sudarė 630,4 tūkst. Lt). Tendencija grąžinti daugiau išmokų išryškėjo, kai VIF administracija ėmė inicijuoti ikiteisminius tyrimus dėl skolininkų baudžiamosios atsakomybės už vengimą mokėti vaiko išlaikymo lėšas.

Pirmadienį 20.45 val. LNK laida „Karamelinės naujienos“ praneš garsiausios Radži gerbėjos gyvenimo naujienas. Laidos žurnalistai užfiksavo, kad nuo šiol Raisa Šarkienė ne tik  direktoriauja savo bare, bet ir alų pilsto. Baras įsikūręs netoli Kalvarijų turgavietės, vilniečiai žino: šis rajonas – ne pati geriausias... Aplinkui slankioja įtartini tipai, benamiai ir elgetos. Tačiau Raisa su jais nesipyksta. „Jie mane supranta. Aš moku bendrauti.

Per liepos mėnesį verslo pradelsti įsiskolinimai sumažėjo 2,5 mln. litų ir sudarė 5,3 mlrd. litų. Skolų portfelyje – daugiausia nekilnojamo turto, statybos, prekybos, paslaugų ir apdirbamosios pramonės atstovų skolos, rodo kreditų biuro „Creditinfo“ statistika. „Skolų analizė rodo, kad nepaisant liepos mėnesį stebėto nežymaus skolų sumažėjimo, tvirtų mokumo pagerėjimo požymių vis dar nematyti. Tad liepos mėnesio statistika yra daugiau išimtis nei stabilizacijos ženklas.

Lietuvos namų ūkiai yra mažiausiai Europoje įsiskolinę finansų institucijoms. Už estus turime perpus, o už danus – net 5 kartus mažiau skolų. Šios tendencijos, pasak ekonomistų, rodo ne tik mūsų tautos atsargumą, bet ir menką gyventojų finansinį išprusimą. Pasak „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio, tarp namų ūkių ir valstybių skolos dažnai pastebimas priešingas santykis. „Bendra valstybės skola – namų ūkių, valdžios sektoriaus ir įmonių – yra tam tikro lygio.

„Facebook“ nepasirodė taip, kaip tikėjosi investuotojai. Niekas nėra labiau nusivylęs už tuos, kurie bando apmokėti sąskaitas Kalifornijos savivaldybėje Sakramento mieste, rašo CNBC. Prieš socialinio tinklo milžino pirminį pasirodymą akcijų biržoje, Kalifornijos valdžios specialistai spėjo, kad valstija galėtų iki kitų metų birželio pelnyti milijardus papildomų lėšų iš mokesčių už „Facebook“ akcijų pardavimą.

Į Atėnus vėl atvyko skolintojų trejeto – Europos Sąjungos, Europos centrinio banko ir Tarptautinio valiutos fondo – inspektoriai, turintys įvertinti, ar Graikija pasiekė nors kiek pažangos. Tačiau, kaip pranešama, Graikiją nuo bankroto gelbėjantys kreditoriai jau sotūs, Vokietijos aukšto rango pareigūnai vienas po kito kalba apie galimą jos pasitraukimą iš euro zonos. Skelbimų, kad verslas parduodamas, Graikijoje daugybė.

Estijos prezidentas Toomas Ilvesas pagarsėjo, kai savo „Twitter“ paskyroje atsikirto „New York Times“ rašančiam ekonomistui Paului Krugmanui. Savo tinklaraštyje Nobelio ekonomikos premijos laureatas P. Krugmanas sumenkino sėkmingą Estijos programą kovoje su pasauline ekonomine krize.

Ką pasakytumėte, pamatę išmaldos prie prekybos centro prašančią jauną, gana tvarkingai atrodančią merginą? Tikriausiai daugelis pamanytų, kad šio jauno žmogaus gyvenimas turėtų atrodyti kitaip: studijos, darbas, šeima, bet tikrai ne dešimt kartų per diena pakartojama graudi pasaka praeiviams ir paniekinantys žvilgsniai, deja, kartais toks gyvenimas yra sąmoningas pasirinkimas. Padėtis be išeities? 2011-ųjų spalį naujienų portalas Balsas.

