Per pirmuosius dvejus metus žlunga devyniasdešimt procentų bendrovių, valstybių skolos didėja milžiniškais tempais, nedarbas ir skurdas slegia vis daugiau pasaulio gyventojų ir klausantis ekonomistų prognozių apie euro zonos griūtį neatrodo, kad artimiausiu metu pasaulyje kažkas pasikeistų. Vis dėlto yra vienas būdas išspręsti visas šias problemas, įsitikinęs verslo konsultantas ir sapnų tyrėjas iš Latvijos Aleksas Blumentalis, bendrovės „Siriti“ vyresnysis partneris.
Versle kylančius iššūkius sapnų pagalba sprendžiantis verslo konsultantas po „TEDxVilnius“ konferencijos „Ekonomika.lt“ pasakojo, kad jei verslininkai kasdien bent po valandą praleistų tik su savimi, žymiai lengviau būtų spręsti ir verslo iššūkius – geriau pažinę save jie nesiblaškytų pelno nenešančiose rinkose, masiškai neatleidinėtų darbuotojų ir išbristų iš skolų liūno.
Ilgą laiką dirbate konsultantu ir sprendžiate verslo problemas kiek netradicišku būdu – sapnų pagalba. Kas bendro tarp sapnų ir verslo problemų?
Šiuos dalykus jungia mūsų psichologija. Daugeliui atrodo, kad tai mistiška, magiška, tačiau faktas yra tas, kad visi atsakymai ir problemų sprendimo būdai slypi mūsų nervų sistemoje. Sapnai yra ženklas, kuris sako, kas vyksta su jūsų kūnu. Čia nėra nieko magiško ar ezoteriško. Kad suprastumėte, ką sako jūsų sapnai, turite išmokti sapnų kalbą. Tačiau sapnai tėra maža mūsų darbo dalis: per užsiėmimus mes šokiame, darome vaidmenų žaidimus, piešiame.
Pateikite užsiėmimų metu išspręstų problemų pavyzdžių.
Mes padedame tiems, kurie jau yra išbandę visiškai viską ir jiems nieko nepavyko. Pavyzdžiui, bendrovės skola nuolat auga, pelnas mažėja ir įmonė nieko negali padaryti, todėl kreipiasi į mus.
Vienas konkretus pavyzdys – sveikatos ministerija Pietų Afrikoje nesėkmingai mėgino susidoroti su ŽIV virusu daugiau nei keturiasdešimt metų. Ten vyko ir Billas Gatesas, JAV politikai ir daugelis kitų garsių žmonių, tačiau niekam nepavyko išspręsti problemų, nes buvo mėginama problemas spręsti tais pačiais neveiksmingais būdais. O mes radome atsakymą.
Iki tol visi stengėsi išgelbėti individą ir galvojo, kad ŽIV – tai vieno žmogaus problema, o esminis klausimas turėjo būti kaip padaryti sveiką visą miestelį.
Visame miestelyje vyravo skurdas, buvo pilna bedarbių ir sirgti ŽIV čia buvo norma. Jei žmogų ragindavai gyventi atsakingai ir sąmoningai, šis atsakydavo: „‚Kodėl? Juk aš kitąmet mirsiu.“
Taigi visi vakariečiai į šias problemas žiūrėdavo paviršutiniškai ir galvodavo, kad nusileidę prabangiais lėktuvais Pietų Afrikoje ir pagyvenę kelias savaites išspręs problemas.
Mūsų lankytame miestelyje gyveno 80 tūkst. žmonių. Kas keletą savaičių pradėjome daryti susitikimus su grupelėmis miesto žmonių ir su jais kalbėdavome. Su ministerijos atstovais kalbėdavome, žaisdavome vaidmenų žaidimus, piešimą, tyrinėdavome sapnus, šokdavome, žodžiu, stengdavomės, kad veiktų visi žmonių pojūčiai. Darėme taip, kad žmonės pradėtų jausti vidinę stiprybę ir atrasti vienas kitą. Šis procesas kažkiek primena smegenų šturmą.
Pirmasis teigiamų rezultatų požymis buvo tas, kad sveikatos ministerija pastebėjo, jog miestelis nustojo prašyti pagalbos iš centrinės valdžios. Viskas ką mes padarėme – padėjome žmonėms iš naujo atrasti save ir išsprendėme šią problemą.
