Graikijos politikams praėjusią savaitę nepavyko susitarti vieniems su kitais ir su „troika“ dėl naujų taupymo priemonių.
„Spiegel“ duomenimis, Graikijos premjeras Antonisas Samaras ne kartą teiravosi „ troikos“ dėl tolesnio skolos nurašymo galimybės. Graikija šių metų pavasarį jau restruktūrizavo įsiskolinimą privatiems investuotojams, sumažindama ją maždaug 100 mlrd. eurų. Tuo tarpu euro zonos šalys ir Europos centrinis bankas kol kas atsisako patirti analogiškų nuostolių dėl savo išduotų paskolų.
Nuo kreditorių vizito į Atėnus didžia dalimi priklausė, ar Atėnai galės gauti naują paramos dalį - 31,5 mlrd. eurų. Dabar susitarti dėl paskolos Graikijai bus daug sudėtingiau, įsitikinę ekonomistai. Kai kurių jų manymu, Graikijoje įvykiai rutuliojasi „pagal blogą juodą scenarijų“.
Staigus valstybės biudžeto deficito augimas gali apskritai sukelti esminių permainų tarptautinės paramos Graikijai procese. Tarptautinis valiutos fondas jau paskelbė pristabdantis antikrizinę misiją šioje šalyje.
Vienintelis dalykas, kuris kol kas išlaiko Graikiją euro zonoje, - tai jo vadovų politinė valia. Tačiau klausimas dėl jos galimo pasitraukimo iš euro zonos tampa vis realesnis. Tolesni įvykiai priklausys nuo tarptautinių kreditorių ataskaitos apie situaciją šalyje.
Graikijos finansinės institucijos operatyviai sureagavo į Vokietijos žurnalo publikaciją. Naktį į pirmadienį šalies Finansų ministerija paneigė pranešimus apie milijardinę skylę šalies biudžete.
Pasak Graikijos finansų ministro Yanniso Stournaraso, šalies biudžeto deficitas šiuo metu sudaro 13,5 mlrd. eurų. Jis bus padengtas iš 11,5 mlrd. eurų sutaupytų valstybinių lėšų ir 2 mlrd. eurų vyriausybės gautų pajamų, praneša „Dow Jones“.