Siaučiant euro zonos skolų krizei blokui nepriklausančios Europos Sąjungos šalys euro įsivedimą vertina vis atsargiau, informuoja „EUobserver“. Bulgarijos finansų ministras Simeonas Djankovas „The Financial Times Deutschlan“" sakė, kad, nors jo šalis ir atitinka narystei euro zonoje keliamus reikalavimus, reikia palaukti ir įsitikinti dėl bloko taisyklių veiksmingumo ir ateities. „Mes nusprendėme palaukti“, – sakė S. Djankovas.

Italijos vyriausybė per ateinančius penkerius metus planuoja įgyvendinti ambicingą programą ir kasmet parduoti valstybės aktyvų už 15-20 mlrd. eurų, kad sumažintų didžiulę valstybės skolą, pirmadienį sakė Italijos finansų ministras Vittorio Grilli, informuoja „RIA Novosti“. „Dėl šios priemonės ir maždaug 1 proc. metinio ekonomikos augimo Italijos valstybės skola per ateinančius penkerius metus turėtų sumažėti 20 proc.“, – interviu laikraščiui „Corriere della Sera“ sakė V. Grilli.

Šių metų pirmąjį pusmetį Vilniaus miesto biudžeto pajamų planas viršytas beveik 14 mln. litų. Tačiau miesto skola nuo metų pradžios dar padidėjo 73 mln. litų ir šiuo metu siekia 969 mln. litų, iš kurių 381 mln. litų Vilnius skolingas komerciniams bankams. Vilniaus miesto savivaldybė vietinių rinkliavų surinko 221,6 tūkst. litų daugiau, žemės realizavimo pajamų - 671,3 tūkst. litų, nuomos mokesčio už valstybės žemę - 221 tūkst. litų, baudų - 1400,5 tūkst.

Istorija, kurią papasakojo viena portalo Balsas.lt skaitytoja, paprasta ir banali, bet „tuštinanti kišenę“. Ir niekam nė motais, kad mokėsite už tai, kuo nesinaudojate. „Mirė tolima, vieniša giminaitė.

Lietuvos darbdavių skolos per metus (nuo 2011 iki 2012 m. birželio 25 d.) sumažėjo 8,2 proc. - nuo 215,8 iki 207,3 mln. Lt. Per metus darbdavių skolos rodiklis DIX*, kurį skaičiuoja Lietuvos pramonininkų konfederacija ir UAB Creditreform Lietuva, (vienam darbdaviui tenkanti skola Sodrai) sumažėjo 9,2 proc. - nuo 2576 iki 2339 Lt. Tačiau statybininkai, leidybos, IT sektoriai skolas Sodrai didino.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel teigia esanti patenkinta dėl pasiekto susitarimo finansuoti prasiskolinusias euro zonos šalis, praneša BBC. „Manau, kad mes suradome gerą kompromisą“, - sakė A. Merkel po visą naktį trukusių derybų, per kurias buvo ypač jaučiamas Italijos ir Ispanijos spaudimas. Nauja priežiūros institucija suteiks Europos centriniam bankui (ECB) galimybę „atidžiai stebėti Europos bankus“, sakė Vokietijos kanclerė.

Panevėžio tarybos narys, verslininkas, buvęs bendrovės „Iglus“ vadovas Mantas Leliukas bene pirmasis Lietuvoje privertė banką susimokėti už padarytą klaidą. Iš bendrovės „Swedbank lizingas“, atsiuntusios jam pranešimą apie neva jo beveik 3 milijonų litų skolą, jis su žmona prisiteisė 13 tūkstančių litų kompensaciją. Per mėnesį – antroji pergalė „Lietuvos teisinėje sistemoje pagaliau matau pragiedrulių. Pasirodo, kad tie, kurių rankose pinigų maišai, nebūtinai triumfuoja teismuose.

Iš teisės studijas baigusios tauragiškės Editos L. dėl jaunatviškai neapgalvotai paimtų paskolų ir pradelstų įsiskolinimų pinigus išlupti bando iškart dvi tarnybos. Vieną ir tą pačią skolą kruopščiai pradėjo išieškoti ne tik teismo paskirtas antstolis, bet ir skolų išieškojimo bendrovė UAB „Gelvora“. Į skolas įklimpusią merginą ėmė globoti jos motina. Moteris uždirba nedaug, bet kaip įmanydama stengiasi, kad dukters skolų našta sumenktų.