Minėjote, kad dažnai tenka spręsti ir bendrovių skolos problemas. Su tokiomis problemomis susiduria vis daugiau bendrovių ir valstybių. Kaip jas išspręsti?
90 proc. visų pasaulio bendrovių bankrutuoja per pirmuosius dvejus veiklos metus, dar septyni - per sekantį dešimtmetį. Mes galime sakyti, kad esame netobuli, kad jau darome viską ką galime, tačiau tokie rezultatai nėra norma ir turi būti kitoks sprendimo būdas.
Žmonės sako: mums reikia naujos idėjos. Tačiau juk mes naujas idėjas galvojome pastarąjį šimtmetį. Susiduriame su augančiu nedarbu ir milžiniškomis skolomis ir nieko nekeičiame. JAV per pastaruosius trisdešimt metų kas šešerius metus didino skolą dvigubai ir pasiekė 34 trilijonus. Tai sako, kad kažkas negerai. Juk net neturite iš ko pasiskolinti tų trilijonų, iš kur ta skola? Manau, kad šitų problemų esmė – jos tiek įmonių, tiek valstybių lygiu sprendžiamos neįsigilinant į save.
Minėtame Afrikos pavyzdyje mes dirbome su sveikatos ministerijos atstovais, daugelį jų vienijo, kad jie norėjo padėti žmonėms, buvo susiję su medicina. Tačiau jie šį ryšį buvo pamiršę, nes ilgainiui, kaip ir visi biurokratai, ministerijos darbuotojai tapo impotentais. Jie pradėjo mąstyti, kad negali nieko padaryti, jei tiems dalykams nepritaria ministerija. Ir mes padėjome jiems atrasti save, o kartu ir ryšį su kitais ir rezultatai iškart pagerėjo.
Dėl ko, jūsų nuomone, per pirmuosius dvejus veiklos metus žlunga tiek daug įmonių?
Viena iš problemų yra ta, kad tikime genijais. Norime mocartų ar einšteinų, atleidžiame krūvą darbuotojų ir priimame naujų, tačiau iš tikrųjų genijų nėra, visi žmonės yra lygūs, tereikia jiems padėti atrasti save, įsigilinti į savo emocijas. Tie, kuriuos turite savo įmonėje yra geresni nei esantys gatvėje ar kitur, nes jūsiškiai jau turi patirties, o mes visada ieškome naujų, vis priimame ir atleidžiame.
Bendrovė „Wall Mart“ kasmet įdarbina ir atleidžia pusę milijono žmonių. Tik įsivaizduokite, pusę milijono! Tiesa yra ta, kad jeigu jūs atleidžiate penktadalį savo darbuotojų, būsite traumuoti visą dešimtį ar dvidešimtį metų, tokie dalykai užsifiksuoja bendrovės viduje.
Istorija byloja, kad per 150 metų tik 6-7 bendrovės, patenkančios į 500 geriausiųjų sąrašą, atstatė augimo tempus. Tai reiškia, kad daugelis įmonių, pavyzdžiui, „Nokia“, niekada nebus taip sparčiai augančios kaip anksčiau. Žinoma, ji bus didelė bendrovė, bet tokių tempų neatstatys.
Kiek laiko vidutiniškai užtrunkate, kol išsprendžiate bendrovių problemas?
Norint išspręsti problemą reikia dirbti nuo dviejų iki trijų metų. Turi praeiti bent šeši ar devyni mėnesiai, kol pajaučiate, kad ši programa duoda rezultatų.
Tai labai ilgas laiko tarpas...
Tačiau kartais bendrovės dirba penkiolika metų, bet taip ir neišsprendžia kai kurių problemų – tai tikrai yra didelis laiko tarpas. Mūsų konsultacijos – kaip ėjimas pas psichotereapeutą. Bendrovės į mus kreipiasi, kai niekas kitas joms nepadeda. Anksčiau Pietų Afrikoje sveikatos ministerijoje dėl ko nors susitarti žmonėms reikėdavo pusės metų, o dabar jiems tam užtenka šešių valandų.
Mano patarimas visiems, norintiems išspręsti savo problemas, taip pat ir verslininkams – kasdien skirkite po valandą laiko sau. Ne muzikos klausymui, ne sėdėjimui prie kompiuterio, o tik sau, išjungę telefoną ir būkite su savimi. Iš pradžių bus sunku, tačiau po kurio laiko jūs šį procesą pamėgsite ir pamatysite žymiai geresnius rezultatus.