Pastaruoju metu didžiausią nerimą euro zonoje kėlė Ispanija, kuri žengė į naują krizės etapą ir paprašė Europos Sąjungos paramos. Ispanijos bankų sektoriaus bėdos užgožė Italijos problemas.

Turbūt neretai sutinkate žmonių, kurie klausia, kodėl kasdien yra kalbama apie pasaulinę krizę ir artėjančią pasaulio pabaigą, rašo „Business Insider“. Kartais būna sudėtinga paaiškinti ekonominių reiškinių priežastis, ne visi žmonės supranta ekonominius terminus ir vienų ar kitų įvykių reikšmę. Užtat dauguma moka skaičiuoti pinigus ir puikiai suvokia, ką reiškia atlyginimo sumažėjimas arba augančios kainos.

JAV prezidentas Barackas Obama yra tvirtai pasiryžęs iškovoti pergalę šalies prezidento rinkimuose, kurie vyks šių metų lapkritį, tokiu būdu pratęsdamas savo valdymo laikotarpį dar ketveriems metams. Tiesa, įvertinus jo dabartinius pasiekimus, galima ir susimąstyti, prie ko gali privesti antroji jo kadencija. Telegraf.lv siūlo pažvelgti į 10 B. Obama'os antirekordus. 1. Ekonomikos variklis Ginčytis dėl to, kas iš tiesų yra JAV ekonomikos variklis, galima ilgai.

Saudo Arabijos princesė bandė pabėgti iš viešbučio Paryžiuje neapmokėjusi 6 mln. eurų sąskaitos, praneša agentūra ITAR-TASS ir portalas newsru.com. Pasak leidinio, princesė Maha al-Sudani, buvusi Saudo Arabijos princo Bin Abdulo Azizo žmona, penktadienio naktį bandė pasprukti iš viešbučio „Shangri-La“ Paryžiuje neapmokėjusi sąskaitos už suteiktas paslaugas. Princesę ir 60 ją lydėjusių žmonių išeinančius su lagaminais sulaikė viešbučio darbuotojai ir policija.

Pranešama, kad sunkiai besiverčianti Japonijos vyriausybė parduoti vyriausybės obligacijas bandys su populiarios merginų muzikos grupės AKB48 pagalba. „The Wall Street Journal“ rašo, kad grupė AKB48 bus vasaros kampanijos, skirtos paskatinti susidomėjimą „atstatymo obligacijomis“, lyderės. Šios obligacijos yra skirtos finansuoti projektus regionuose, kurie nukentėjo po praėjusių metų žemės drebėjimo ir cunamio. AKB48 yra vienas iš pelningiausių muzikos projektų pasaulyje.

Dauguma Vokietijos gyventojų nepritaria prieštaringai vertinamų euro obligacijų įvedimui ir nenori, kad Graikija liktų euro zonoje, informuoja AFP. Televizijos ZDF užsakytos apklausos duomenimis, 79 proc. apklaustųjų teigė, kad palaiko kanclerės Angelos Merkel poziciją dėl euro obligacijų ir nepritaria jų įvedimui. 14 proc. apklaustųjų pasisakė už euro obligacijas, kurias įvesti ragina naujasis Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as.

Mokesčių inspekcijos ir „Sodros“ skaičiavimu, mokesčių mokėtojai valstybei šiuo metu bendrai skolingi beveik 2 milijardus litų ir ragina nedelsti. Su verslo liudijimais dirbantys žmonės „Panoramai“ teigė, kad rūpinimąsi skolininkais valstybės institucijos dažnai tik imituoja, o iš tiesų kartais metų metus nepraneša ir taip apsižioplinusiems žmonėms užaugina delspinigius.Su verslo liudijimu dirbanti vilnietė klaidą padarė, deklaruodama pajamas už 2009-uosius.

Rinkimai Graikijoje pradėjo dar vieną Skolų dramos sesiją. Be abejo, mes nenorėjome, kad viskas taip susiklostytų. Mes norėjome Graikijos, kartu ir kitų šalių problemų sprendimo tęstinumo, kuris užtikrintų bent šiokį tokį stabilumą rinkose. Bet dabar yra kaip yra ir mums tereikia kiek galima ramiau išlaviruoti susidariusioje situacijoje. Nors jau rašiau, kad šiuo metu rinkas geriausia stebėti iš šalies. Tačiau pagunda pažvejoti drumstame vandenyje gali būti labai didelė.

Graikijos valstybės skola pirmąjį 2012 m. ketvirtį sumažėjo beveik ketvirtadaliu. Tai tapo įmanoma dėl sėkmingos restruktūrizacijos programos, pirmadienį praneša Graikijos finansų ministerija. Valstybės skola kovo pabaigoje siekė 280,3 mlrd. eurų ir buvo 23,8 proc. mažesnė nei 2011 m. pabaigoje. Graikija vykdė PSI programą (numatančią privataus sektoriaus dalyvavimą mažinant Graikijos skolą), kurios dėka buvo nurašyta apie 106 mlrd. eurų skolos. Investuotojai sutiko gauti lėšas su 53,5 proc.

Ekonomistai nuolatos šnairuoja į politikus, mat pastarieji sugeba atrasti trūkumų bet kokiame pasiūlyme. Puikiausias tokios priešpriešos pavyzdys – Graikijos skolų krizė. Viena vertus ekonomistai pateikė siūlymus, kaip būtų galima užbaigti šios šalies agoniją, kita vertus susidaro įspūdis, kad politikai patys to nenorėdami mėgaujasi valstybės konvulsijomis. Šiuo metu Graikijos politinės jėgos yra patekusios į visišką aklavietę.

Juokaujama, kad pasiskolinus išleidžiame svetimus pinigus, o grąžinti reikia savus. Vis dėlto skolinimosi nereikėtų priskirti finansiniam nusikaltimui. Kaip skolintis teisingai, įvertinant atsakomybę, pasitelkiant žinias ir planavimą, komentuoja Norbertas Žioba, „Danske“ banko Verslo plėtros tarnybos direktorius. Kaip pasirinkti skolinimosi būdą? Vargu, ar rasime žmogų, kuris tiesiog nori pasiskolinti pinigų. Dažniausiai žmogus nusprendžia skolintis, nes turi konkretų tikslą.

Šimtai pensininkų taip ir nesulaukė, kada valdžia teiksis sugrąžinti nusavintus pinigus – jie atiteks tik paveldėtojams. Birželį numatoma grąžinti neišmokėtą pensijų dalį 1995–2002 metais dirbusiems pensininkams arba jų turto paveldėtojams. Daugelis dar nepamiršo, kokias nuoskaudas buvo sukėlęs valdžios sprendimas dirbantiems pensininkams nebeduoti visos priklausančios pensijos, o tiktai jos dalį. Ši tvarka galiojo gana ilgai, kol Konstitucinis Teismas nepripažino jos neteisėta.

Rinkimai Graikijoje ir Prancūzijoje parodė, kad rinkėjai prieštarauja taupymo planams ir remia augimo politiką. Tačiau norint pradėti augti, kokią reikia vykdyti politiką? BBC pateikia ekonomistų nuomones apie tai, kokių reiktų pokyčių. Paola Subacchi, „Chatham House“ tarptautinės ekonomikos tyrimų vadovė Augimo plane turėtų būti skatinamas ne trumpalaikis, bet ilgalaikis augimas, kurį atnešti gali struktūrinės reformos, kurių ėmėsi kai kurios šalys.

Daugelis valstybių – tarsi finansinės piramidės, kurios išgyventi ir padengti senas skolas gali tik dar labiau prasiskolindamos, todėl valstybėms derėtų apskritai uždrausti skolintis – tokią nuomonę spaudos konferencijoje „Kur Lietuvos valstybės skolinimosi ribos?“ trečiadienį išsakė kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ analitikas Stasys Jakeliūnas. „Piramidinis finansavimo būdas yra tuomet, kai vienintelis skolos padengimo šaltinis yra kita skola.

Iš Lietuvoje veikiančių daugiau kaip 60 tūkst. įmonių bent vieną litą ir bent vieną dieną „Sodrai“ buvo skolingos didžioji dalis jų –80,3 proc. Tokius rezultatus atskleidė  „Creditreform Lietuva“ ir Mykolo Romerio universiteto Socialinės informatikos fakulteto mokslininkų sukurtas skolų „Sodra“ rodiklis. Šis rodiklis buvo sukurtas remiantis devynių padalų skale, rodančia įmonės  įsiskolinimo „Sodrai“ lygį, jo eigą ir su tuo susijusią įmonės riziką.

Japonija sutiko panaikinti 3,7 mlrd. JAV dolerių skolą Birmai ir sugrąžinti pagalbos tiekimą šalies plėtrai. Dėl to valstybių vadovai susitarė susitikimo Tokijuje metu. Jie taip pat nutarė įkurti specialią ekonominę zoną netoli Rangūno. Pasikeitus šalies valdžiai pastaraisiais metais Birma vykdo politines ir ekonomines reformas. Birma yra turtinga gamtos išteklių, bet šalies žmonės gyvena labai skurdžiai.

Ofi­cia­liai bai­giantis šil­dy­mo se­zo­nui, var­to­to­jai už ši­lu­mą lieka sko­lin­gi milijonus litų. Pakruojo gyventojai po šio šildymo sezono už šildymą įsiskolino per 1,21 mi­li­jo­no li­tų. Ši­lu­ma li­ko vie­na bran­giau­sių ša­ly­je, nors iš 2-osios pa­kruo­jie­čiai ši­lu­mi­nin­kai ir nu­si­lei­do į ketvir­tą­ją to­kios sta­tis­ti­kos vie­tą.

Pinigines sumas, kurias pervedė  savo odontologei Nicole Minetti, ir dvynėms  merginoms De Vivo,   Silvio Berlusconi pavadino „ skola." Buvusio Italijos ministro pirmininko interviu, kuriame nuskambėjo šis pranešimas, paskelbtas Italijos laikraštyje  „Il Giornale". Žiniasklaidos priemonė priklauso S.Berlusconi broliui Paolo. Milano prokuratūros teigimu, S.Berlusconi išmokėta  „skola“ siekė apie 127.000 eurų.

Kaimyninė Estija sugebėjo suvaldyti savo valstybės skolą ir bene pusantro karto aplenkti lietuvius vidutinio atlyginimo lenktynėse. Šiuo metu statistinį Estijos gyventoją slegia slegia dešimt kartų mažesnė valstybės skolą nei mūsų tautietį. Vis dėlto paskolų palūkanos Estijoje yra vidutiniškai 3 proc. didesnės nei Lietuvoje, rašo „Verslo žinios“. Paskutinį praėjusių metų ketvirtį Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis „į rankas“ siekė 489 eurus, Latvijoje – 481 eurą, Estijoje – 692 eurus.

Praėjusią savaitę Lietuvoje vėl vyko diskusijos apie prisijungimą prie euro zonos, buvo prisimintas net aukso standartas. Tad argumentai „už“ ir „prieš“. Nesibaigiant euro zonos šalių skolų krizei verslininkų pasitikėjimas euru blėsta. Audito, mokesčių ir verslo konsultacijų bendrovės KPMG atlikta apklausa parodė, kad per metus nuo 34 iki 21 proc. sumažėjo Baltijos šalių verslininkų, teigiančių, kad euras 2020 metais bus viena stipriausių pasaulio valiutų. Be to, daugiau jų (39 proc.

BTV pokalbių laidos „Užkalnio 5" vedėjas Andrius Užkalnis kaip visada įžūliai šypsosi: didesnių už jį skandalistų Lietuvoje nėra. Pirmadienį į laidą jis pasikvietė žmones, gerai žinančius, ką reiškia skandalų šleifas. Daina Bilevičiūtė, Raisa Šarkienė, Eglija Vaitkevičė, Gediminas Jaunius – šie žmonės gerai žino, kaip gimsta skandalai ir kaip reikia gyventi tuomet, kai kiekvienas apie juos turi savo nuomonę.

Finansų ministerijos duomenimis, centrinės valdžios sektoriaus skola vasario pabaigoje buvo 42 mlrd. 435,6 mln. litų, arba 39,0 proc. prognozuojamo 2012 metų BVP (108 mlrd. 916 mln. litų). Vasario pabaigoje centrinės valdžios sektoriaus skola užsienio finansų institucijoms buvo 30 mlrd. 176,4 mln. litų, vidaus finansų institucijoms - 6 mlrd. 259,9 mln. litų, tarptautinėms organizacijoms - 4 mlrd. 378,6 mln.